Pieno ūkis neatsiejamas nuo veterinarinės bandos priežiūros. Pastaraisiais metais Lietuvoje daugėja ekologinių ūkių, todėl ieškoma alternatyvios karvių mastito ir ginekologinių ligų terapijos metodų.

Chemoterapiniai preparatai slopina daugelį procesų gyvulio organizme: blokuoja kai kurias biochemines reakcijas ir receptorius, neutralizuoja hormonų, prostaglandinų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų poveikį.

Pastebėta, kad gyvą audinį veikia ir šviesa. Šviesos terapijos gydomasis poveikis pasiekiamas dienos šviesa arba specialaus bangos ilgio, poliarizacijos ar spektro šviesa. Paprastai tam naudojami lazeriai, šviesos diodai, fluorescencinės, dichroinės lempos (skaidančios mono­chromatinę šviesą į sudedamąsias spektro dalis). Šviesos terapijoje derinama biologinis makroorganizmo ritmas ir terapijos trukmė, šviesos bangos ilgis, dažnis, fazė ir intensyvumas.

Gydomasis šviesos veikimas

Šviesa galima gydyti įvairias ligas: dienos šviesa – nervų sistemos sutrikimus, fluorescencinių lempų skleidžiama šviesa – odos ligas. Šių lempų spinduliai stabdo mikroorganizmų vystymąsi. Trumposios violetiniam spektrui artimos bangos veikia baktericidiškai, nes mikroorganizmo aplinkoje susidaro aktyvios deguonies formos, o pačiame mikroorganizme aktyvuojasi šviesai jautrios struktūros (turinčios porfirinių žiedų). Matomo spektro trumposios bangos įjautrina mikroorganizmus, kuriuos jau gali veikti ultratrumposios šviesos bangos.

Ilgosios matomo spektro bangos pasižymi fotobiomoduliaciniu poveikiu, t. y. stimuliuoja ląsteles, padidindamos ATF koncentraciją. Fotomoduliaciniu poveikiu pasižyminčios šviesos bangos taikomos, gydant onkologines ligas, nes geba skatinti apoptozę (vieną iš programuotos ląstelių mirties rūšių). Kai kurių šviesos šaltinių veikimas iki galo neatskleistas. Pavyzdžiui, pastebėta, kad šviesos diodų generuojama šviesa teigiamai veikia kai kurių gyvūnų lytines ląsteles. Poliarizuota šviesa (bangos amplitudė, orientuota erdvėje) didina eritrocitų membranų receptorių aktyvumą, didina citokininų koncentraciją, mažina lipidų kiekį kraujyje.

Pastebėta, kad gyvūnų audiniai gali praleisti tam tikro ilgio bangos šviesą. „Optinis audinių langas“ yra raudona ir infraraudona šviesa – būtent tokia, kokią gali generuoti lazeris.

Lazerio skleidžiamų bangų savybės

Šiuo metu labiausiai yra paplitę puslaidininkiai injekciniai lazeriai. Injekcinį lazerį sudaro šviesos diodas ir optinis rezonatorius, nuo kurio labai priklauso didelis šviesos intensyvumas, monochromatiškumas (vienspalviškumas) ir koherentiškumas, t. y. spinduliuojamos vienos krypties to paties dažnio, fazės ir poliarizacijos šviesos pluoštas – elektromagnetinės bangos. Ląstelė ar audinys yra sinergetiška sistema, t. y. gali keistis, jei veikia išorinė energija. Taigi šiomis savybėmis ir pagrįstas gydymas lazerio spinduliais, kurie teigiamai veikia biologinę sistemą.

Bene aktualiausia šiuolaikinių pieno ūkių problema – žaliavinio pieno kokybė. Ji priklauso nuo mitybos, bendros gyvulio būklės, o ypač nuo pieno liaukos sveikatingumo. Lėtiniu (be klinikinių požymių) mastitu serga 30–45 proc. karvių. Pieno kokybės gerinimas, gydant subklinikine mastito forma sergančias karves, yra itin komplikuotas. Panaudojus cheminius preparatus, pienui taikoma išlauka, todėl ūkis patiria ekonominių nuostolių. Įprasta laktuojančių karvių subklinikinio mastito terapija yra itin neefektyvi.

