Prasidėjus 2007–2013 m. ES finansinės paramos teikimo laikotarpiui, Žemės ūkio ministerija kreipėsi į mokslininkus, kad šie įvertintų praėjusio ES paramos laikotarpio (2004–2006 m.) efektyvumą, maisto sektoriaus ir kaimo plėtros ilgalaikes perspektyvas. Mokslinį tyrimą atliko bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ ekonometrinio modeliavimo ir makroekonominių tyrimų ekspertai. Jie ne tik analizavo tarptautinę žemės ūkio ir kaimo raidos situaciją, bet ir įvertino galimą

2007–2013 m. ES paramos poveikį kaimui.

Apklaustų ekspertų nuomone, pagrindinėmis priežastimis, trukdančiomis siekti Europos Sąjungos paramos kaimui, išlieka finansinių įsipareigojimų baimė, netikrumas dėl ateities bei biurokratinės kliūtys. Teigiamas permainas žemės ūkyje skatino ir Lietuvos maisto sektoriaus visavertis įsijungimas į bendrąją Europos Sąjungos rinką bei šiam sektoriui tenkanti ES finansinė parama. Taikant ekonometrinį modeliavimą apskaičiuota, kad 2009 metais maisto sektoriaus eksportas dėl narystės Europos Sąjungoje galėtų būti 131 proc. didesnis negu tuo atveju, jei Lietuva nebūtų dalyvavusi integracijos į Europos Sąjungą procese.

Pridėtinė vertė maisto sektoriuje augs sparčiau nei kitose ūkio sektoriuose

Žemės ūkio ir maisto pramonės bei kaimo plėtros ekonominių rodiklių prog­nozė rodo, kad iki 2013 m. maisto sektoriuje sukuriama nominali pridėtinė vertė pasieks 11,7 mlrd. Lt ir 2007 metų lygį viršys 65 proc., nors realus augimas, tikėtina, sudarys 28 proc. Lyginant realų ir nominalų metinius pokyčius išryškėja, kad labiausiai kainų įtaka pasireiškė 2008 m., ir ateityje ji mažės, 2010–2011 m. realus augimo greitis netgi gali viršyti nominalaus augimo tempus.

Lietuvos maisto sektoriaus bendros eksporto apimtys 2000–2007 m. padidėjo daugiau kaip 4 kartus ir 2007 m. pasiekė 7,8 mlrd. Lt. 2008–2013 m. laikotarpiu prognozuojamas eksporto vertės vidutinis metinis augimas sudarys apie 9,6 proc., ir 2013 m. eksporto vertė gali siekti 13,4 mlrd. Lt.

Maisto sektoriaus eksportas iki 2013 m. gali sudaryti net 1/3 bendrojo eksporto

Bendro eksporto augimo tempai maisto sektoriuje 2006–2007 m. sudarė 32,7 proc., o lietuviškos kilmės produktų eksporto – 23,1 proc. 2008–2013 m. prognozuojamas lietuviškos kilmės produktų eksporto sulėtėjimas (vidutinis metinis augimas – 7,1 proc.), 2013 m. lietuviško eksporto vertė turėtų siekti 7,9 mlrd. Lt. Šios eksporto prognozės skaičiuotos to meto kainomis, tačiau 2009–2010 m. laukiama defliacija, todėl realūs eksporto augimo tempai gali viršyti prognozuojamą nominalų augimą.

Situacija darbo rinkoje lėmė, kad sparčiausiai vidutinės disponuojamos pajamos kaime didėjo 2005–2007 m. (vidutiniškai 19,3 proc. per metus). 2007 m. vidutinės kaimo gyventojų pajamos siekė 691 Lt/mėn. 2013 m. prognozuojamos kaimo gyventojų pajamos turėtų siekti 877 Lt/mėn., t. y. 27 proc. didesnės nei 2007 metais.

Kaimo gyventojų pajamos artės prie miestiečių pajamų vidurkio

Ekonometrinio modeliavimo būdu palyginti du scenarijai: hipotetinis žemės ūkio ir maisto sektoriaus vystymasis be ES parmos ir realus, gavus ir įsisavinus ES paramą.

Didžiausią įtaką ES parama padarė maisto sektoriaus materialinėms investicijoms: dėl ES paramos materialinės investicijos 2004–2008 m. buvo 67 proc. didesnės, o 2008–2013 m. skirtumas tarp investicijų su parama ir be paramos gali sudaryti net 85 proc. Dėl ES paramos maisto sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė 2004–2008 m. buvo 17 proc. didesnė ir prognozuojama, kad 2008–2013 m. ji bus 30 proc. didesnė, palyginti su tuo atveju, jeigu šalis negautų paramos.

