Skilandis tapo pirmuoju mūsų šalies maisto gaminiu, oficialiai pretenduojančiu į Garantuoto tradicinio gaminio vardą. Šiuo atžvilgiu Lietuva lenkia savo kaimynes Latviją ir Estiją, tačiau gerokai atsilieka nuo Lenkijos, kuri yra įregistravusi ne vieną Saugomos geografinės nuorodos, Saugomos kilmės vietos nuorodos ir Garantuoto tradicinio gaminio produktą.

Paraiškos įregistruoti gaminį paskelbimas „Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje“ suteikia teisę kitoms ES šalims reikšti pretenzijas, prieštarauti. Jeigu per 6 mėnesius prieštaravimų nebus, lietuviškam produktui „Skilandis“ bus suteiktas Garantuoto tradicinio gaminio vardas, o produktas galės būti ženklinamas visoje ES pripažįstamu ženklu.

Dar 2005 metais Lietuva pateikė paraiškas Europos Komisijai registruoti „Skilandį“ kaip Garantuotą tradicinį gaminį, o sūrius „Džiugas“, „Germantas“ ir „Ž’ementalis“ – kaip Saugomos geografinės nuorodos produktus. Europos Komisijos pritarimo sulaukė vienintelis skilandis.

ES šalys kartais užginčija paraiškas, reikšdamos pretenzijas dėl gaminio pavadinimo, technologijos ar receptūros. Lenkijai nepavyko iš karto įregistruoti Tatrų kalnuose gaminamo tradicinio sūrio kaip pirmojo lenkiško Saugomos kilmės vietos nuorodos produkto. Baigiantis atsiliepimų pateikimo terminui, tam pasipriešino slovakai. Tik po ilgų derybų slovakai nusileido.

Lenkija galėtų reikšti pretenzijų Lietuvai dėl registracijai pateikto skilandžio. Bet, pasak Žemės ūkio ministerijos Kokybės politikos departamento Kokybės skyriaus vyriausiosios specialistės Jolitos Martutaitytės, lenkai yra patikinę, kad neprieštaraus šio produkto registravimui, jeigu lietuviai nesisavins gaminio pavadinimo „Kindziuk“.

Išskirtinumas padeda konkuruoti

Siekiant išlikti konkurencingiems bend­roje rinkoje, svarbu gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus, t. y. taikyti ES kokybiškų produktų, tokių kaip Saugomos geografinės nuorodos (SGN), Saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) bei Garantuoto tradicinio gaminio (GTG) sistemas.

Viena aktyviausių naujųjų ES šalių narių pagal ES saugomų nuorodų registraciją yra Čekija. Šį pavasarį Prahoje vykusioje žemės ūkio ministrų konferencijoje Čekijos žemės ūkio ministras Petras Gandalovičius (Petr Gandalovič) pabrėžė, kad minėta sistema turėtų būti paprastesnė ir aiškesnė.

SKVN ir SGN produktų kokybiniai ypatumai priklauso nuo kilmės vietos, geografinės aplinkos išskirtinumo: klimato, dirvos ypatumų, vietos gyventojų gamybos įgūdžių ar produkto reputacijos. Pavadinime yra kilmę atspindintis vietovardis. SKVN registruojama, jei visos produkto gamybos ir perdirbimo stadijos atliekamos tame pačiame geografiniame regione, tuo tarpu SGN atveju bent viena gamybos, perdirbimo ar paruošimo stadija atliekama konkrečioje geografinėje vietovėje, o žaliavos gali būti iš kito regio­no. GTG nuoroda suteikiama produktui įregistravus jo pavadinimą EK tvarkomame Garantuotų tradicinių gaminių registre su ta sąlyga, kad viena ar keletas savybių išskiria jį iš panašių produktų grupės, o pavadinimas yra specifinis arba išreiškia specifines produkto savybes. Šiuo atveju produkto išskirtinumas įgyjamas dėl žmonių gebėjimo gaminti produktą tradiciniu, per ilgą laiką (ne mažiau kaip 25 metus) nepakitusiu būdu iš tradicinių žaliavų, tradicinės sudėties.

Pirmauja ES senbuvės

Daugiausia SKVN, SGN, GTG produktų yra įregistravusios ES šalys senbuvės: Italija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Graikija, Vokietija. Nė vienos paraiškos nėra pateikusios Latvija, Rumunija ir Bulgarija. Iš 4 produktų, kuriuos registravimui buvo pateikusi Lietuva, trims nepritarta.

Produkto „Ž’ementalis“ (Žemaitijoje gaminamo sūrio ementalio) Komisija nepripažino kaip galinčio pretenduoti į geo­grafinę nuorodą, todėl paraiška iš karto buvo atsiimta. O „Džiugo“ ir „Germanto“ svarstymo procedūra iš esmės baigta – Komisija mano, kad abu produktai neišsiskiria iš kitų sūrių ir jie neteiktini svarstymui.

Tiesa, Saugomos kilmės vietos nuorodos registracijai Lenkija yra pateikusi produktą, kurio pavadinime yra Lenkijos ir Lietuvos geografiniai vietovardžiai – Lazdijai ir Seinai. Registracijai pateiktas lenkiškas ir lietuviškas produkto pavadinimas – „Miod z Sejnenszczyzny; Miód z Łoździej“/ „Seinijos medus; Lazdijų medus“. Pasak J. Martutaitytės, tai bendra paraiška. Jeigu ji bus patenkinta, savo produkciją SKVN ženklu galės ženklinti abiejų šalių regionų medaus gamintojai.

