23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2009/06
Vištų laikymas ant grindų
  • Prof. Bronius KAVOLĖLIS LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos institutas
  • Mano ūkis

Auginant daugiau kaip 350 vištų dedeklių, reikia laikytis ES reikalavimų, kurie nurodyti Tarybos direktyvoje 1999/74/EB.

Vakarų Europos valstybėse pastaraisiais metais vis dažniau atsisakoma tradicinių narvų dedeklėms vištoms laikyti ir pasirenkamas labiau etiniais ir moraliniais principais paremtas laikymo būdas – pastate višta laisvai juda (dažnai gali išeiti ir į lauką), kapsto kraiką, naktį tupi ant laktų. Tačiau tokiu atveju ūkininkas turi būti labiau patyręs, įdėmiau stebėti paukščių elgseną negu laikydamas vištas narvuose.

Paukštidės įrengimas

Kadangi paukščiai daug laiko praleidžia ant grindų, jos turi būti gerai izoliuotos nuo drėgmės ir apšiltintos. Be to, pageidautina, kad vištos tolygiai pasiskirstytų patalpoje, o tam reikia, kad oro srautai ir temperatūra būtų vienoda visame grindų paviršiuje.

Vištoms kapstantis kyla daug dulkių, todėl geras vėdinimas būtinas. Jeigu prie paukštidės įrengtas lauko aptvaras, pastatas išilgine ašimi nukreipiamas iš šiaurės į pietus, kad ir atidarius lauko landas patalpa būtų vienodai apšviesta ir neperkaistų nuo saulės.

Virš mėšlo kanalo, dažniausiai 80–90 cm aukštyje virš jo dugno, įrengiamas dangtis iš medinių, plastikinių grotelių ar vielos tinklo. Jų plotas turi sudaryti 2/3 bendrojo grindų ploto. Pro dangčio tarpus paukščių išmatos sukrenta į kanalą. Lesyk­los, girdyk­los ir lizdai įrengiami virš mėšlo kanalo dangčio. Viena girdyklų eilė sumontuojama 30–50 cm atstumu nuo lizdų.

Kapstymosi zona kreikiama smėliu, šiaudais, medžio drožlėmis ar kitomis medžiagomis ir užima 1/3 bendrojo grindų ploto. Vienai vištai turi tekti 250 cm2 kreikiamo ploto (direktyva 1999/74/EB). Pagal Vokietijos specialistų rekomendacijas kreikiamas grindis galima pakeisti perforuotomis, tačiau tada patartina įrengti žiemos voljerą, kuriame paukščiai galėtų kapstytis, maudytis dulkėse, t. y. tenkintų natūralias reikmes.

Vištų laikymo tankis yra mažesnis negu tradicinėse paukštidėse: 1 m2 naudingo grindų ploto neturi būti daugiau kaip 9 vištos.

Laktos reikalingos paukščiams ilsėtis tupint. Mediniai, plastikiniai laktų strypeliai arba vielos tinklu padengtos lentynos įrengiamos keliais lygiais. Laktų paskirtį atlieka ir mėšlo kanalo dangtis. Lesyklos ir girdyklos dažniausiai įrengiamos prie apatinės laktų eilės, o ant viršutinių paukščiai tik ilsisi.

Priklausomai nuo laktų konstrukcijos, lizdai įrengiami tarp laktų arba jų šone. Reikia įrengti tinkamas neaštriomis briaunomis laktas, kuriose vienai vištai būtų skirta ne mažiau kaip 15 cm. Laktų negalima rengti virš kraiko. Tarpas tarp horizontaliai išdėstytų strypelių turi būti ne mažesnis kaip 30 cm, o tarp laktos ir sienos – ne mažesnis kaip 20 cm. Kai paukštidėje įrengtos lentynos, tarp kurių vištos gali laisvai vaikščioti, be ankstesnių nuostatų dar taikomi šie reikalavimai: • gali būti įrengti ne daugiau kaip 4 lentynų aukštai; • kiekvienos lentynos talpyklos ne žemesnės kaip 45 cm; • girdyklos ir lesyklos turi būti išdėstytos taip, kad prie jų vienodai galėtų prieiti visos vištos; • lentynos išdėstytos taip, kad mėšlas nebyrėtų į žemiau esančias lentynas (direktyva 1999/74/EB). Kai vištos tupi ant grotelių ar vielos tinklo, 1 m2 jų ploto skiriama 18 vištų.

