Lietuva yra įsipareigojusi kasmet Europos Komisijai pateikti tūkstančio respondentinių ūkių duomenis, kurie naudojami koreguojant tradicines ar formuojant naujas žemės ūkio politikos kryptis. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas apibendrino ir paskelbė Ūkių apskaitos duomenų tinklui (ŪADT) atrinktų ūkių 2007 metų veiklos duomenis.

Veiklos rezultatų tyrime dalyvavo 1 303 ūkininkų ūkiai iš visų savivaldybių. Daugiausia respondentinių ūkių buvo Šiaulių, Kauno ir Panevėžio, o mažiausiai – Alytaus apskrityje. Vienas respondentinis ūkininko ūkis vidutiniškai atstovavo 30 prekinių ūkių, tačiau atstovavimas įvairiose ūkių grupėse nevienodas. Tuos skirtumus daugiausia lemia ūkio stambumas. Nors smulkūs ūkiai (2–4 EDV) sudaro reikšmingą prekinių ūkių dalį, dauguma jų netvarko apskaitos, todėl nėra laikomi ŪADT respondentais. Tarp smulkių ūkių daugiausia yra pienininkystės ir mišrių gyvulininkystės ūkių, o stambūs ūkiai dažniausiai verčiasi augalininkyste. Šios šakos respondentiniai ūkiai atstovavo 15–17, o mišrios gamybos, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, ir pienininkystės ūkiai – net 42–61 šalies ūkiui. 40–100 EDV ūkių grupėje ŪADT respondentas buvo kas 4 ūkis, 8–40 EDV grupėje – kas 13, o 2–8 EDV – tik kas 65 ūkis.

Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkiai, kaip ir ankstesniais metais, sudarė apie trečdalį respondentinių ūkių, jų dalis padidėjo 1 procentiniu punktu.

Ekologinės gamybos ūkių skaičius padidėjo 27 proc., jų dalis viršijo 8 procentus.

Kadangi ūkio ariamosios žemės plotas, palyginti su 2006 metais, padidėjo vidutiniškai dešimtadaliu, keitėsi ir augalų pasėlių plotai. Daugiausia padidėjo rapsų (20 proc.), žalienų (18 proc.), kviečių (10 proc.), o sumažėjo lauko daržovių (33 proc.), bulvių (18 proc.) ir pūdymų (14 proc.) plotai.

Palankiose ūkininkauti vietovėse vidutiniškai vienam ūkiui teko beveik 40 proc. ariamosios žemės daugiau negu nepalankiose. Jų pasėlių struktūroje vyravo kviečiai, miežiai, rapsai. Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkiuose, palyginti su palankių, daugiau auginta rugių, avižų, grikių, ankštinių augalų, skirtų grūdams, bet mažiau buvo pūdymų.

Daugiamečių žolių daugiausia augino mažesni kaip 40 EDV ūkiai, o didesniuose vyravo kviečiai, miežiai ir rapsai. Kviečių, rapsų, cukrinių runkelių ir bulvių plotai didžiausi Marijampolės, miežių – Šiaulių, rugių, avižų, grikių ir ankštinių augalų – Alytaus apskrities ūkiuose.

2007 metais orai buvo palankūs augalams augti ir derliui nuimti, todėl derlingumas, išskyrus lauko daržoves, buvo didesnis negu 2006-aisiais: cukrinių runkelių, bulvių ir rugių – atitinkamai 13, 20 ir 31 proc., miežių, kviečių, kvietrugių, avižų ir ankštinių augalų – 49–86 proc., grikių – net 130 proc., tačiau ne visada derlingumas pasiekė 2005 metų lygį. Didėjo ir produkcijos supirkimo kainos: bulvių ir grikių – 13 proc., lauko daržovių – 25 proc., javų – net 46–58 procentus.

Sutartinių gyvulių skaičius vidutiniškai viename ūkyje padidėjo, palyginti su 2006 metais, tik 3 proc. Tačiau padidėjimą lėmė pienininkystės ir avininkystės sektorių plėtra: karvių padaugėjo beveik 6 proc., telyčių, vyresnių negu 1 metai, – daugiau negu penktadaliu, avių – 50 proc. Kiaulių, bulių, paukščių 2007 metais sumažėjo. Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkiuose buvo laikoma 6 proc. daugiau sutartinių gyvulių negu vidutiniškai šalies ūkiuose: avių – 53 proc., bulių (1–2 metų) – 33, veršelių ir telyčių (1–2 metų) – 16–18 proc. Didžiausias sutartinių gyvulių skaičius (18,1) – Klaipėdos, o mažiausias (7,5) – Vilniaus apskrities ūkininkų ūkiuose.