Pagal ES kokybiškų produktų ženklinimo sistemos nuostatas, ženklinti įregistruotą produktą nustatytu ženklu gali visi gamintojai, gaminantys tą produktą. Tuo tarpu užregistravus tautinio paveldo produktą nacionaliniame registre, teisė ženk­linti suteikiama konkrečiam gamintojui.

Nacionalinio sertifikavimo pradžia

Tautinio paveldo produktų sertifikavimo sistema Lietuvoje prasidėjo prieš vienus metus. Pernai buvo pateikta ir ekspertai įvertino 46 paraiškas 77 tradiciniams gaminiams (tautinio paveldo produktais pripažinti 58 gaminiai, iš jų 39 maisto produktai). Šių metų sausio–balandžio mėnesiais pateikta daugiau kaip 40 prašymų dėl 150 tradicinių gaminių pripažinimo tautinio paveldo produktais. Iš jų tautinio paveldo produktais pripažinta daugiau kaip 100 produktų.

Ar tautinio paveldo produktas gali turėti pranašumą teikiant jį registruoti Europos Komisijai? Pasak J. Martutaitytės, EK į tai neatsižvelgia. Savo tradicinius produktus kiekviena šalis registruoja pagal pačios nustatytą schemą ir nederina su kitomis šalimis.

Kaimyninėje Lenkijoje tradicinius produktus pradėta registruoti dar iki narystės ES. Jiems taikomi paprastesni reikalavimai negu EK. Šiame sąraše yra daugiau kaip 150 produktų pavadinimų, tarp jų ir su nuoroda į jų lietuvišką kilmę, pavyzdžiui, lietuviški blynai (Bliny po litewsku), Seinų didžkukuliai/cepelinai (Kartacze sejneńskie/cepeliny), lietuviški šaltibarščiai (Chołodziec litewski (chłodnik), lietuviški koldūnai (Kołduny litewskie), lietuviškas saldus varškės sūris (Sery białe deserowe litewskie), Seinų šakotis (Sękacz sejneński) ir kt. Pasak J. Martutaitytės, šiuos produktus nacionaliniame registre gali registruoti ir Lietuvos gamintojai. Prieštaravimus Lenkijai galima būtų reikšti tik tuo atveju, jeigu ji sumanytų ES registre registruoti šiuos gaminius. Gegužės viduryje Lenkijos verslininkai pareiškė, kad ketina pateikti Europos Komisijai registruoti lietuviškus šaltibarščius, kaip regioninį produktą.

Prieš keletą metų žiniasklaida rašė apie galimus lietuvių ir lenkų nesutarimus registruojant konditerijos gaminį „Šakotis“ („Sękacz“ – lenk.). Tačiau nė vienos šalies gamintojai kol kas nepateikė jo registruoti Europos Komisijai.

Pasigendama gamintojų aktyvumo

Iniciatyva teikti prašymus dėl SKVN, SGN, GTG vardų suteikimo priklauso gamintojų ir perdirbėjų grupėms. Žemės ūkio ministerija yra tik tarpininkė kreipiantis į Europos Komisiją. Lietuvos gamintojai kol kas neaktyvūs, kita vertus, jie neturėjo progos pajusti ar pastebėti tokių produktų privalumų.

Lietuvišką skilandį registracijai pateikė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija. Pasak šios asociacijos specialistės Jadvygos Laukytės, mūsų šalis turi registruotinų produktų potencialą: ne vien skilandis vertas išskirtinės kokybės ženklo, bet ir kiti lietuviški gaminiai, išsiskiriantys savita gamybos technologija. Anot J. Laukytės, kokybės ženklas suteikia produktui papildomą rinkodarinę vertę ir prisideda prie jo populiarinimo. Tokie gaminiai turi didesnę paklausą, reprezentuoja šalies tradicijas, kultūrą. Produkcijos išskirtinumas bei ženklinimas pripažintu ženklu padeda pelnyti vartotojų pasitikėjimą, užimti vietą rinkoje ir gauti didesnes pajamas.

Todėl pradėti patariama nuo gaminamos produkcijos sertifikavimo. Ūkininkams, įsijungiantiems į kokybiškų produktų gamybą, Specialiojoje kaimo rėmimo programoje numatyta valstybės pagalba sertifikavimo ir kontrolės išlaidoms kompensuoti. Norėdami gauti paramą, gamintojai turi sudaryti sutartį su sertifikavimo įstaiga (ŽŪM įgaliota sertifikuoti VšĮ „Ekoagros“) ir pateikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Tikimasi, kad nuo kitų metų tokių produktų gamintojai galės gauti paramą papildomos kokybės išlaidoms kompensuoti pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. ES parama galės būti teikiama pirmuosius 5 metus, faktiškai patirtoms sertifikavimo, kontrolės bei įsijungimo į kokybiškų produktų gamybos schemą išlaidoms kompensuoti, neviršijant 3 tūkst. eurų per metus.