Lietuvos ir užsienio tyrinėtojų atliktų eksperimentų rezultatai rodo, kad tikslinga plėsti lazerio šviesos taikymo galimybes, gydant subklinikinį mastitą ir reprodukcijos sistemos susirgimus. Gydymas lazeriu – tai fizioterapijos rūšis, kai kelias paras iš eilės (paprastai 10) po 2 minutes specialiu lazeriu apšviečiamas karvės tešmuo.

Remiantis tyrimų duomenimis, pieno mėginiuose, kuriuose nustatytas padidėjęs somatinių ląstelių skaičius (SLS), in vitro dažniausiai aptinkama aplinkos mikroflora. Apšvitintose lazerio spinduliais terpėse silpniau vystėsi aplinkos mastito sukėlėjai, o mieliagrybiai išvis nesidaugino. Mokslinės literatūros duomenimis, po sėkmingo gydymo piene sumažėja mikroorganizmų rūšių įvairovė. Apšvitintose terpėse dauguma mikroorganizmų tapo jautresni antibiotikams, nes dėl lazerio šviesos įtakos pakito mikrofloros biologija. Pagal bandymo, kuriame derinta antibiotikų terapija su lazerio šviesa, duomenis galima teigti, kad rezultatai, gauti in vitro, siejasi su rezultatais in vivo. Gydant „aplinkos“ mikroorganizmų sukeltą mastitą yra racionalu derinti lazerio ir antibio­tikų terapiją.

Poveikis pieno sudėčiai

Pieno sudėtis kinta spontaniškai. Tam turi įtakos laktacijos fazė ir mityba. Sveikos karvės piene SLS nepadidėja daugiau kaip 100–200 tūkst./ml. Didesnis SLS kiekis siejamas su kraujagyslių reakcija, kuri paprastai lydi mastitą.

Iš karto po terapijos seanso SLS padidėjo ir sveikų, ir sergančių melžiamų karvių piene. Toks pokytis kontrastuoja su stebimu spontaniniu SLS kitimu, todėl gali būti traktuojamas kaip vienas lazerio šviesos poveikio požymių. Sergančių šviežiapienių karvių piene SLS po terapijos seanso iš karto sumažėjo. Tuo remiantis daroma išvada, kad lazerio šviesos poveikiui turi įtakos laktacijos fazė. Taip pat lazerio spinduliai SLS veikia ir taikant kompleksinę terapiją lazeriu ir priemones nuo ketozės.

Stipriausias terapinis efektas, sprendžiant pagal SLS pokytį, – šviežiapienėms karvėms. Kitų pieno sudėtinių dalių pokytis atitiko karvės fiziologiją: šviežiapienių karvių pieno riebumas mažėjo, o laktozės koncentracija didėjo.

Laktozės koncentracija mažėjo visose bandomose grupėse – ir šviežiapienių, ir laktuojančių, sveikų ir intaktinių. Laktozės koncentracija kito kaip ir intaktinių karvių grupėje, todėl galima daryti išvadą, kad laktozės koncentracijos pokytis nesiejamas su lazerio šviesos poveikiu.

Praėjus 21 parai po gydymo, sveikų karvių piene SLS išliko beveik toks pat kaip ir prieš gydymą, o sergančių mastitu – sumažėjo. Statistiškai patikimai SLS sumažėjo melžiamų karvių grupėje. Apibendrinus bandymo rezultatus, galima teigti, kad lazerio terapija, sprendžiant pagal pieno sudėtį, sveikoms karvėms įtakos neturi. Sergančių karvių piene SLS po švitinimo lazeriu kurso sumažėja, tačiau SLS iš karto po terapijos seanso ypač padidėja vėlesnės laktacijos fazės karvių piene. Šis reiškinys stebimas epizodiškai ir patikimos įtakos pieno sudėčiai neturi.

Kompleksinis gydymas

Subklinikiniu mastitu, kurio priežastis – kontaginiai (užkrečiami) mikroorganizmai, serganti karvė yra pavojinga kitoms karvėms, nes platina mastito sukėlėjus per higienos, priežiūros, melžimo priemones. Negydomi subklinikiniai mastitai, susidarius organizmui nepalankioms sąlygoms (mitybos, zoohigienos paklaidos, padidėjusi produkcija) gali komplikuotis klinikiniais mastitais. Laktuojančias subklinikiniu mastitu sergančias karves gydyti ekonomiškai neapsimoka.

