Bulvių derliaus nuėmimas yra vienas iš svarbiausių augintojų darbų – dažnai bulvėms nukasti tenka skirti apie 60 proc. visų auginimo sąnaudų. Todėl svarbu kasti laiku, kai gumbai visiškai subrendę. Brandą galima paspartinti nupjaunant bulvienojus arba pasėlį nupurškiant defoliantu.

Gumbai būna visiškai subrendę tuomet, kada bulvienojai pagelsta ar nudžiūsta, gumbų lupena sutvirtėja, bulvės lengvai atsiskiria ir jas lengva surinkti. Nuėmus subrendusias bulves, gaunamas didžiausias derlius ir gumbai gerai išsilaiko žiemą.

Bulvės gali subręsti natūraliai, savaime, arba dėl maro, kuris sunaikina bulvienojus ir pagreitina gumbų brendimą. Nudžiūsta maro užpultų bulvių lapai ir stiebai, nutrūksta normali gumbų branda, dėl to sumažėja derlius ir pablogėja kokybė. Augintojai saugo bulves nuo šios ligos, kad bulvės galėtų bręsti normaliomis sąlygomis. Tačiau jei maras sudžiovina bulvienojus, juos reikia nedelsiant nupjauti ir išgabenti iš lauko, kad šios ligos sporos nepatektų ant gumbų ir nesupūdytų bulvių.

Vėlyvųjų veislių bulvių subrendimą galima pagreitinti ir dirbtiniu būdu: nupjauti bulvienojus arba pasėlį nupurkšti defoliantu, kuris visiškai nudžiovina žemės ūkio augalų lapus. Tuomet augalai vienodžiau bręsta, lengviau nuimti derlių, sunaikinamos piktžolės. Žalius vėlyvųjų bulvių bulvienojus tikslinga nupjauti prieš 7–10 dienų, o parudavusius – prieš 2–3 dienas iki kasimo. Lietuvoje sėklinių bulvių bulvienojams naikinti registruotas Reglonas super, kurio veiklioji medžiaga yra dikvatas.

Bulvienojų šalinimas – veiksminga priemonė, siekiant gauti ir išlaikyti sveiką bulvių sėklą. K. Bėčiaus duomenimis, vegetacijos pabaigoje sunaikinus bulvienojus, kitais metais virusais užsikrėtusių bulvių buvo daug mažiau, palyginti su sėkla iš pasėlio, kur bulvienojai nebuvo sunaikinti.

Daugiausiai amarų skraido liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje (jei liepą orai prasti, daugiau skraido rugpjūtį). Siekiant išvengti virusinės pasėlių infekcijos, svarbu laiku nupjauti sėklinių pasėlių bulvienojus. Tai ypač aktualu ankstyvųjų veislių pasėliuose, nes jos greičiau bręsta.

Pašalinus bulvienojus, sustiprėja bulvių odelė, todėl kasimo metu gumbus mažiau pažeidžia grybinių bei bakterinių ligų pradai. Gumbai mažiau užsikrečia maru, paprastosiomis rauplėmis, juodąja kojele. Tačiau anksti pašalinus bulvienojus, paprastai sumažėja bulvių derlingumas. Pašalinus bulvienojus likus savaitei iki visiško bulvių subrendimo, derlius sumažėja 5–8,5 proc. Šiek tiek pablogėja ir cheminės savybės – sumažėja krakmolo, sausųjų medžiagų, askorbo rūgšties.

Yra keli bulvienojų naikinimo būdai (garais, ugnimi, elektra), tačiau pigiausias ir populiariausias – mechaninis. Šis būdas naudojamas Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Nyderlanduose, JAV ir kitose šalyse. Šiose šalyse bulvienojai šalinami likus nuo 10 iki 21 dienos iki derliaus nuėmimo. Anksčiau negu natūrali vegetacijos pabaiga pašalintų bulvienojų gumbai pasižymi gera sėkline kokybe, šių gumbų laikymo nuostoliai būna nedideli. Iš tokių sėklinių gumbų išaugę augalai būna mažiau pažeisti virusų.

Mechaniniu būdu galima greitai ir gerai pašalinti bulvienojus. Tačiau Kanadoje atlikti tyrimai rodo, kad geriausia bulvienojus naikinti cheminiu būdu – tuomet jie apmiršta palaipsniui. Šiuo atveju per nupjautus stiebus į gumbus nepatenka grybo infekcija.

Baltarusijoje atlikus tyrimus nustatyta, kad, panaudojus magnio chloratą, vyko maisto medžiagų išstūmimas iš vegetatyvinių organų į bulvių gumbus, todėl buvo gautas netgi didesnis gumbų derlius, negu bulvienojus nupjovus. Literatūroje nurodoma, kad laiku (iki masinio amarų skraidymo) nupjovus bulvienojus, galima gauti optimalios kokybės produkciją ir pasiekti didelį ekonominį efektą.

Elmininkų bandymų stotyje buvo tiriama bulvienojų šalinimo ir tarpueilių purenimo prieš derliaus nuėmimą svarba bulviakasių darbui. Sodintos vidutinio vėlyvumo Vilija ir vėlyvosios Rūta veislės bulvės. Nustatyta kad, prieš kasimą pašalinus bulvienojus ir dar supurenus tarpueilius, dirvoje liko 3 kartus mažiau neiškastų ir buvo 2,5 karto mažiau mechaniškai pažeistų gumbų negu ten, kur šios priemonės nebuvo taikytos. Vien tik tarpueilių purenimas labai pagerino bulviakasių darbą. Tačiau geriausi rezultatai gauti šias priemones taikant kartu.