Bendras žemės ūkio ir maisto produktų eksportas 2004–2007 m. dėl ES paramos buvo vidutiniškai 6 proc. didesnis, o atskirai lietuviškos kilmės produktų eksportas – 3 proc. didesnis, nei galėjo būti be ES paramos. Prognozuojama, kad laikui bėgant teigiamas ES paramos poveikis eksportui tik didės ir 2008–2013 m. atitinkami skirtumai vidutiniškai sudarys 13 ir 11 procentų.

Bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ skaičiavimais įvertinta, kad dėl ES paramos ir tiesioginių išmokų vidutinės kaimo gyventojų pajamos yra 7–9 proc. didesnės negu būtų buvę žemės ūkio ir maisto sektoriui vystantis be ES paramos.

Ateitis maisto sektoriui palanki

Nepaisant dabartinių laikinų sunkumų, pasaulio futurologai neabejoja, kad kaimyninė NVS šalių rinka išlaikys spartaus augimo tendenciją (tam tikras sulėtėjimas laukiamas tik 2009 m.) – tai lems pasaulyje stiprėjantis žaliavų ir energijos poreikis. Todėl Lietuvai dėl palankios geografinės padėties ir sukauptos darbo patirties Rytų regione atsiveria neblogos galimybės plėtoti prekių eksportą šia kryptimi. Be to, mokslininkai nurodo, kad numatomi klimato pokyčiai bus palankūs žemės ūkiui Skandinavijos ir Baltijos šalyse. Kadangi Lietuva pasižymi nedideliu gyventojų tankiu, konkurencinga darbo jėga bei nebloga transporto, energetikos ir informacine infrastruktūra, mūsų įmonės turi neblogas galimybes konkuruoti maisto produktais ir ES rinkoje. Kad šis optimistinis scenarijus būtų visiškai įgyvendintas, reikia atitinkamos valstybės ekonominės politikos.

Lietuvai būtina: kuo skubiau užbaigti žemės reformą; skatinti investicijas į maisto sektoriaus modernizavimą ir eksporto plėtrą; intensyvinti klasterizacijos procesus (klasteriai – geografiškai artimos kompanijų ir asocijuotų institucijų, susijungusių tam tikrose srityse, grupės, susijusios bendromis technologijomis ir žiniomis). Be to, eksporto Rytų kryptimi raida nemaža dalimi priklausys ir nuo politinių santykių su Rusija, kurie sunkiai prognozuojami.

Svarbūs pokyčiai šalies žemės ūkyje gali įvykti 2011 metais, kai užsieniečiai galės pirkti žemės ūkio paskirties žemę – tai turėtų paskatinti investicijas. Padėtis kiek pasikeis ir po 2013 m., kai pasikeis – sumažės ar visai nutrūks – ES finansinės paramos teikimas. Tačiau tai nebus kardinalus situacijos pablogėjimas Lietuvos gamintojams, kadangi paramos neteks ir pagrindiniai konkurentai iš kitų ES valstybių, o mūsų šalies žemės ūkis iki to laiko jau bus pakankamai sustiprėjęs. Taigi maisto sektoriaus perspektyvos turėtų išlikti neblogos ir vėliau – bent iki 2020 m., jei tik klimato permainos nebus labai staigios.

Kaimo plėtrai taip pat tikėtina geresnė ateitis. Daugėjant norinčiųjų gyventi užmiestyje ir sparčiai gerėjant informacinei infrastruktūrai, turėtų sustoti arba žymiai sulėtėti kaimo vietovių tuštėjimo procesas. Išsivysčiusiose šalyse plinta darbo namuose tendencijos, kai naudojantis internetu dirbama ne įmonėje, o namuose (ypač ši tendencija stiprėja JAV). Laiko klausimas, kada ši tendencija išplis ir Lietuvoje.

Kaimo plėtrai vis svarbesnis yra turizmo verslas. Kol kas Lietuvoje jo potencia­las išnaudojamas menkai – nors mūsų šalyje yra tam tinkamas kraštovaizdis, kuris, esant atitinkamai infrastruktūrai, būtų patrauklus užsienio ir šalies gyventojams, tačiau turizmo verslą stabdo biurokratinės kliūtys. Visai tikėtina, kad turizmo paslaugų eksportui skatinti anksčiau ar vėliau bus skirtas reikiamas dėmesys. Tam gali pasitarnauti ir artėjantis ekonomikos sunkmetis, kuris skatins Vyriausybę greičiau priimti atitinkamus sprendimus.

