Verslo teisinės-organizacinės formos pasirinkimas priklauso nuo to, kokioje srityje asmuo ketina vykdyti veiklą, ar jis dirbs savarankiškai, ar ketina steigti įmonę ir tapti jos akcininku (pajininku), o gal vystys nesavarankišką veiklą – dirbs pagal darbo sutartį jau įregistruotoje įmonėje. Kiekviena verslo forma turi privalumų ir trūkumų. Įtakos pasirinkimui turi ir mokesčiai, kurių našta, priklausomai nuo veiklos formos, skiriasi.

Asmuo, ketinantis verstis žemės ūkio veikla, gali rinktis iš kelių galimų teisinių-organizacinių verslo formų. Jis gali: registruoti individualią veiklą; įsigyti verslo liudijimą ir teikti žemės ūkio paslaugas; įregistruoti ūkininko ūkį; savo vardu įregistruoti individualią įmonę arba tapti uždarosios akcinės bendrovės vieninteliu steigėju ir akcininku. Būdamas ūkininku, jis gali tapti kooperatinės bendrovės nariu arba dirbti pagal darbo sutartį toje pačioje kooperatinėje ar bet kokioje ūkinėje bendrijoje ar žemės ūkio bendrovėje.

Gyventojas individualią veiklą gali vykdyti arba nustatyta tvarka įregistravęs individualią veiklą (toliau – individuali veikla pagal pažymą), arba įsigyti verslo liudijimą iš anksto sumokėdamas fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo pajamų, gautų iš tokios individualios veiklos rūšies, kuri yra „Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąraše“ (patvirtintas Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 (Žin., 2002, Nr. 112-4992).

Individuali veikla pagal pažymą

Pajamos, gaunamos iš individualios veiklos pagal pažymą, apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (toliau GPM) tarifu. Pajamos apskaičiuojamos tokia tvarka: iš uždirbtų pajamų atimami leidžiami atskaitymai (įprastos ir būtinos veiklai vykdyti išlaidos). Taip pajamas gali apskaičiuoti visi gyventojai, vykdantys individualią veiklą. Be gyventojų pajamų mokesčio, gyventojas dar moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas: 9 proc. gautų individualios veiklos pajamų. Metinė PSD įmoka negali sudaryti mažiau kaip 9 proc. dvylikos minimalių mėnesinių algų (toliau MMA; dabartiniu metu MMA = 800 Lt, tad PSD = 864 Lt, nes 800 x 0,09 x 12), nebent gyventojas gauna darbo užmokesčio pajamas arba yra apdraustas valstybės lėšomis. Tokiu atveju įmoka skaičiuojama tik nuo individualios veiklos pajamų.

Veikla pagal verslo liudijimą

Gyventojai, įsigydami verslo liudijimą, sumoka savivaldybių tarybų nustatytą fiksuoto dydžio GPM. Todėl papildomai jo mokėti nereikia. Mažesni šio mokesčio dydžiai gali būti taikomi tam tikroms gyventojų grupėms (pavyzdžiui, pensininkams, neįgaliesiems asmenims). Verslo liudijimą įsigiję asmenys kiekvieną mėnesį moka 9 proc. MMA dydžio PSD įmokas (šiuo metu tai sudaro 72 Lt, t. y. 800 x 0,09). PSD jiems neskaičiuojamos nuo visų šios veiklos pajamų. Šie asmenys privalo mokėti įmokas socialiniam draudimui: 50 proc. bazinės pensijos (šiuo metu įmoka sudarytų 180 Lt, nes 360 x 0,5).

Būtina pažymėti, kad veiklos rūšys, kuriomis gali užsiimti asmuo, įsigyjantis verslo liudijimą, yra konkrečiai apibrėžtos.

Individualios įmonės ir ūkinės bendrijos

Individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų narių gaunamos pajamos iš apmokestinto pelno neapmokestinamos, jeigu jos neviršija 4 000 Lt per metus. Pajamų suma, viršijanti 4 000 Lt sumą, apmokestinama 15 proc. GPM. Šių asmenų metinė PSD įmoka skaičiuojama nuo tos pačios apmokestinamosios bazės kaip ir gyventojų pajamų mokesčiui ir turi sudaryti ne mažiau kaip 9 proc. per metus iš individualios įmonės (ar ūkinės bendrijos) pelno gautų pajamų, bet ne mažiau kaip 864 Lt (800 x 0,09 x 12).

