Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, 2009 metams patvirtintas šalies bendras nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų 0,3 proc. dydžio tarifas. Be to, nustatytos trys nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifų grupės ir šioms grupėms priskirtų draudėjų mokamų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifai:

I grupė – 1 proc.;

II grupė – 0,4 proc.;

III grupė – 0,28 proc.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo lėšos gali būti naudojamos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas. Šiuo metu šalyje, nors ir yra sumažėję darbų apimtys, tačiau išlieka ne tik lengvų, bet ir sunkių ar net mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe pavojus. Viena sudėtingiausių yra statybų ekonominė veikla, tačiau nerimą kelia ir atrodytų nepavojingose darbo vietose įvykstančios nelaimės, pvz., paslydus lipant į traktorių, nepastebėjus atbuline eiga judančios transporto priemonės. Todėl svarbu tinkamai įvertinti profesinę riziką visose darbo vietose.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ir iš jo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams.

Įvykus nelaimingam atsitikimui labai svarbu, ar jis bus pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Socialinio draudimo išmokos mokamos tik tokiais atvejais, kai nelaimingi atsitikimai pripažįstami draudžiamaisiais. Draudžiamaisiais įvykiais nepripažįstami tokie nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ir iš jo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka draudžiamojo įvykio sąlygų.

Draudžiamaisiais įvykiais taip pat nepripažįstami įvykiai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka draudžiamojo įvykio sąlygas, bet yra įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių:

• apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis;
• nukentėjusiajam darant tyčinį nusikaltimą;
• apdraustasis savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais);
• apdraustasis sąmoningai siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas;
• apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu;
• prieš apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės nesusijusios su darbu, išskyrus tuos atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą arba iš darbo.

Nelaimingą atsitikimą pripažinus nedraudžiamuoju įvykiu, nukentėjusiajam ar jo šeimos nariams pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įstatymą socialinio draudimo išmokos nemokamos.

Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, būtina tinkamai įrengti darbo vietas. Darbdavys ar jo atstovas privalo apmokyti darbuotojus saugiai dirbti, supažindinti su darbo tvarkos ir saugos darbe taisyklėmis. O patys darbuotojai turi būti atidūs ir budrūs. Tuomet galima tikėtis, kad nelaimingų atsitikimų darbo vietoje pavyks išvengti.