ES paramos įtaka maisto sektoriui ir kaimo raidai

Dėl ES teikiamos paramos maisto sektoriaus pridėtinės vertės prieaugis yra 62 proc. didesnis už gautos paramos apimtį. Kitaip tariant, maisto sektoriuje įsisavintas ES paramos 1 litas ūkiui grąžina 1,62 lito. ES paramos maisto sektoriui (be tiesioginių išmokų) santykinis indėlis į BVP yra tik šiek tiek mažesnis negu struktūrinių fondų lėšų atveju. Paramos žemės ūkiui efektyvumą Lietuvoje mažina menka šios veiklos koncentracija dėl neužbaigto žemės grąžinimo proceso.

Tyrimai atskleidė, kad tiesioginės išmokos padarė reikšmingą teigiamą poveikį kaimo gyventojų pajamoms, tačiau ši parama turėjo ir kitokį, kiekybiškai sunkiai įvertinamą poveikį – ji paspartino koncentracijos procesus žemės ūkyje ir darbo našumo šalies ekonomikoje augimą, nes nukreipė dalį darbo jėgos iš neproduktyvių smulkių žemės ūkių į kitus sektorius, kurie pastaruoju metu juto dirbančiųjų stygių (Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. pirmąjį pusmetį užimtųjų žemės ūkyje buvo beveik trečdaliu mažiau negu prieš metus). Tai netiesiogiai paspartino gyvenimo kokybės kaime kilimą.

Modeliuojant maisto sektoriaus rodik­lius, ryškėja spartus jo sukuriamos pridėtinės vertės to meto kainomis augimas 2008 ir 2009 metais, tada tam tikras plėtros tempų smukimas 2010 ir 2011 m., ir vėl augimas paspartėja 2012 ir 2013 m. Tai neatspindi dabartinės finansų krizės pasaulyje neigiamos įtakos, todėl 2009 m. faktinis augimo tempas turėtų būti žemesnis nei prognozuota 2008 metų pirmame  pusmetyje. Rementis UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ prognozėmis, vidaus paklausa neturėtų augti, o lietuviškos kilmės maisto produktų eksporto plėtra vyks lėtai. Bet jau 2012–2013 m. prognozuojamas maisto produktų gamybos ir eksporto suaktyvėjimas. Labai tikėtina, kad ir vėlesniais metais šio sektoriaus plėtra bus sparti.

Lyginant maisto sektoriaus ir kitų ūkio šakų perspektyvas, reikia atsižvelgti į tai, kad kitų produkciją eksportuojančių ūkio sektorių plėtra labai priklausys nuo tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautų, be kurių Lietuvos įmonėms bus sunku konkuruoti su sparčiai progresuosiančiais Azijos gamintojais. O be eksporto augimo sunku tikėtis ir visos ekonomikos plėtros. Todėl, kol nepasikeis dabartinė padėtis Lietuvoje, kuriai pastaruoju metu būdingi menki TUI srautai, tikėtis proveržio aukštesnių technologijų sektoriuose bent artimiausius kelerius metus neverta. Tuo atveju maisto sektoriaus dalis šalies BVP struktūroje ne tik nemažėtų, bet veikiausiai sustiprėtų jos augimo tendencija, kuri išryškėjo 2007 metais.

Žemės ir maisto ūkio ilgalaikės prognozės

Siekiant įvertinti kaimo ir maisto sektorių ilgalaikes prognozes, ekspertai buvo apklausiami apie galimus pokyčius.

Ekspertų apklausos rezultatai rodo, jog iki 2025 m. maisto pramonei yra prog­nozuojamas spartesnis augimas neigu žemės ūkiui, tačiau bendrosios prognozės byloja, jog maisto sektorius įgis vis didesnius augimo tempus ir 2025 m. metinis augimas sudarys ne mažiau kaip 7 proc. Maisto sektoriaus eksporto situacija yra vertinama ne taip optimistiškai. Ekspertai prognozavo, jog žemės ūkio produkcijos eksportas viršys maisto perdirbimo pramonės eksportą. Tikimasi mažesnio materialinių investicijų prieaugio negu per 2005–2007 metų laikotarpį, o darbuotojų skaičius prognozuojama mažės ir toliau. Labiau mažės žemės ūkio sektoris. Šios Lietuvos ekspertų prognozės atitinka pasaulio ir Europos tyrimų prognozes, jog žemės ūkyje darbuotojų skaičius Europos Sąjungoje kasmet mažės maždaug 2–4 proc. Apklaustieji ekspertai itin palankiai įvertino darbo užmokesčio augimo tempus maisto sektoriuje, kurie atskirai žemės ūkyje iki 2025 m. turėtų sudaryti daugiau kaip 10 proc. metinio prieaugio.