Ar žemės dirbimo padargai stiprios konstrukcijos, tikrinama įvairiais būdais. Švedijos kompanija „Väderstad“ taiko itin originalų būdą silpnosioms skutiklių, sėjamųjų, kultivatorių ir kitų agregatų vietoms aptikti. Technikos patvarumas išbandomas skaldos karjere.

Darbas akmenimis grįstoje bandymų trasoje nepavydėtinas: skaldą gludinantys padargai kelia kurtinamą triukšmą, o per akmeninį kelią važiuojantis traktorius vibruoja, viršydamas visas leistinas normas. Tačiau tik taip galima sužinoti, kurią agregato konstrukcijos vietą reikia sustiprinti.

Po savaitės kitos darbo akmenynuose aštrios skaldos briaunos suapvalėja. Dar vėliau iš besisukančių diskų gludinamų akmenų belieka dulkės. Pasak kompanijos atstovo Kristoferio Anderseno (Cristoffer Anderson), 100 ha darbo akmenynuose atitinka 400 ha darbo laukuose. „Taip priverčiame laiką bėgti greičiau“, – tokių bandymų privalumą įvardija K. Andersonas, pabrėždamas, kad akmenynuose netiriamas dylančių detalių patvarumas. „Siekiame išsiaiškinti, kaip ekstremalios sąlygos veikia rėmą, volus ir kitas konstrukcijas, kurios rėmo dalys labiausiai apkraunamos. Sustipriname silpniausias vietas ir agregatas vėl turi „įdirbti“ ne vieną hektarą akmenų. Naujos mašinos nepradedamos gaminti serijiniu būdu, kol jų prototipai dulkėmis nepaverčia kelių tonų skaldos“, – apie bandymų sistemą pasakoja K. Andersonas.

Ekstremaliomis sąlygomis dirbantys traktorių vairuotojai keičiasi kas 4 val. Padargas tikrinamas po kiekvieno įveikto 1 ha ploto, o diskai keičiami kas savaitę. Tokį technikos patikros būdą kompanijos savininkai – Starkų (Starke) šeima – pasirinko ir dėl to, kad bandymus galima atlikti ištisus metus, nepaisant oro sąlygų. Juk žiemą ar lietingą rudenį į dirvą neįvažiuosi. „Väderstad“ valdybos pirmininkas, vienas iš bendrovės savininkų Kristeris Starkas (Crister Stark) sako, kad akmenynuose per savaitę galima bet kokį padargą sulaužyti. „Mūsų technika irgi lūžta, bet būna ir taip, kad traktoriai greičiau išeina iš rikiuotės, nes nukrenta ratai ar neatlaiko važiuoklė. Tai labai efektyvus patikros būdas, nes mašina sudėvima pagreitintu būdu, tačiau svarbiausia, teisingai suprasti, dėl ko ji neatlaikė apkrovos“, – akcentuoja K. Starkas.

Kompanijoje įdiegta testavimo sistema garantuoja, kad iš gamyklos Švedijoje Vėderštate (Väderstad) ūkininkų laukus pasieks itin tvirtos konstrukcijos, net akmenynus galintys įveikti agregatai. Tai sunkiom ir vidutinio sunkumo dirvoms skirti padargai. „Dauguma kitose kompanijose gaminamos žemės dirbimo technikos pritaikyta dirbti lengvose dirvose. Tokių žemių savininkai gali priekaištauti, kad mūsų technika per brangi, tačiau ji nepamainoma ten, kur lengvos konstrukcijos technika bejėgė. Mūsų tikslas – sukurti tokius agregatus, kurie gerai dirbtų ir lengvose, ir sunkiose, ypač akmenuotose, dirvose“, – ambicijų tapti bet kokio ūkio poreikius atitinkančios technikos kompanija neslepia K. Starkas.

Gamyba modernizuojama nuolat

Valdybos pirmininko nuomone, jo tėvo Runės Starko (Rune Starke), ūkininkavusio 30 ha ūkyje, 1962 m. pradėtas verslas sėkmingai plėtėsi, nes įmonę valdė ir tebevaldo tik šeimos nariai, o visa technika, išskyrus Kanadoje gaminamas sėjamąsias Seed Hawk, surenkama vienoje įmonėje Švedijoje. Mažos dirbtuvės, kuriose R. Starkas pradėjo gaminti rąstines valkes, šiandien tapo moderniu, vis dar besiplečiančiu fabriku. Jame nemažai rankų darbo patikėta suvirinimo, dažymo robotams ir automatinėms lazerinėms staklėms.