Pageidautina įrengti ir lauko aptvarą – vienai vištai skiriama 4 m2. Gerai, kai vištos, eidamos į lauko aptvarą, kerta žiemos voljerą. Tada mažiau užteršiamas kraikas, o šaltas lauko oras nesiveržia pro landas.

Papildymas pakaitinėmis vištaitėmis

Jauniklių vištų snapai turi būti apkarpyti, kad vėliau vištos nekapotų viena kitos. Tai pagal ES Tarybos direktyvos reikalavimus galima atlikti ne vėliau kaip 10-ją jų amžiaus dieną. Pakaitinės vištaitės į dedeklių vištidę perkeliamos 17–18 savaitę. Sugauti, pervežti ir vakcinuoti vištaites reikia rūpestingai ir atsargiai, nes tai joms sukelia stresą. Atvežtos vištaitės tolygiai išskirstomos apšviestoje paukštidėje ir tuoj pat pagirdomos bei palesinamos. Labai svarbu pirmosiomis dienomis lesinti kokybiškais lesalais.

Kraikas

Kreikti galima iki 8 mm stambumo žvyru, medžio drožlėmis, kvietiniais, ruginiais šiaudais. Smėlis ir žvyras turi būti sausi, medžio drožlės – be dulkių ir chemiškai neapdorotos. Šiaudai švarūs ir nesupeliję. Kreikiama 1–2 cm sluoksniu. Norint išvengti vandens garų kondensacijos tarp grindų ir kraiko, kai žema patalpos temperatūra, pirmiausia reikia patalpinti vištas ir tik tada kreikti. Šiaudai skatina vištų tyrinėjimo ir lesimo instinktą, slopina tarpusavio kovas. Jei vištos vengia at­skirų zonų, jose reikia pakeisti kraiką.

Mikroklimatas

Dedeklėms optimali temperatūra 18 oC, o geriausias oro santykinis drėgnis 50–70 proc. Žiemą vištos prisitaiko ir prie žemesnės temperatūros. Ypač jei užsigrūdina išeidamos į žiemos voljerą ir lauko aptvarą. Tačiau svarbu, kad vasarą temperatūra neviršytų 30 oC. Jei to išvengti neįmanoma, reikia įrengti papildomus ventiliatorius, kad suintensyvėtų oro judėjimas aplink paukščius. Skersvėjai neleistini, nes tada paukščiai renkasi blogai vėdinamas zonas. Dėl to vištos gali pradėti gaišti, dėti kiaušinius ant grindų. Gerai įrengti žiemos voljerai ir skydai prieš lauko landas apsaugo nuo nepageidaujamų skersvėjų.

Lesinimas ir girdymas

Palaidos vištos daugiau juda, todėl ir daugiau sulesa negu narvuose laikomi paukščiai. Lesalų sąnaudos padidėja 10 proc., kai vištos vaikšto tik patalpoje, ir 15 proc., kai jos išeina į lauko aptvarus. Per parą višta vidutiniškai sulesa 120–125 g visaverčių lesalų. Kiaušinių dėjimo pradžioje vištos lesinamos maistingiausiu lesalu, vėliau naudojami lesalai, kuriuose mažiau proteinų ir aminorūgščių. Racionas koreguojamas pagal kiauto tvirtumą ir kiaušinio dydį. Didelėse paukštidėse turėtų būti įrengtos bent dvi lesalų saugyklos.

Kad būtų stimuliuojama virškinimo sistema, per mėnesį višta turėtų sulesti 3 g žvyro, akmenėlių, kurių skersmuo 4–6 mm.

Paukštidėje turi būti įrengtos pailgos  formos lesyklos, kuriose vienam paukščiui skirta ne mažiau kaip 10 cm, arba apvaliosios lesyklos, vienam paukščiui skiriant ne mažiau kaip 4 cm (direktyva 1999/74/EB).

Lesalai ir išgeriamo vandens kiekis labai susiję. Normaliomis sąlygomis lesalų ir išgeriamo vandens santykis yra 1:2. Kai vandens trūksta, neįsisavinami ir lesalai. Kai karšta, didesnis vandens kiekis apsaugo nuo perkaitimo. Kai oro temperatūra viršija 30 oC, višta vandens išgeria 5 kartus daugiau negu sulesa lesalų. Geriausia gaivina vėsus, ne didesnės kaip 20 oC temperatūros vanduo. Patartina stebėti, ar nėra vandens nuostolių.

