Sunkmečiu pirkėjai nesikrato ir prastesnės prekinės išvaizdos produktų, jei jų kaina patraukli. Ūkininkams ir perdirbėjams reikia nemažų pastangų, norint įtikinti pirkėjus išbandyti naujus gaminius ar priminti apie senus. Degustacijų rengimas – viena efektyviausių reklamos formų tai padaryti. Jos metu ne tik pristatomas produktas, pirkėjai turi galimybę jį ragauti ir nuspręsti, pirkti ar ne.

Degustacijos sėkmę nulemia planavimas

Maisto produktus pirkėjai degustuoja parodose, mugėse, turguose, kaimo turizmo sodybose, kavinėse ir restoranuose, parduotuvėse, prekybos centruose ir kitose maisto vartotojų lankomose vietose. Ūkininkams, perdirbėjams ir kitiems maisto grandinės dalyviams degustacijos metu atsiranda galimybė tiesiogiai bendrauti su pirkėjais, sužinoti jų nuomonę apie gaminį, išgirsti vertinimą, ir, atsižvelgiant į pastabas, tobulinti gaminio savybes, pakuotę ar kitas prekinės išvaizdos detales. Efektyviausiai produktų ragavimas vyksta prekybos vietoje, kai žmonės produktus ragauja ir bendrauja su pardavėju – taip užtikrinamas grįžtamasis ryšis. Labai svarbu suteikti pirkėjui galimybę ne tik apžiūrėti produktą, bet leisti jam pačiam pauostyti, paragauti, paliesti, sužinoti apie produkto savybes, privalumus.

Maisto produktų degustacija gali būti aktyvi ir pasyvi. Pasyvios degustacijos pavyzdys – tai parduotuvėje ar turguje ant prekystalio išdėlioti kumpio, skilandžio, sūrio gabaliukai, kad priėjęs žmogus galėtų paragauti, tačiau produkto pardavėjas su pirkėju visai nebendrauja ar bendrauja minimaliai, neskatina ragauti, nesidomi, ką žmogus mano apie produktą. Tokiu atveju nėra grįžtamojo ryšio. Ar tokia degustacija veiksminga, galima spręsti tik iš to, ar paragavęs produkto žmogus jį perka, ar ne; ar padidėja bendri pardavimai, ar ne. Profesionalumu tokios pasyvios degustacijos nepasižymi.

Degustacijos tikslui pasiekti reikia šį procesą suplanuoti, pagalvoti, ko tikimasi iš degustacijos: supažindinti pirkėjus su nauju produktu, pareklamuoti jau populiarų produktą ir taip palaikyti jo populiarumą, pristatyti vasaros ar rudens sezono mėgstamus produktus, o gal greičiau parduoti „užsistovėjusius“ gaminius. Reikia nuspręsti, kiek lėšų galima skirti degustacijai, pasirinkti degustacijos rūšį, papildomas reklamos priemones jos metu, apsispręsti, ar degustaciją vykdys pats ūkininkas, ar tam pasitelks šeimos narį, o gal pirks reklamos ar renginių organizavimo įmonės paslaugas. Ne kiekvienas ūkininkas, produktus parduodantis turguje ar savo mažoje krautuvėlėje, gali savarankiškai surengti degustaciją, kadangi tam reikia specifinių asmeninių savybių. Degustacijos vykdytojas turi būti draugiškas, mėgstantis bendrauti, dėmesingas, linksmas, pastabus, pasitikintis savimi, kalbantis taisyklinga kalba ir reprezentatyvios išvaizdos. Pirmiausia pirkėjo dėmesį patraukia degustuoti siūlančio žmogaus drabužiai, todėl jie turėtų būti švarūs, tvarkingi, įdomūs. Pavyzdžiui, tradicinio paveldo produktus ragaujančius žmones patraukia tautiniais drabužiais apsirengęs pardavėjas. Labai svarbu tinkamai paruošti degustavimo vietą, ypač – degustavimo stalą. Nešvara ir netvarka ant stalo – netoleruotina. Turguje neretai siūlomi ragauti produktai sudedami ant polietileninės plėvelės, maistas supjaustomas bet kaip, netaisyklingų formų gabaliukais, anksti ryte supjaustyti vaisiai ar daržovės priešpiet pajuosta. Į juos pirkėjui nėra malonu žiūrėti, tad ir labai skatinamas ragauti, jis to nedarys. Svarbu pasirūpinti degustavimo krepšeliu ar padėklu, lėkštelėmis, smeigtukais, servetėlėmis, peiliu ir kitais įrankiais priklausomai nuo produkto ypatybių (ar tai sūris, vaisiai, mėsa, grybai ar kt.).