Kokią įtaką bulvienojų pašalinimas turi devirusuotų bulvių derliui, buvo tirta Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale. Nustatyta, kad bulvienojų nupjovimo laikas turi tiesioginį poveikį bulvių gumbų derliui. Tiriant devirisuotas Goda veislės bulves (superelitą) nustatyta, kad kuo anksčiau buvo nupjauti bulvienojai, tuo mažesnis bulvių derlius. Nupjovus bulvienojus rugpjūčio 2–6 dienomis, trejų metų vidutiniais duomenimis, Goda veislės bulvių derlingumas buvo 39,8 t/ha. Bulvienojus nupjovus po 3 dienų, derlius padidėjo 7,5 proc. ir sudarė 42,8 t/ha. Nupjovus dar po 7 dienų, bulvių derlius padidėjo 11,8 proc. ir siekė 44,1 t/ha. Didžiausias gumbų derlius gautas bulvienojus nupjovus vėliausiai (po 11 dienų) – derlius siekė 45 t/ha ir buvo 13 proc. didesnis negu kontrolinio varianto.

Tiriant derliaus struktūrą, gauti duomenys rodo, kad ankstinant bulvienojų nupjovimą, gaunamas didesnis kiekis mažesnių frakcijų gumbų. Pirmo pjovimo laukeliuose daugiausia gumbų (28,3 proc.) buvo 25–50 g frakcijos, nupjovus bulvienojus po 11 d., dauguma gumbų svėrė 75–100 g ir 100–125 g. Tai sudarė atitinkamai 20,8 ir 20,0 procentų.

Taigi, vėliau pašalinus bulvienojus, gautas didesnis bendras derlingumas, o stambesnių gumbų buvo daugiau, palyginti su ankstesniu bulvienojų nupjovimu. Tačiau bulvienojų nupjovimo laikas turi įtakos ir bulvių gumbų biocheminiams rodikliams. Ankstinant bulvienojų nupjovimą, sėkliniuose gumbuose sumažėjo krakmolo, pablogėjo kiti biocheminiai rodikliai.

Auginant bulves sėklai, svarbiausia, kad gumbus kuo mažiau pažeistų virusai. Kuo ilgiau būna nenupjauti bulvienojai, tuo labiau bulvės būna pažeistos virusinių, bakterinių bei grybinių ligų. Iš tokių sėklinių bulvių, nepaisant to, kad išaugo stambi sėkla, kitų metų derlius paprastai būna mažesnis, negu išaugintas iš mažesnių, bet ligų patogenų nepažeistų bulvių gumbų. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai patvirtina, kad anksčiau nukasti sėkliniai gumbai pasižymi didesniu produktyvumu. Pavyzdžiui, Mičigano bandymų stotyje, nukasus bulves vėlai, bulvių derlius kitais metais sumažėjo 32 proc., nes padaugėjo augalų, pažeistų lapų susisukimo viruso.

Tyrimai rodo, kad vėliau nupjaunant bulvienojus, daugėja virusų pažeistų augalų. Atlikus imunofermentines analizes, gauti duomenys rodo, kad, vėlinant bulvienojų nupjovimo laiką, virusų pažeistų augalų daugėja. Šiame bandyme tiriant devirusuotas superelito bulves, augalų pažeidimas virusais buvo tik latentinės formos. Ligų pasireiškimo nepastebėta. Daugiau buvo lapų susisukimo viruso pažeistų augalų. Bulvėse, kur bulvienojai buvo nupjauti anksčiausiai, šio viruso buvo rasta 25 proc. gumbų. Antrame variante šį virusą turinčių gumbų buvo 82 proc. Dar vėliau nupjautų bulvienojų laukeliuose lapų susisukimo virusas buvo rastas visuose gumbuose.

Bulvienojų šalinimo tikslai:

• bulviakasio metu apsaugoti gumbus nuo bulvių maro infekcijos, esančios ant lapų ir stiebų;
• sustabdyti gumbų vystymąsi;
• neleisti virusams pereiti iš stiebų ir lapų į bulvių gumbus (tai svarbu sėklinėms bulvėms);
• paspartinti gumbų odelės tvirtėjimą;
• sulaikyti sandėliuose plintančias ligas, tokias kaip P. infestans, Ervinia spp.;
• sudaryti sąlygas dirvai džiūti ir geriau dirbti bulviakasio technikai.

***

Bulvienojų šalinimo metodai

Šiuo metu dažniausiai bulvienojai naikinami nupurškiant juos cheminiais produktais, tačiau galimi ir mechaniniai metodai (bulvienojus nudaužant, nupjaunant ar sutraiškant). Būtina žinoti, kad šalinant bulvienojus mechaniškai, yra pavojus išplatinti bakterines ar grybines ligas, ypač jei bulvienojai būna šlapi. Tiriamos bulvienojų nudeginimo galimybės. Mechaniniai bulvienojų šalinimo būdai yra rekomenduojami Geros augalų apsaugos praktikos (GAAP), bet jie retai naudojami vieni: dažniau derinami su cheminiais būdais. Jei naudojamas derinys, pirmiau bulvienojai šalinami mechaniškai, o po kelių dienų nupurškiami cheminiais produktais. Tokiais atvejais purkšti galima mažesne produkto norma.