Trešnės yra tos pačios genties augalai kaip ir vyšnios. Daugelyje pasaulio kalbų jos net neturi atskirų pavadinimų ir skiriamos tik pagal vaisių skonį: trešnės vadinamos saldžiosiomis vyšniomis, vyšnios – rūgščiosiomis. Tinkamai pasirinkus veisles, skanių trešnių galima turėti nuo birželio iki rugpjūčio.

Trešnės Lietuvoje pradėtos auginti XIX a. dvarų ir vienuolynų soduose, iš kur paplito ir į ūkininkų sodelius. Ypač gerai žinoma žemaitiškų trešnių populiacija. Iš jų atrinktos Žemaičių geltonoji, Žemaičių juodoji ir Žemaičių rožinė. Šias liaudies selekcijos veisles selekcininkas Algirdas Lukoševičius naudojo trešnių selekcijoje, siekdamas sukurti mūsų krašto klimato sąlygoms tinkamiausias trešnių veisles. Iš daugiau kaip 10 000 hibridinių sėjinukų fondo atrinkta 15 naujų trešnių veislių, iš kurių septynios įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Be jų bandoma auginti ir Europos bei kituose pasaulio žemynuose sukurtas veisles.

Trešnės, kaip ir kriaušės, yra šiltesnių kraštų augalai ir mūsų klimato sąlygoms daugelis veislių netinkamos. Pasirenkant sodinukus, reikia atsižvelgti į jų ištvermingumą žiemą ir atsiminti, kad beveik visos trešnių veislės yra kryžmadulkės – jų tenka pasisodinti ne mažiau kaip dvi, o dar geriau ir daugiau. Vieta sode turi būti parinkta pati šilčiausia.

Birželio mėnesį nokstančios trešnių veislės

Anta. Lietuviška veislė, sukurta selekcininko A. Lukoševičiaus. Vaisiai prinoksta birželio mėnesio antrąjį dešimtadienį beveik vienu laiku, širdiškos formos, skanūs, transportabilūs, gražūs, sveria apie 5 g. Odelė raudona, prinokusių – tamsiai raudona. Minkštimas raudonas, standus, sultingas. Sultys raudonos. Kauliukas iš minkštimo išsiima lengvai. Vaiskotis nutrūksta lengvai ir sausai. Trūkumas – nuo ilgesnio lietaus vaisių odelė sutrūkinėja. Vaisiai vartojami švieži desertui.

Vaismedžiai vidutinio augumo, šaltąsias žiemas ištveria patenkinamai, jų metu gali pašalti žiediniai pumpurai. Derėti pradeda penktaisiais augimo sode metais, derlingi. Vainikai rutuliški, vidutinio tankumo, šakos šiek tiek svyrančios. Veislė kryžmadulkė. Veislės dulkininkės: Festivalnaja, Jurgita, Vytėnų rožinė, Zaslonovskaja.

Burlat. Veislė kilusi Prancūzijoje, jau daugiau kaip du dešimtmečius auginama Lenkijoje. Lietuvoje šią veislę platina sodininkai mėgėjai.

Vaisiai širdiški, skanūs, transportabilūs, gražūs, stambūs (6–7 g). Odelė tamsiai raudona, visai sunokusių beveik juoda. Minkštimas tamsiai raudonas, standus, sultingas, puikaus skonio. Vaiskotis lengvai atitrūksta nuo vaisiaus. Lietingą vasarą vaisių odelė sutrūkinėja. Ten kur dažniau ir daugiau lyja, lenkų sodininkai rekomenduoja auginti to paties sunokimo laiko trešnių veislę Keresova.

Burlat veislės vaismedžiai, skiepyti į stip­riai augančius poskiepius, auga stipriai ir gana vėlai pradeda derėti. Su žemaūgiu poskiepiu dera jau antraisiais augimo sode metais.

Rivan. Labai ankstyva trešnių veislė, sukurta Švedijoje. Vaisiai prinoksta birželio mėnesio pradžioje (Lenkijoje atskirais metais net gegužės pabaigoje), nestambūs (4,5 g). Odelė raudona. Minkštimas raudonas, minkštas.