Prieš siūlydamas degustuoti produktus, pardavėjas turėtų pagalvoti, ką galėtų pasakyti apie šį produktą: jo esmines teigiamas savybes, paruošimo būdą, laikymo ypatybes. Išmoningesni sugalvoja šūkius, išspausdina juos ant lapų ir kabina greta degustuojamo produkto. Be to, reikėtų pateikti ir informacinį lapą apie produktą.

Stambiesiems talkina profesionalai

Net ir turint pakankamai lėšų drabužiams bei patraukliems įrankiams įsigyti, bet neturint reikiamų žinių, savarankiškai organizuojant degustavimą klaidų sunku išvengti. Jei siūloma degustuoti brangiai kainuojantį naują maisto produktą turguje savaitės viduryje, kai susirenka mažas pajamas turintys pensininkai ar bedarbiai, besidairantys pigių produktų – tokia degustacija sėkmės neatneš.

Savarankiškai degustaciją vykdantys ūkininkai ar smulkios gamybos įmonės tą daro dėl mažų degustacijos sąnaudų. Ūkininkas gali pavesti degustaciją atlikti šeimos nariui, mažos įmonės savininkas – pardavėjai ar vadybininkei. Taip sutaupoma lėšų ir laiko ieškant paslaugų iš šalies.

Stambios gamybos, prekybos įmonės degustacijas vykdo nuolat ir turi pakankamai savo darbuotojų, galinčių organizuoti degustacijas. Tačiau jos į pagalbą pasitelkia ir rinkodaros agentūras.

Maisto produktų degustacijas vykdanti  „Klaipėdos duona“ kviečia ragauti gaminių į firminės prekybos skyrių. Joje pirkėjai gaminius įsigyja mažesne kaina nei prekybos centre, gauna šviežią produktą, gali nusipirkti nefasuotos produkcijos, kurią klientai itin vertina, nes ji būna dar šilta. Skanaujantys „Klaipėdos duonos“ gaminius pirkėjai bene labiausiai mėgsta plikytą duoną.

Didieji prekybos centrai, pvz., „Iki“, „Rimi“, „Maxima“, nuolat rengia degustacijas. Šių metų pavasarį „Maxima“, populiarindama Lietuvos gamintojų produkciją, 8 miestų prekybos centruose savaitgaliais rengė degustacijas, pirkėjus viliodama lietuviška duona, pieno, mėsos, konditerijos gaminiais, saldumynais. Nuspręsta prisiminti lietuviškas šaknis ir suteikti tiekėjams galimybę tinklo parduotuvėse pristatyti savo gaminius, o pirkėjams jų ragauti. Degustacijai savo gaminius pateikė „Vilniaus duona“, „Alytaus duona“, „Mentora ir Ko“, „Gerovės konservų fabrikas“, „Pieno žvaigždės“, „Vilniaus paukštynas“, konditerijos gaminių IĮ „Pas Astą“ ir kt. Degustacijų metu pirkėjai supažindinami su lietuviškų produktų asortimentu ir jų privalumais, siekiama padaryti gaminius prieinamus platesniam vartotojų ratui, paskatinti lietuviškų prekių vartojimą ir taip palaikyti šalies gamintojus.