Automatai atlieka patikėtas operacijas itin tiksliai ir gali padaryti tris kartus daugiau negu žmogus. Vėderštato gamyklos plotas užima apie 43 tūkst. m2, veikia 7 mašinų surinkimo linijos. Įmonės pajėgumas – 6 500 padargų per metus. „Tiesa, šiemet gamyba smuks, tačiau mažesne dalimi, negu padidėjo pernai, kai pasiekėme 200 mln. eurų apyvartą“, – sunkmečio įtakos neneigia K. Starkas, tačiau, jo įsitikinimu, žmonės, pasirinkę žemės ūkį, pasirinko teisingą verslą ir dėl ekonomikos nuosmukio nukentės mažiausiai. Mat skaičiuojama, kad iki 2050 m. žemės ūkio produktų gamyba turi padvigubėti, o dirbamos žemės plotai kasmet sumažėja Vokietijos dirbamos žemės dydžiu, gyventojų padaugėja 70 mln., t. y. tiek, kiek jų gyvena Vokietijoje. „Po 40–50 metų vienam žmogui išmaitinti teks tik 0,2 ha, o juk didėja ne tik maisto, bet ir atsinaujinančios energijos poreikis. Tai iššūkis ir žemdirbiams, ir technikos gamintojams“, – neabejoja kompanijos vadovas.

Antrinių įmonių steigimas pasiteisino

Tikėdama geromis žemės ūkio perspektyvomis, kompaniją „Väderstad“ valdanti Starkų šeima kasmet įsteigia po 1–2 antrines įmones kitose šalyse. Švediškos technikos prekyba paremta netradiciniais principais – daugumoje pasaulio šalių mašinas parduoda ir prižiūri bendrovei priklausančios antrinės įmonės. Tik Vakarų valstybėse, kuriose nuo seno išplėtotas prekybos tinklas, techniką parduoda importuotojai.

Švedijoje pagaminta technika tiekiama 35 šalių žemdirbiams. Daugiausia jos nuperka Anglijos, Švedijos, Rusijos ir Vokietijos ūkininkai. Kai kurie padargų modeliai, pavyzdžiui, sunkiasvoriai volai Rexius Twin, ypač populiarūs išskirtinai tik Anglijos ir Lietuvos ūkiuose, kuriuose žemės molingos, grumstuotos.

Neblogų technikos pardavimų rodiklių pasiekta Australijoje – nuo 2007 m., kai ten buvo įsteigta antrinė įmonė, tiekianti tiesioginės sėjos Kanadoje gaminamas sėjamąsias Seed Hawk, užimama sėjos mašinų rinkos dalis padidėjo iki 20 proc. Pasak K. Starko, regionuose, kuriuose taikoma ražieninė sėja, ūkininkai turi tik tris mašinas – galingą traktorių su didelio darbinio pločio sėjamąja, purkštuvą ir kombainą. Sėjamosios Seed Hawk gali būti iki 25–26 m darbinio pločio su 27 m3 sėkladėže. Jų paklausa didėja Rusijoje, Ukrainoje ir Kazachstane. Švedijoje gaminamos mažesnio darbinio pločio Europos rinkai skirtos tiesioginės sėjos Seed Hawk sėjamosios, kurios jau išbandytos ir Lietuvos ūkiuose.

Sampratą apie žemdirbystę pakeitusios mašinos

Bemaž pusė kompanijos apyvartos sudaro pajamos už parduotas sėjamąsias, 40 proc. tenka žemės dirbimo technikai (volams, kultivatoriams, skutikliams), 12 proc. – atsarginėms dalims. K. Starko nuomone, sėkmingiausia kompanijos mašina – jo paties sukurta sėjamoji Rapid. Jau parduota daugiau kaip 16 tūkst. švediškų sėjos mašinų. Jas galima pamatyti kone kiekvieno Švedijos ūkininko kieme. Baltarusijoje ir Vokietijoje dirba sėjamosios, kuriomis pasėta po 40–70 tūkst. ha. Sėjamosios gali būti pneumatinės ir mechaninės, su ir be trąšų įterpimo įtaisais. Mašinose montuojamą pirminio žemės dirbimo įrangą taip pat galima pasirinkti.

„Didėja ir NZ kultivatorių, Carrier ir Top Down skutiklių paklausa. Tie padargai, kuriuos mes pagaminame pirmieji, turi išskirtinį pasisekimą“, – tvirtina vienas iš įmonės savininkų. Jis didžiuojasi, kad kai kurios kompanijoje sukurtos mašinos ir žemės dirbimo sistemos aukštyn kojomis apvertė žemdirbystės tradicijas ir sampratą apie žemės dirbimą, gerokai sumažino ūkininkų išlaidas.