Vaismedžiai vidutinio augumo, derlingi, žiemą ištvermingi. Veislės dulkininkės: Marchijska, Kastina, Burlat ir kitos tuo pačiu laiku žydinčios trešnių veislės.

Zaslonovskaja. Baltarusijoje sukurta veislė. 1984 m. įrašyta į Lietuvos mėgėjiškų veislių asortimentą*.

Vaisiai prinoksta trečiąjį birželio dešimtadienį, vidutinio stambumo (3,5–4 g), elipsiški ar apvaliai širdiški, gero skonio, netransportabilūs. Odelė šviesiai geltona ar geltona. Minkštimas gelsvas, minkštas, sultingas. Sultys bespalvės. Kauliukas iš minkštimo išsiima lengvai. Vaiskotis nuo vaisiaus nutrūksta sunkiai, toje vietoje išsiskiria sulčių.

Vaismedžiai vidutinio augumo. Vainikai platūs, piramidiški, vidutinio tankumo. Derėti pradeda penktaisiais šeštaisiais augimo sode metais, derlingi. Veislė kryžmadulkė, kaip dulkininkės tinka Dniprovka, Žemaičių geltonoji.

Liepos pradžioje nokstančios trešnių veislės

Agila. Sukurta Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute, veislės autorius A. Lukoševičius. Vaisiai širdies formos, vidutinio stambumo (sveria 4,5 g), gražūs, skanūs, transportabilūs. Odelė tamsiai raudona, minkštimas rausvas, pusiau kremzliškas, sultingas, saldus. Sultys raudonos. Kauliukas iš minkštimo išsiima lengvai. Kotelis sunkokai ir drėgnai atsiskiria nuo vaisiaus. Vartojami švieži ir perdirbti, ypač tinka kompotams gaminti.

Vaismedžiai auga stipriai, gana ištvermingi žiemą. Kokomikozei ir kitoms ligoms pakankamai atsparūs. Derėti pradeda penktaisiais augimo sode metais, derlingi. Žydi vidutiniškai anksti. Veislė kryžmadulkė. Veislės dulkininkės – Festivalnaja, Žemaičių juodoji ir kitos tuo pačiu laiku žydinčios veislės.

Dniprovka. Veislė sukurta Melitopolio sodininkystės bandymų stotyje (Ukraina) selekcininko M. Ostrovskio. 1984 m. įrašyta į Lietuvos mėgėjiškų veislių asortimentą*.

Vaisiai apvaliai širdiški, glotniu paviršiumi, gražūs, transportabilūs, palyginti vienodo dydžio, sveria vidutiniškai 4,5 g. Odelė plona, tamsiai raudona. Minkštimas šviesiai raudonas, pusiau kremzliškas, sultingas, saldaus skonio. Sultys šviesiai raudonos. Kauliukas nuo minkštimo atsiskiria lengvai. Kotelis nuo vaisiaus atsiskiria vidutiniškai sunkiai, atsiskyrimo vietoje išteka šiek tiek sulčių. Vartojami švieži ir perdirbami, ypač tinka kompotams gaminti.

Vaismedžiai augūs, žiemą vidutiniškai ištvermingi, ypač šalčiui jautrūs žiediniai pumpurai. Grybinėms ligoms ganėtinai atsparūs. Derėti pradeda ketvirtaisiais penktaisiais augimo sode metais, derlingi. Žydi gana anksti. Veislė kryžmadulkė, kaip dulkininkės tinka Bielabokaja raniaja, Zaslonovskaja ir kitos tuo pačiu laiku žydinčių veislių trešnės.

Festivalnaja. Sukurta Baltarusijos vaisių ūkio mokslinio tyrimo institute. Veislės autorė selekcininkė E. Siubarova. 1984 m. įrašyta į Lietuvos mėgėjiškų veislių asortimentą*.

Vaisiai prinoksta liepos pradžioje, beveik vienu laiku, tinka desertui ir kompotams, gražūs, sveria 4–5 g, vidutiniškai transportabilūs, skanūs, saldūs, kol ne visiškai sunokę – karstelėję. Forma širdiška. Odelė plona, blizganti, kreminės spalvos, saulėtoje pusėja intensyviai rausva. Minkštimas gelsvai baltas, minkštas, labai sultingas. Sultys blyškios. Kauliukas nuo minkštimo atsiskiria lengvai. Kotelio nuo vaisiaus atsiskyrimo vietoje išsiskiria šiek tiek sulčių.