Vienas iš racionalių būdų kontaginiam (užkrečiamam) mastitui išvengti – užtrūkinamų karvių gydymas. Pagal užkrato identifikavimo duomenis, gydyti kontaginiu subklinikiniu mastitu sergančias karves vien antimikrobine terapija, derinant ją su gydymu lazeriu, yra efektyvu.

Dauguma grybšių atsparūs antibiotikams. Gydant tik antibiotikais, sudaromos palankios sąlygos vystytis jiems atspariems mikroorganizmams. Pagal bandymo in vitro rezultatus ir mikrobiologinio tyrimo duomenis, gydant mastitą antibiotikais ir taikant terapiją lazerio spinduliais, mitybinėse terpėse grybšių augimas nenustatytas. Remiantis šiais duomenimis, lazerio terapija gali būti derinama su antibiotikų terapija, nes slopina grybšių biologiją.

Pagrindinių produktyvių melžiamų karvių ligų – mastito ir nevaisingumo – priežastys labai siejasi su medžiagų apykaitos sutrikimais. Daugiausia problemų pieno ūkyje sukelia riebalų, angliavandenių, baltymų apykaitos sutrikimas – ketozė.

Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad terapija nuo ketozės yra efektyvi periodo po atvedimo profilaktikos priemonė. Lyginant pieno sudėties kitimą po terapijos vien lazeriu ir po kompleksinės terapijos lazeriu ir priemonėmis nuo ketozės, nustatyta, kad efektyviausiai SLS mažėja šviežiapienių karvių piene taikant kompleksinę terapiją.

Vienas iš periodo po veršiavimosi profilaktikos būdų yra karvių, kurių kūno temperatūra padidėjusi, gydymas cefalosporinų preparatais. Jie brangūs, nes netaikoma išlauka. Sprendžiant pagal servis periodo trukmę, periodo po atvedimo profilaktikos efektyvumas ir cefalosporinų preparatais be išlaukos, ir lazerio šviesos terapija analogiškas. Terapija lazerio šviesa gali būti naudojama kaip papildoma priemonė reprodukcijai gerinti.

Atliktų eksperimentų rezultatai ir sukaupta patirtis leidžia teigti, kad lazerio terapija rekomenduotina veterinarinėje praktikoje. Paprastai lazerio šviesos terapijos kursas trunka 7–10 parų po 1 min. Gydymas atliekamas po melžimo. Terapija lazeriu, sprendžiant pagal SLS pokytį, taikytina šviežiapienių karvių tešmens ligų profilaktikai, nes neigiamai veikia „aplinkos“ mastito sukėlėjus ir grybšius. Kadangi lazerio šviesa pasižymi antimikotiniu poveikiu, taikytina kitų rūšių mastitams gydyti, nes sumažina komplikacijų riziką. Lazerio šviesa susilpnina mikroorganizmų biologiją ir padidina jautrumą antibiotikams. Perspektyvu terapiją lazeriu derinti su antibiotikais.

Lazerio terapija netinkama kaip pagrindinė priemonė užkrečiamam mastitui gydyti. Taikant užtrūkinamų karvių kompleksinę terapiją lazeriu ir antibiotikais sumažinama antrinės infekcijos rizika.

Švitinimas lazeriu – efektyvi terapijos priemonė, bet ne būdas ūkinėms problemoms spręsti (pagerinti pieno kokybę, reprodukcijos rodiklius).

• mikrobiologiškai identifikuotas užkratas ir dauguma karvių serga subklinikiniu mastitu, kurį sukėlė aplinkos mikroflora;
• ūkyje taikomos bendros mastito prevencinės priemonės, mažinančios SLS;
• antibiotikų terapija neduoda gerų rezultatų, kai tešmuo infekuotas grybšiais;
• užtrūkinimo metu karvės yra gerai įmitusios, o po veršiavimosi daugumai šviežiapienių nustatomas padidėjęs SLS, atliekama ketozės profilaktika;
• nuo mastito profilaktiškai gydomos užtrūkusios karvės.