Neišsemti galimybių aruodai

Kaimo turizmo verslininkai ar ūkininkai, vaišinantys svečius vietiniais maisto produktais, turėtų aktyviau inicijuoti degustavimo užsakomuosius renginius. Dalis kaimo turizmo verslininkų Vilniaus, Trakų, Širvintų, Anykščių ir kt. rajonuose jau tai daro. Degustavimo renginius turizmo sodybose, ūkiuose, maitinimo vietose užsisako įvairūs klientai. Vieni taip nusprendžia paminėti kokią nors šventę, kiti pasinaudoja artimųjų jiems dovanota degustacija gimtadienio proga, treti atvyksta su kažką naujo paragauti ir sužinoti norinčiu draugų būreliu. Degustacija neretai yra moksleiviams ir suaugusiesiems rengiamų pažintinių ekskursijų dalis.

Degustavimo meniu gali sudaryti tos pačios rūšies patiekalai, produktai ar deriniai. Vienais atvejais degustuojami įvairūs sūriai, duonos ar pyrago gaminiai, žvėrienos patiekalai, kitais – 3–4 patiekalų kompleksai. Komplekso pavyzdys: daržo gėrybių salotos, miško grybų sriuba, antiena su keptais obuoliais, obuolių pyragas. Kitas degustuojamo komplekso pavyzdys: braškių ir kumpio užkandis, veršiena su šviežiais čiobreliais, miško uogų putėsiai. Kaimo gyventojai meniu gali išplėsti panaudodami ne tik savo daržo, sodo, bet ir pievų, miškų gėrybes. Pavyzdžiui, pasiūlyti kiaulpienių, dilgėlių, mėlynių sriubų ar salotų.

Patiekalų komplekso vienam asmeniui kaina gali siekti iki 100 Lt ir daugiau, priklausomai nuo to, ar ragaujami vien patiekalai, ar greta jų geriamas vynas. Restoranuose degustacijų kainos išaugusios dėl prabangios aplinkos, aptarnavimo. Kaimo turizmo sodybų šeimininkai kainas ir meniu derina prie klientų poreikių, finansinio pajėgumo, tad maisto degustavimo meniu kaina gali neviršyti 15–20 litų.

Reikėtų išplėsti vaistažolių arbatos kaimo turizmo sodybose degustavimą. Rytų Aukštaitijoje rengiamose vaistažolių arbatos degustacijose aiškinama, kodėl nuo senų laikų renkami laukų augalai, kokie turi gydomųjų savybių, o kokie – nuodingi, iš kokių augalų verdamos skaniausios arbatos. Lietuviškos arbatos degustavimas įvairiose vietose kainuoja apie 7–15 Lt asmeniui.

Mūsų šalyje populiarios alaus, vyno degustacijos, tačiau šiems gėrimams gaminti ir realizuoti reikia licenzijos. Kaimo verslininkai galėtų išnaudoti lietuvių pomėgį nealkoholiniam gėrimui – girai. Kmynų, duonos, medaus, obuolių, apynių gira – puikus pasirinkimas degustacijai.

Bitininkyste užsiimantys verslininkai galėtų perimti Bitininkystės muziejaus patirtį: čia susipažįstama su bičių gyvenimu, medaus kopinėjimo tradicijomis, rengiamos medaus degustacijos.

Perspektyvų turi specializuotų daržovių degustacija. Pernai Alytuje vyko pomidorų degustacija, kurioje daržininkai mėgėjai ragavo per 10 rūšių šiltnamio bei lauko pomidorų. Skaniausiu pomidoru išrinktas Buran (greičiausiai sunokstanti, stambiausių vaisių veislė). Degustaciją papildė dalijama informacija apie daržovių naudą sveikatai, paskaitos apie daržovių auginimą, prekyba įvairiais (dekoratyvinių pomidorų, brokolių, paprikos) daigais.