Ūkių turtas

2007 metais ūkininkų ūkiuose 1 ha žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) vidutiniškai teko 5,2 tūkst. Lt žemės ūkio turto. Tauragės apskrities ūkiuose jo buvo net 64 proc. daugiau, o Vilniaus apskrities – 20 proc. mažiau. Daugiausia turto turėjo daržininkystės, sodininkystės, o mažiausiai – javų, rapsų ūkiai.

Žemės ūkio turtas per 2007 metus vidutiniškai padidėjo 14 proc., arba 3 procentiniais punktais mažiau negu 2006-aisiais ir 6 procentiniais punktais – negu 2005-aisiais. Mažiausiai (6 proc.) turtas didėjo Tauragės apskrities ūkiuose, o daugiausia (19 proc.) – Klaipėdos, Marijampolės ir Panevėžio apskričių ūkiuose. Javų, rapsų ūkiuose turto augimas siekė 22 proc., o mišrios gamybos, vyraujant augalininkystei ir žolėdžiams gyvuliams, daržininkystės, sodininkystės ūkiuose – tik 4–6 proc. Metų pabaigoje 1 metiniam darbuotojui ūkininkų ūkiuose vidutiniškai teko turto už 122,6 tūkst. Lt, Marijampolės apskrities ūkiuose – beveik dvigubai daugiau, o Vilniaus apskrities – 28 proc. mažiau.

Ūkininkų turto struktūra mažai keitėsi. Esminiai pasikeitimai įvyko dėl to, kad kai kurie ūkininkai nebeaugino cukrinių runkelių, sumažėjo kvotos, todėl padidėjo kito turto dalis, dėl geresnių klimatinių sąlygų buvo sukaupta gerokai daugiau pašarų.

Per 2004–2006 metus ūkininkų finansinio turto prieaugis nuosekliai mažėjo, bet 2007-aisiais jis siekė 34 proc., arba 6 procentiniais punktais buvo didesnis negu 2006 metais. Didžiausias finansinio turto metinis prieaugis buvo javų, rapsų (51 proc.) ir Alytaus apskrities (59 proc.), o mažiausias – augalininkystės (15 proc.) ir Utenos apskrities (18 proc.) ūkiuose.

Ūkių skolos

Ūkininkų ūkiuose vidutiniškai 1 ha ŽŪN teko 977 Lt skolų. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia jų turėjo Marijampolės, o mažiausiai – Vilniaus apskrities ūkiai. Per metus skolos išaugo 32 proc., arba 26 procentiniais punktais mažiau negu 2006-aisiais. Didžiausias padidėjimas buvo pienininkystės ir Šiaulių apskrities, o mažiausias – Tauragės apskrities ūkiuose. Skolos nuo metų pradžios nepasikeitė mišrios gamybos, vyraujant augalininkystei, o sumažėjo daržininkystės, sodininkystės (25 proc.) ir ekologinės gamybos (2 proc.) ūkiuose.

Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkių skolų suma, tenkanti 1 ha ŽŪN, buvo tokia pat kaip ir ekologinės gamybos ūkių, tačiau penktadaliu mažesnė nei vidutinė ir beveik trečdaliu – negu palankių ūkininkauti vietovių ūkių. Didėjant ūkininkų amžiui, jų skolos mažėjo. Vyresni negu 50 metų ūkininkai skolų turėjo 32 proc. mažiau negu jaunesni (iki 40 metų).

Likvidumo ir mokumo rodikliai, atspindintys turto ir skolų santykį, geresni yra mažuose pagal plotą ir ekonominį dydį, nepalankių ūkininkauti vietovių, daržininkystės, sodininkystės, mišrios gamybos, Tauragės, Telšių ir Vilniaus apskrities ūkiuose.

Nuosavas kapitalas 2007 metais padidėjo 20 proc. (5 procentiniais punktais daugiau negu 2006 m.). Priešingai nei prieš metus, nebuvo nė vienos ūkių grupės, kur jis būtų mažėjęs. Mažiausiai jis padidėjo mažuose pagal plotą ir ekonominį dydį ūkiuose. Didžiausias nuosavo kapitalo vertės metinis prieaugis (26 proc.) buvo javų, rapsų ir Alytaus apskrities, o mažiausias – mišrios gamybos, vyraujant augalininkystei (8 proc.), ir Tauragės bei Telšių apskričių (10 proc.) ūkiuose. Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkiuose šis rodiklis buvo 5 procentiniais punktais mažesnis, o palankių vietovių – 17 procentinių punktų didesnis už vidutinį, ekologinės gamybos ūkiuose jis vidurkį viršijo 6 procentiniais punktais.