Paukštidėje turi būti įrengtos pailgos lovelio formos girdyklos, kuriose vienai vištai skirta 2,5 cm, arba apvalios lovelio formos girdyklos, kuriose vienai vištai skirta 1 cm. Papildomai naudojant čiulptukines ar dubenines girdyklas, viena tokia girdykla skiriama 10 vištų. Jei įrengtos specialios gėrimo vietos (pvz., ant laktų tupinčioms vištoms), kiekviena višta turi pasiekti dvi dubenines arba dvi čiulptukines girdyklas (direktyva 1999/74/EB).

Lizdai

Lizdai turi būti lengvai prieinami, ir pageidautina juos įrengti patalpos viduryje. Rekomenduojama įrengti ne mažiau kaip vieną lizdą 7 vištoms. Jei naudojami grupiniai lizdai, 120 vištų turi tekti ne mažiau kaip 1 m2 (direktyva 1999/74/EB). Patariama įėjimą į lizdą apšviesti, tačiau viduje turi būti tamsu. Kol vištos nededa kiaušinių, jauniklių nereikėtų leisti į lizdus. Dėjimo laikotarpiu lizdai atidengiami 2–3 val. prieš aušrą ir uždengiami 2–3 val. prieš temstant, kad vištos naktį netupėtų lizduose. Tada lizdas mažiau teršiamas, mažiau prisiveisia erkių.

„Mėtomi“ kiaušiniai

Norint, kad vištos nedėtų kiaušinių ant grindų, t. y. tam neskirtose vietose, Vokietijos specialistai rekomenduoja laikytis reikalavimų.

Apšvietimas

Geriausias šviesos šaltinis dedeklėms yra didelio dažnio (1 000 Hz) lempos, skleidžiančios natūralią šviesą. Liuminescencinės ar energiją taupančios lempos (50–100 Hz) sukelia blyksėjimo efektą ir skatina plunksnų pešiojimą ir kanibalizmą, todėl netinka. Lempos uždegamos ir užgesinamos laipsniško valdymo jungik­liu, kad vištos spėtų priprasti prie šviesos ir tamsos.

Vištų dėslumas didėja tik iki tam tik­ros apšvietimo trukmės.

Laikant paukščius natūraliai apšviestose patalpose (su langais, landomis į žiemos voljerą, lauko aptvarą), dirbtinio ­apšvietimo programa suderinama su dienos trukme. Jeigu vištaitės atkeliamos iš belangės paukštidės į natūraliai apšviečiamą, pageidautina, kad šviesos laikas pirmosiomis dienomis nepailgėtų daugiau kaip 2–3 val. Tai galima pasiekti ilginant apšvietimo trukmę pakaitinių vištaičių patalpoje arba užtamsinant langus dedeklių patalpoje. Kad patalpos šviesus periodas nesutrumpėtų iki dėjimo periodo pabaigos, rudeniop, kai diena pradeda trumpėti, saulės šviesą kompensuoja lempos.

Parazitai ir vištų tarpusavio kova

Laikant vištas laisvai, rūpesčių gali pridaryti erkės. Jų židiniai – lizdų kampai, lesinimo įrangos sujungimai, mėšlo duobė, laktų vamzdeliai, pastato kampai. ­Erkės naikinamos insekticidais ir kitais cheminiais preparatais.

Reikia nuolat stebėti vištų elgseną, nes nukrypimai, nesusiję su apšvietimo režimo pasikeitimais, gali sukelti vištų kovas.

Lauko aptvaras ir ganykla

Jei dedeklės vištos gali išeiti į lauko aptvarus, per visą pastato ilgį turi būti padarytos kelios mažiausiai 35 cm aukščio ir 40 cm pločio landos, vedančios tiesiai į lauką. Skaičiuojama, kad 1 000 vištų vištidėje iš viso turi būti skirta 2 m bendro pločio landų. Lauko aptvarai turi būti pakankamo ploto ir tinkamo grunto, kad neužsiterštų. Be to, aptvare reikėtų įrengti priedangą paukščiams nuo blogo oro ir nuo plėšrūnų apsaugoti ir, jei reikia, – tinkamas girdyklas (direktyva 1999/74/EB).