Vaismedžiai augūs, žiemą ištvermingi, grybinėms ligoms atsparūs. Derėti pradeda penktaisiais šeštaisiais augimo sode metais, dera šiek tiek pramečiuodami. Labai derlinga. Žydi gana anksti. Veislė kryžmadulkė. Gerai dera kryžmiškai apsidulkinusi su Snieguročka, Muskatnaja, Zaslonovskaja ir kitomis tuo pačiu laiku žydinčių veislių trešnėmis.

Meda. Sukurta Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute selekcininko A. Lukoševičiaus. 2002 m. įrašyta Į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą*.

Vaisiai stambūs (sveria 6–6,5 g), labai gražūs, puikaus skonio, tramsportabilūs, atsparūs ligoms. Jie apvaliai elipsiškos formos. Odelė raudona. Minkštimas rausvas, standus, sultingas saldus, silpno aromato. Sultys rausvos. Kauliukas nedidelis, iš minkštimo išsiima lengvai. Vaiskotis nuo vaisiaus atitrūksta lengvai ir sausai.

Vaismedžiai stipraus augumo, gana ištvermingi žiemą, atsparūs ligoms. Derėti pradeda penktaisiais augimo sode metais, dera kasmet, derlingi. Veislė kryžmadulkė, kaip dulkininkės tinka Dniprovka, Festivalnaja, Jurgita.

Jurgita. Veislė sukurta Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje (dabar LSDI) selekcininko A. Lukoševičiaus. 2001 m. įrašyta į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą*.

Vaisiai stambūs (sveria 6–7 g), vienodo dydžio, labai gražūs, puikaus skonio, transportabilūs. Forma plati širdiška. Odelė tamsiai raudona. Minkštimas tamsiai raudonas, pusiau kremzliškas, saldus, vidutinio sultingumo. Sultys tamsiai raudonos. Kauliukas iš minkštimo išsiima lengvai. Kotelis nuo vaisiaus atsiskiria lengvai ir sausai.

Vaismedžiai stip­raus augumo, pakankamai ištvermingi šaltą žiemą, atsparūs ligoms. Derėti pradeda penktaisiais augimo sode metais, dera kasmet, derlingi. Veislė kryžmadulkė. Gerai dera apdulkinta Bialabokaja raniaja, Dniprovka, Festivalnaja, Zaslonovskaja trešnių veislių žiedadulkėmis.

Vasarė. Veislė sukurta Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute selekcininko A. Lukoševičiaus. 2002 m. įrašyta į Tinkamiausių Lietuvoje auginti veislių sąrašą*.

Vaisiai labai gražūs ir labai skanūs, transportabilūs, sveria 5 g, plačios širdies formos. Odelė tamsiai raudona. Minkštimas raudonas, pusiau kremzlinis, saldus, sultingas, silpno aromato. Sultys raudonos. Kauliukas iš minkštimo išsiima lengvai. Vaiskotis nutrūksta lengvai ir sausai.

Vaismedžiai stipraus augumo, gana ištvermingi žiemą. Derėti pradeda penktaisiais augimo sode metais, derlingi, dera kasmet. Veislė kryžmadulkė, kaip dulkininkės tinka Dniprovka, Festivalnaja ir kitos tuo pačiu laiku žydinčios trešnės.

Merton Premjer. Veislė kilusi Anglijoje. Lenkijoje auginama ir sodybose, ir pramoniniuose soduose.

Vaisiai apvalūs ar apvaliai elipsiški, vidutiniškai vienas vaisius sveria apie 4,7 g, prinoksta vienu metu. Odelė tamsiai raudona. Minkštimas raudonas, vidutiniškai standus, sultingas, saldus. Sultys raudonos.

Vaismedžiai vidutinio augumo, gana ištvermingi žiemą, derėti pradeda gana anksti, dera pastoviai ir gausiai. Vainikas rutuliškas. Veislė kryžmadulkė, kaip dulkininkės tinka Hedelfinger, Buttnera czerwona, Van.