Be to, kompanijos inžinieriai pirmieji mašinose įdiegė tokius konstrukcinius sprendimus, kuriuos vėliau pritaikė ir kiti technikos gamintojai. „Mūsų išradimas – segmentinė lyginimo lenta, sėjamosios Rapid išsėjimo sistema, smūgius absorbuojančia guma dengti padargo pakabos įtaisai, didelio pločio padargų suskleidimo ir išskleidimo, noragų pakėlimo ir kitos sistemos“, – išradimus vardija K. Starkas. Naujas mašinas kuria 70 specialistų komanda, su kuria jis praleidžia daugiausia laiko.

Plūgų niekada negamins

Kompanijos savininkų požiūris į gilų žemės dirbimą labai kategoriškas – nei arti, nei giliai purenti dirvos nereikia. „Jokių plūgų, jokių podirvio purentuvų negaminsime“, – net nedvejodamas atsako K. Starkas. Tiesa, jis pabrėžia, kad neariamoji žemdirbystė turi būti diegiama apgalvotai. Švedas, ne kartą lankydamasis Lietuvoje, pastebėjo, kad mūsų ūkininkai nesivargina lyginti laukų. O minimaliai dirbant, tai ypač svarbu, nes lygiuose laukuose neužsilaiko vanduo, kuris žiemą gali užšalti, lengviau sėti ir kulti, galima greičiau važiuoti. „Dirvoms lyginti geriausia tinka NZ kultivatoriai, kurie Švedijoje labai paplitę, todėl čia laukai lygūs kaip stalas“, – priduria jis.

Nemažo pasisekimo sulaukė pernai įdiegta naujovė – diskinių Career skutiklių su lyginimo lenta gamyba. Dabar švedai renkasi tik tokios komplektacijos skutiklį. Tai universalus, dvi funkcijas atliekantis padargas, tinkamas ir ražienoms, ir arimams įdirbti. Tokios konstrukcijos skutikliai gali būti nuo 3 iki 12 m darbinio pločio. Career skutikliai gaminami jau 10 metų, jų parduota daugiau kaip 9 tūkstančiai.

Siekdama didesnio lankstumo, kompanija siūlo įvairios komplektacijos ir darbinių dalių padargus, kad kiekvienas pirkėjas galėtų pritaikyti mašiną savo ūkio sąlygoms. Daug dėmesio skiriama agregato universalumui didinti, pavyzdžiui, ant skutiklių sumontavus smulkiasėklių augalų sėjamąją Bio Drill, galima pasėti rapsus ar įsėlinius augalus. Nuo šiol vietoj pneumatinės Bio Drill sėjamosios ant nedidelio darbinio pločio skutiklių Cultus ir Top Down galima montuoti mechaninę sėjamąją. Noraginiuose skutikliuose įdiegta sistema, kuri leidžia prireikus dalį (šoninius arba kas antrą) noragų pakelti ir su mažesnės galios traktoriumi dirvą įdirbti giliau arba važiuoti didesniu greičiu.

Mašinoms tobulinti pasitelkiami ir ūkininkai

Mašinų konstrukcija gerinama ne tik ekstremaliais bandymais. Tam pasitelkiami kompanijoje dirbantys darbuotojai, viso pasaulio ūkininkai, mokslininkai. Kiek­vieną vasarą Švedijos gamyklą aplanko šimtai turinčių ar dar tik ketinančių pirkti Väderstad mašinas žemdirbių. Ūkininkų ir kompanijos savininkų diskusijose dažnai gimsta naujos technikos konstrukcijos ir jos gamybos tobulinimo idėjos. Kiekvienais metais gaunama apie 1 500 pasiūlymų, į daugumą iš jų atsižvelgiama.

Ūkininkai gerai vertina švedišką techniką ne tik dėl tvirtos konstrukcijos, gerai atliekamo darbo, bet ir dėl to, kad naudotas mašinas galima atnaujinti. Kiekvienais metais kone visi agregatai patobulinami. Naujoves galima įdiegti ir senesnėse mašinose. „Kad mūsų gaminama technika turi didesnę išliekamąją vertę rodo ir naudotų Väderstad mašinų kainos, kurios išlieka aukščiausios. Tai patikimas rodiklis, kad konstruojame ilgaamžes mašinas“, – technikos kokybe įsitikinęs įmonės savininkas.