Vištaites atkėlus į dedeklių patalpą, 3 savaites paukščiai laikomi patalpoje. Tada išleidžiami į žiemos voljerą, o dar po savaitės – ir į lauko aptvarą. Tačiau landos į lauko aptvarą atidaromos tik po kiaušinių dėjimo. Lesyklos lauko aptvare nerengiamos.

Vištas galima išleisti ir į ganyklą. Pageidautina, kad joje augtų keletas medžių, krūmų, kad paukščiai turėtų kur pasislėpti nuo plėšrūnų. Vištos noriai lesioja žolę, ryja akmenukus, todėl gali sumažėti visaverčių lesalų suvartojimas, kristi produktyvumas.

Pulko kontrolė

Kiekvieną rytą auštant reikia atidžiai apžiūrėti paukštidę, patikrinti, kaip veikia girdyklos, lesalinės, apšvietimo įranga ir lizdai. Įvertinti mikroklimatą, atkreipti dėmesį į paukščių elgseną.

Kai vištos laikomos narvuose, kiaušiniai priskiriami trečiajai kategorijai ir žymimi skaičiumi 3, kai ant grindų, bet neišeina į lauką – antrajai (2), o kai vaikšto ir lauke – pirmajai (1). Pastarieji kiaušiniai vertingiausi.

Vištų dedeklių laikymo būdai
  • Ant grindų. Taip laikomos vištos gali būti išleidžiamos į lauką arba ne. Kad vištidėje tilptų daugiau paukščių, gali būti įrengtos lentynos. Ši laikymo sistema dar vadinama alternatyviąja.
  • Tradiciniuose narvuose. Taip laikyti vištas nuo 2012 m. sausio 1 d. bus uždrausta.
  • Pagerintuose narvuose.

Vištidžių įrengimo ir paukščių laikymo reikalavimai

  • Patalpa turi būti gerai ir vienodai apšviesta. Svarbu, kad neliktų tamsių kampų.
  • Lizduose neturi kilti skersvėjų.
  • Įėjimas į lizdus turi būti gerai matomas.
  • Kad vištos priprastų dėti lizduose, pageidautina dėjimo periodo pradžioje apšviesti lizdų vidų.
  • Dėjimo periodo pradžioje kraiko storis neturi viršyti 2 cm. Šviesus kraikas labiau tinka negu tamsus.
  • Lesyklas ir girdyklas reikia įrengti arti lizdų 2–3 m atstumu. Netoli įrengtos girdyklos privilioja vištas prie lizdų.
  • Jei lizdai įrengti virš mėšlo duobės, grotelinės grindys įrengiamos su 7o pakilimu link lizdų.
  • Prieš lizdus kas 2 m įrengiamos jiems statmenos pertvaros, kurios skatina tolygiau užimti lizdus.
  • Pakaitinės vištaitės atkeliamos į dedeklių patalpą tik sulaukusios 17–18 savaičių.
  • Lizdai atidaromi tik prieš dėjimo pradžią.
  • Nejunginėti lesinimo mechanizmų dėjimo metu.
  • Netikrinti paukštidės pagrindinio rytinio dėjimo metu.
  • Ant grindų padėti kiaušiniai surenkami ankstų rytą, ir tai daroma kelis kartus per dieną.
  • Anksčiau įjungus apšvietimą ryte, kiaušinių ant grindų paprastai padedama mažiau.

Paukščių kovas sukeliančios priežastys ir nukrypimai

  • Įmitimo ir sveikatos būklė (nevienodas svoris, ligos požymiai).
  • Laikymo tankis (per mažai vietos, nepakanka lesyklų, girdyklų).
  • Patalpos mikroklimatas (nukrypimai nuo normalios temperatūros, oro drėgnio ir judėjimo greičio, didelis užterštumas dulkėmis, dujomis).
  • Apšviestumas (per didelis apšviestumas, blykčiojanti šviesa, kurią sukelia liuminescencinės ir energiją taupančios lempos, kai dažnis mažesnis kaip 200 hercų).
  • Išoriniai ir vidiniai parazitai (išsekina paukštį ir sukelia viduriavimą).
  • Lesalai (neatitinka paukščių reikmių).

Straipsnyje naudotos Vokietijos tyrėjų rekomendacijos