Žemės ūkio veikla

Ūkininkų ir kitų asmenų, besiverčiančių žemės ūkio veikla, pajamų apmokestinimas priklauso nuo ūkio (valdos) dydžio. Valdos dydis matuojamas sutartiniais mato vienetais – europiniais dydžio vienetais (EDV). Juos skaičiuojant atsižvelgiama į deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus ir laikomų gyvulių skaičių bei atitinkamų produkcijos rūšių standartinį gamybinį pelną. Šis dydis skaičiuojamas kasmet iki sausio 31 dienos.

Asmenų, besiverčiančių žemės ūkio veikla, pajamos apmokestinamos GPM, tik kai valdos dydis viršija 14 EDV. 2009 metais tokių asmenų pajamos apmokestinamos 5 proc., o 2010 metais – 10 proc. pajamų. Privalomojo sveikatos draudimo mokestį moka kiekvienos valdos savininkas, tik mokesčio dydis auga, didėjant valdai. Asmuo, kurio valdos dydis iki 2 EDV, 2009 metais privalo sumokėti ne mažiau kaip 3 proc. nuo dvylikos minimalių mėnesinių algų (t. y. 288 Lt, nes 800 x 12 x 0,03). Kai valda didesnė – nuo 2 iki 14 EDV, tai 2009 metais moka ne mažiau kaip 9 proc. 12 MMA ( t. y. 864 Lt, nes 800 x 12 x 0,09). Kai valdos dydis viršija 14 EDV, įmoka sudaro 3 proc. visų apmokestinamųjų pajamų. Svarbu žinoti, kad metinė įmoka nuo individualios žemės ūkio veiklos pajamų skaičiuojama nuo sumos, ne didesnės kaip 17 856 Lt, o maksimali PSD įmokos suma yra 536 litai.

Valstybinio socialinio draudimo įmokas moka asmenys, kurių valdos dydis yra didesnis negu 4 EDV. Įmoka turi sudaryti ne mažiau kaip 8 proc. nuo dvylikos MMA. Jeigu valdos dydis viršija 14 EDV, šie asmenys turi sumokėti 8 procentus nuo apmokestinamųjų pajamų, gautų iš šios veiklos, bet ne mažiau kaip 8 proc. nuo dvylikos MMA. Numatoma, kad 2010 metais mokesčių tarifai didės.

Uždarosios akcinės bendrovės

Lietuvoje uždarąją akcinę bendrovę gali įsteigti ir vienas asmuo. Jis gali tapti šios įmonės vieninteliu akcininku ir kartu privalo būti jos darbuotoju. Pagal dabartinę socialinio draudimo sistemą šis asmuo privalo „save įdarbinti“, t. y. nustatyta tvarka pranešti atitinkamam Valstybinio socia­linio draudimo fondo valdybos skyriui apie darbo santykių pradžią ir mokėti sau ne mažesnę kaip minimalią algą. Likutinį pelną šis asmuo gali naudoti savo nuožiūra: investuoti įmonėje arba išimti kaip dividendus.

Nuo 2009 metų pajamos, susijusios su darbo santykiais, atskaičius pagrindinius ir papildomus neapmokestinamuosius dydžius, apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčiu ir 9 proc. socialinio draudimo mokesčiu. Kaip ir buvo ankstesniaisiais metais, darbdavys papildomai dar moka socialinio draudimo įmoką – 30,98 proc. priskaičiuojamojo darbo užmokesčio. Dividendai yra apmokestinami gyventojų pajamų mokesčio 20 proc. tarifu ir privalomuoju sveikatos draudimu – 6 proc. gautų pajamų iš apmokestinto pelno.

Asmenys, pasirinkę skirtingas teisinės-organizacinės veiklos (verslo) formas, moka skirtingus mokesčius. Jie yra palyginti lentelėje. Skaičiavimai atlikti darant prielaidą, kad gautos pajamos iš tos veiklos buvo vienodos, be to, asmenims nebuvo taikyti asmeniniai (pagrindiniai ir papildomi) neapmokestinamieji dydžiai, nes jų apskaičiavimo tvarka yra gana sudėtinga, o esminės įtakos rezultatams nedaro.