Vaistažoles auginti pramoniniu būdu – naujovė Lietuvoje, kurią ėmėsi įgyvendinti keli Radviliškio r. ūkininkai. Jiems padeda Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai, vieno iš ūkininko Dariaus Mikalausko ūkyje įgyvendindami KPP 2007–2013 m. priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ projektą „Pramoninė vaistinio valerijono auginimo technologija“.

Pasak pernai pradėto įgyvendinti projekto administratoriaus LSDI direktoriaus pavaduotojo Jono Olkštino, pramoninis vaistažolių auginimas gana sudėtingas ir Lietuvoje beveik netaikomas. Vaistažolės daugiausia auginamos mėgėjiškai nedideliuose plotuose. Projekto vadovės LSDI biochemijos ir technologijos laboratorijos mokslo darbuotojos Editos Dambrauskienės teigimu, svarbiausias projekto uždavinys – įrengti ir pademonstruoti vaistinio valerijono mechanizuotos auginimo technologijos parodomąjį bandymą: nuo lauko dirbimo iki derliaus kasimo.

LSDI daržininkystės technologijų sektoriaus vedėjas, projekto vykdytojas Vytautas Zalatorius pabrėžia, kad projekto metu nagrinėjami skirtingi valerijono auginimo būdai – sėjant sėklas ir sodinant daigus. Be to, tiriama, kaip paruošti juodojo ir žaliojo pūdymo dirvas valerijonams auginti, kokiomis trąšų normomis vaistažoles tręšti. Jo teigimu, specializuotos vaistažolių auginimo ir priežiūros technikos beveik nėra. Daigai sodinami daržovių sodinamosiomis, pasėliai prižiūrimi taip pat daržininkystės ūkiams skirtomis mašinomis. „Šaknims kasti teks pritaikyti bulvių kasamąją. Jos konstrukcija bus pakeista „Laumetrio“ dirbtuvėse“, – apie vaistažolių auginimo mašinų specifiką kalba V. Zalatorius. Žiedams nupjauti tenka pertvarkyti ir šienapjoves.

Radviliškio r. Baroniškių kaime ūkininkaujantis Darius Mikalauskas vaistažoles pradėjo auginti prieš trejus metus. „Teturiu tik 20 ha ūkį. Tokiame mažame plote auginti javų neverta. Vaistažolininkystė tinkamiausias verslas“, – pasirinkimą motyvuoja ežiuoles ir valerijonus auginantis ūkininkas. Už KPP 2007–2013 m. jaunojo ūkininko įsikūrimui finansuoti skirtos priemonės lėšas jis ketina įsigyti vaistažolių auginimo technikos. Kol kas mašinas (traktorius, sodinamąją, kultivatorių ir kitą) nuomoja iš „Biržų žemtiekimo“.

Imtis vaistažolininkystės ūkininką paskatino bendrovės „Kosmevita“ direktorius Darius Butvila, taip pat auginantis vaistažoles. Prie dviejų radviliškiečių ketina prisijungti dar vienas šio krašto ūkininkas. „Planuojame įkurti kooperatyvą, vaistažolėmis užsodinti apie 200 ha plotą, iš kurio gautume apie 400–500 t sausos žaliavos. Numatyta įsigyti vaistažolių šaknų plovimo, džiovinimo įrangą, įrengti pasėlių lietinimo sistemą, pastatyti vaistažolių daiginimo šiltnamius. Sumanymui įgyvendinti ketiname siekti ES fondų paramos. Gerai būtų, kad kuo daugiau žemdirbių augintų vaistažoles. Mes garantuojame jų supirkimą“, – tikina D. Butvila. Jo vadovaujama įmonė vaistažolių supirkimu ir pardavimu verčiasi jau septynerius metus. Žaliavos parduodamos maisto, farmacijos ir kosmetikos pramonės kompanijoms Europoje. „Kosmevita“ bendradarbiauja ir su Rytų šalių partneriais.

Direktoriaus teigimu, ežiuolė ir valerijonas patenka į pasaulyje populiariausių vaistažolių dešimtuką, iš jų gaminami ekstraktai. Susivienijusių ūkininkų laukuose planuojama auginti kol kas tik ežiuoles ir valerijonus, mat kitoms vaistažolėms reikalingos kitokios konstrukcijos mašinos.

Auginti vaistažoles pramoniniu būdu nėra pigu. Pasak D. Butvilo, į 1 ha vaistažolių reikia investuoti 5 kartus daugiau lėšų negu į 1 ha javų. „Tačiau garantijų, kad produkcija bus supirkta už gerą kainą, gerokai daugiau. Kiek gausime pajamų, paaiškės rudenį, nukasus derlių. Pirmaisiais vaistažolių auginimo metais reikia daug investuoti“, – akcentuoja D. Butvila.

Skaičiuojama, kad iš 1 ha bus gauta apie 2,5–3 t ežiuolių ir apie 2 t valerijonų sausos žaliavos. Ekstraktams gaminti naudojamos valerijonų ir ežiuolių šaknys. Pastarosios vaistažolės žalioji masė taip pat tinkama perdirbti. Vidutinė 1 kg sausų valerijonų savikaina siekia apie 1,1, o ežiuolės – 2–2,5 lito. „Vaistažolių supirkimo kaina – derybų objektas“, – priduria D. Butvila. Ežiuolės auginamos trejus, o valerijonai – dvejus metus.