Vytėnų geltonoji. Veislė sukurta Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje (dabar LSDI) selekcininko A. Lukoševičiaus. 1999 m. įrašyta į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą*.

Vaisiai vienodo dydžio, sveria apie 5 g, gražūs, skanūs, vidutinio transportabilumo. Jų forma apvaliai elipsiška. Odelė geltona. Minkštimas gelsvas, pusiau kremzliškas, sultingas, saldus. Sultys gelsvos. Kauliukas kiaušinio formos, iš minkštimo išsiima lengvai. Vaiskotis nuo vaisiaus atitrūksta lengvai ir sausai.

Vaismedžiai vidutinio augumo, šaltąsias žiemas ištveria patenkinamai. Derėti pradeda penktaisiais augimo sode metais, dera gausiai. Veislė kryžmadulkė, kaip dulkininkės tinka Festivalnaja, Vytėnų rožinė, Zaslonovskaja.

Mindaugė. Veislė sukurta Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute selekcininko A. Lukoševičiaus.

Vaisiai stambūs (sveria 6–7 g), gero skonio, labai gražūs, atsparūs ligoms, tramsportabilūs, noksta beveik vienu metu, plačios širdiškos formos. Odelė tamsiai raudona (purpurinė). Minkštimas rausvas su balkšvomis gyslelėmis, pusiau kremzliškas, vidutinio sultingumo, saldus, silpno aromato. Sultys rausvos. Kauliukas kiaušinio formos, iš minkštimo išsiima lengvai. Vaiskotis nutrūksta sunkokai, toje vietoje išsiskiria šiek tiek sulčių.

Vaismedžiai augūs, šaltas žiemas ištveria patenkinamai. Derėti pradeda penktaisiais augimo sode metais, derlingi. Vainikai platūs, piramidiški, vidutinio tankumo.

Vytėnų juodoji. Veislę Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje (dabar LSDI) sukūrė selekcininkas A. Lukoševičius. 1997 m. įrašyta į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą*.

Vaisiai prinoksta liepos pirmąjį dešimtadienį, šiek tiek skirtingu laiku. Jie apvalūs, patrauklūs, vienodo didumo, stambūs (sveria 6 g), skanūs, saldūs, geros prekinės išvaizdos, transportabilūs. Forma apvalaina. Odelė blizganti, tamsiai raudona, prinokusių vaisių – beveik juoda. Minkštimas tamsiai raudonas, standus, sultingas. Sultys raudonos. Kauliukas nuo minkštimo atsiskiria lengvai. Vaiskotis nuo vaisiaus atsiskiria lengvai ir sausai.

Vaismedžiai vešlūs, žiemą gana ištvermingi. Derėti pradeda penktaisiais augimo sode metais, derlingi, dera kasmet. Žydi anksti. Kryžmadulkė, kaip dulkininkės tinka Dniprovka, Hedelfinger, Zaslonovskaja.

Vytėnų rožinė. Veislę Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje (dabar LSDI) sukūrė selekcininkas A. Lukoševičius. 1996 m. įrašyta į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą*.

Vaisiai apvalūs, prinoksta vienu laiku, patrauklūs, vienodo didumo, stambūs (sveria 6 g), skanūs, saldūs, bet netransportabilūs. Odelė blizganti, geltona, įsaulyje – rausva. Minkštimas gelsvas, minkštas, sultingas. Sultys bespalvės. Kauliukas nuo minkštimo atsiskiria lengvai. Kotelis nuo vaisiaus atsiskiria laisvai ir sausai.

Vaismedžiai augūs, šaltas žiemas ištveria patenkinamai. Derėti pradeda penktaisiais augimo sode metais, dera kasmet (išskyrus tuos metus, kai pašąla žiediniai pumpurai), derlinga. Žydi vidutiniškai anksti. Veislė kryžmadulkė, kaip dulkininkės tinka Dniprovka, Narodnaja, Zaslonovskaja.

* dabar: Nacionalinis augalų veislių sąrašas

Kitame numeryje skaitykite apie vėlyvųjų veislių trešnes