Bendroji produkcija

Bendrosios produkcijos vertė, tenkanti 1 EDV, 2007 metais, palyginti su 2006-aisiais, vidutiniškai padidėjo 21 proc., tačiau išliko truputį (1 proc.) mažesnė negu 2005-aisiais. Augalininkystės produkcija išaugo net 44 proc., o gyvulininkystės sumažėjo 7 proc. Daugiausia jos pagaminta pienininkystės (14 528 Lt) ir Tauragės apskrities (14 104 Lt), o mažiausiai – augalininkystės (9 613 Lt) ir Vilniaus apskrities (9 453 Lt) ūkiuose. Beveik visų ūkių grupių ūkiuose, išskyrus daržininkystės, sodininkystės ir pienininkystės, produkcijos gamyba didėjo.

Kauno, Marijampolės, Šiaulių ir Panevėžio apskričių ūkiuose bendrosios produkcijos, tenkančios 1 EDV, palyginti su 2006 m., pagaminta 29–38 proc. daugiau, o Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių ūkiuose – 6–10 proc. mažiau. Palankių ūkininkauti vietovių ūkiuose bendroji produkcija padidėjo 28 proc., ekologinės gamybos ūkiuose – 12 proc., o nepalankių ūkininkauti vietovių ūkiuose – 11 procentų.

Augalininkystės produkcijos dalis bendrosios produkcijos struktūroje vidutiniškai padidėjo 10 procentinių punktų ir pasiekė 64 proc. – tai tik 2 procentiniais punktais mažiau negu 2004 m., o gyvulininkystės produkcijos dalis tiek pat sumažėjo ir sudarė 35 proc. Pajamų iš kitos veiklos dalis (1,4 proc.) beveik nesikeitė, tačiau, kaip ir ankstesniais metais, Tauragės apskrities ūkiuose ji buvo didžiausia (3,9 proc.). Vidutinį šalies lygį ji viršijo nedideliuose pagal plotą ir ekonominį dydį bei Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių ūkiuose.

Augalininkystės produkcija vyravo daugumoje ūkių grupių, išskyrus 10–20 ha, mažesnio žemės našumo negu 32 balai, pienininkystės, mišrios gamybos, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, ir mišriuose augalininkystės ir kiaulininkystės bei Klaipėdos, Utenos apskričių ūkiuose. Iš augalininkystės produkcijos rūšių didžiausia dalis bendrojoje produkcijoje, kaip ir ankstesniais metais, teko kviečiams (17 proc.) ir miežiams (12 proc.), o rapsams ir bulvėms – po 5 proc., kvietrugiams, rugiams ir avižoms – nuo 1,6 iki 2,4 proc. Javų, rapsų specializacijos ūkiuose kviečių, miežių ir rapsų produkcija sudarė net 75 proc. bendrosios produkcijos. Augalininkystės ūkiuose reikšminga dalis teko bulvių (21 proc.) ir cukrinių runkelių (11 proc.) produkcijai, tačiau kviečių dalis vis tiek buvo didžiausia (25 proc.). Ekologinės gamybos ūkiuose šiek tiek didesnę dalį, palyginti su kitomis augalininkystės produkcijos rūšimis, užėmė rugiai (7 proc.), o nepalankių ūkininkauti vietovių ūkiuose – miežiai (8 proc.), kviečiai (7 proc.) ir bulvės (6 proc.).

Didžiausia gyvulininkystės produkcijos dalis bendrojoje produkcijoje buvo mišriuose augalininkystės ir kiaulininkystės (71 proc.), pienininkystės (70 proc.) ūkiuose. Pieno dalis, palyginti su 2006 metais, sumažėjo 5 procentiniais punktais ir vidutiniškai šalyje sudarė 23 proc., o galvijienos – 7 proc., kiaulienos – beveik 3 proc. Pieno produkcija mažėjo visuose augalininkystės krypties, mišrios gamybos, vyraujant augalininkystei ir žolėdžiams gyvuliams, Kauno ir Tauragės apskričių ūkiuose. Pienininkystės ūkiuose pienas sudarė 58 proc. (3 procentiniais punktais mažiau negu 2006 m.), Klaipėdos ir Utenos apskričių ūkiuose – atitinkamai 40 proc. (5 procentiniais punktais mažiau) ir 38 proc. (2 procentiniais punktais mažiau) bendrosios produkcijos. Kaip ir 2006 metais, mažiausia pieno dalis buvo Marijampolės (10 proc.) ir Šiaulių (16 proc.) apskričių ūkiuose. Galvijienos dalis bend­rojoje produkcijoje vidutiniškai sumažėjo nuo 10 iki 7 proc. Didžiausia jos dalis (19 proc.) mišrios gamybos, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, o pienininkystės ir mišriuose augalininkystės–žolėdžių gyvulių – po 11 proc., Utenos, Telšių ir Klaipėdos apskričių (10–12 proc.) ūkiuose.

Apie kitus ūkių ekonominės veiklos rezultatus – kitame numeryje.