Sūrio degustavimą plėtoja Dargužių kaimo (Varėnos r.), vadinamo sūrių sostine, ūkininkai. Šio kaimo ūkininkai gamina karvės, ožkos pieno šviežius ir brandintus sūrius. Gaminami ne tik tradiciniai sūriai su kmynais, bet ir su džiovintais vaisiais, razinomis, pelėsiais. Maždaug prieš pusantrų metų šiame kaime įvyko pirmoji sūrininkų mokyklėlė (renginys), kurioje jos dalyviai mokėsi ganyti bei melžti gyvulius, slėgti sūrius. Ūkininkų Valdo Kavaliausko ir Rasos Ilinauskaitės sodyboje kartą per mėnesį rengiamos atvirų durų dienos, kada žmonėms pasakojama apie sūrių gamybą ir rengiamos sūrių degustacijos, atvykėliai gali užsisakyti sūrių. Ūkininkai parodo svečiams gyvulius, papasakoja apie sūrių gamybos ypatumus, po ekskursijos pakviečia padiskutuoti apie vartotojams svarbius dalykus. Ūkininkai įkūrė sūrių gamintojų ir valgytojų asociaciją, organizuojančią gamintojų ir vartotojų susitikimus sostinės kavinėje. Pirmasis susitikimas, pavadintas „Solidarus turgus, solidari kavinė“, suteikė galimybę stiprinti miesto ir kaimo solidarumą. Atėjusieji gali įsigyti siūlomų produktų, juos degustuoti. Sūrių gamintojai, pristatydami gaminamus produktus, užmezga ryšį su vartotojais. Dabar solidaraus turgelio renginys tapo tradicija, porą kartų per mėnesį sek­madieniais renkamasi į kavinę. Greta kavinės esančiame turgelyje ūkininkai prekiauja ne tik sūriais, bet ir namine duona, kiaušiniais, kitais produktais, o pasibaigus prekybai, renkamasi kavinėje padiskutuoti ir degustuoti ne tik savo, bet ir iš stažuočių užsienyje atsivežtų sūrių.

Degustacijos būdu kietąjį sūrį „Žalgiris“ pristatė „Vilkyškių pieninė“. Buvo ragaujami ir kitų pavadinimų skylėti, pelėsiniai, brandūs bei švieži, salsvi ir aštrūs šios pieninės sūriai, geriamas vynas, kadangi jis padeda atskleisti sūrių skonį. Renginio metu vyko akloji degustacija, kuomet sūrių rūšis reikėjo atskirti pagal jų skonį ir kvapą. Laimėtojai apdovanoti sūriais.

Valstybės parama

Degustacijų sėkmę padidintų valstybės parama. Prancūzijos Žemės ūkio ir žuvininkystės ministerija kartu su vyno bei sūrio gamintojais šį pavasarį nusprendė išleisti 2,1 mln. dolerių degustacijoms organizuoti 19-oje pasaulio šalių. Valstybė dengs 60 proc. išlaidų, kitą dalį – verslininkai. Organizuojant degustacijas siekiama padidinti minėtų maisto produktų eksportą, tikintis, jog paragavę prancūziško vyno ir sūrių, užsieniečiai panorės jų pirkti. Dauguma akcijų bus organizuojama prekybos centruose, išskyrus JAV. Užklupus ekonominei krizei, JAV gyventojai ėmė taupyti ir švenčių organizavimą perkėlė į privačius namus, todėl ir degustacijos čia vyks privačioje erdvėje. Apie 14 tūkst. amerikiečių pareiškė norą tapti degustavimo renginius savo namuose priimančiais šeimininkais, todėl teks vykdyti jų atranką. Atrinktieji gaus 15 proc. nuolaidą prancūziško vyno užsakymams bei įvairių dovanų, jei užsakys sūrį. Mainais už dovanas degustacijų šeimininkai įsipareigos sukurti tinklaraštį internete ir atsakyti į visų besidominčiųjų klausimus apie prancūzišką sūrį ir vyną. Degustacijų organizatoriai po šių renginių planuoja organizuoti produktų pristatymus vietinėse parduotuvėse.

Degustacijų nauda gamintojui neginčijama, tačiau tai turi būti apgalvota ir suplanuota. Priklausomai nuo degustacijos vietos, priemonių, degustuojamų produktų kainos, trukmės bei išmonės, ją galima padaryti neišleidžiant ir šimto litų, ir išleidžiant keletą tūkstančių ar milijonų.