Lietuvoje, kaip ir visose Europos valstybėse, keliami dideli reikalavimai gyvulių produktyviosioms savybėms ir produkcijos kokybei bei saugai. Rinkoje didėjant kokybiškos ir saugios gyvulininkystės produkcijos paklausai, gyvulių augintojai stengiasi vartoti natūralius ir saugius pašarų priedus, teigiamai veikiančius gyvulių sveikatingumą, didinančius gyvulių produktyvumą ir gerinančius produkcijos kokybę.

Vieni iš naujausių ir sparčiai šiuo metu populiarėjančių natūralių pašarų priedų yra fitobiotiniai preparatai. Tai biologiškai aktyvūs preparatai, sukurti biotechnologijos metodais, pasižymintys antagonistiniu poveikiu patogeninei mikroflorai, gerinantys virškinamojo trakto mikrobinį balansą, gyvulių sveikatingumą ir produkcijos kokybę.

Fitobiotikams priskiriami augalinės kilmės preparatai ir jų fitocheminės sudėtinės dalys, kurios teigiamai veikia gyvulio žarnyno mikroflorą. Šiai grupei priskiriami ir dumbliai. Pastarieji labai maistingi, o jų maistingosios medžiagos gyvūnų leng­vai virškinamos ir pasisavinamos.

Dumbliai žmonių mityboje pradėti naudoti maždaug prieš 2 000 metų Kinijoje. Tačiau dumblių biotechnologija pradėjo vystytis daug vėliau, tik XX a. viduryje.

Pastaraisiais metais mitybos specialistus sudomino melsvadumblių tipo dumb­lis Spirulina platensis. Jis paplitęs šarminės reakcijos vandenyje, jam būtina šviesa ir šiluma. Šis melsvadumblis randamas Pietų Amerikos, Azijos ir Afrikos vandens telkiniuose.

1940 m. prancūzų mokslininkas Dangeard, tyrinėjantis dumblius, paskelbė straipsnį apie pietinės Afrikos dalies vietos gyventojų vartojamą maisto produktą „dihe“, gaminamą iš džiovinto melsvai žalio dumblio, augančio nedideliuose tvenkiniuose, esančiuose aplink Čado ežerą. Šis pranešimas spaudoje tuo metu taip ir liko nepastebėtas. Praėjus 25 metams, (1965 m.) belgų mokslininkų ekspedicija nustatė dumblių, augančių Čado ežere, tipą. Vietos turguose pardavinėjami paplotėliai yra gaminami iš išdžiovintos Spirulina platensis biomasės, o juos vartojantys vietiniai gyventojai beveik neserga.

Beveik tuo pat metu, kai Spirulina platensis buvo atrasta Afrikoje, Français du Petrole (Prancūzijos naftos) institute buvo užregistruota užklausa iš „Sosa Texcoco“ kompanijos Meksikoje, prašanti ištirti jų sodos gamybos telkinius užplūdusius dumblius. Buvo atliktas pirmas sisteminis ir detalus tyrimas. Tyrėjai nustatė, kad tai ir yra melsvai žalias dumblis Spirulina platensis, išsiaiškino šio melsvadumblio augimo sąlygas ir sandarą bei nustatė maistinę vertę.

Po šių tyrimų 1973 m. „Sosa Texcoco“ kompanija paleido bandomąją Spirulinos platensis miltų gamybos liniją, ir jau po 10 metų pelnas, gaunamas už jų pardavimą, sudarė trečdalį pelno, gaunamo už sodą – pagrindinį kompanijos produktą.

Melsvai žaliems dumbliams Spirulina platensis priskiriama dėl sudėtyje esančio žalios spalvos pigmento chlorofilo ir mėlyno pigmento fikocianino, giminingo žmogaus kraujo pigmentui bilirubinui. Fikocianinas stimuliuoja nervų ir imuninę sistemas, pasižymi priešvėžiniu veikimu. Pigmento fikocianino kiekis dumblyje – jo kokybės indikatorius.

Ilgalaikiai Spirulinos platensis toksiškumo tyrimai parodė, kad, vadovaujantis visais tarptautiniais pašarų kokybės ir saugumo standartais, melsvadumblis yra netoksiškas ir saugus, todėl jis ir buvo užregistruotas Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos ir daugelio pasaulio šalių sveikatos apsaugos ministerijų kaip maistinis gydomasis preparatas.

Manoma, kad evoliucijos eigoje, per 3,5 mlrd. metų dumbliai savo organizmuose sukaupė beveik visus Mendelejevo lentelės elementus, kurie tinka aukštesniems organizmams kaip maisto ir pašaro žaliava bei žaliava farmacijos pramonei. Spirulina platensis sudėtyje yra: visaverčių, subalansuotų pagal nepakeičiamąsias aminorūgštis baltymų; beta karotino ir kitų karotinoidų; B grupės vitaminų, vitamino E, biotino, folio rūgšties, pantoteno rūgšties; lengvai pasisavinamų mikroelementų; didelis geležies kiekis; daug polinesočiųjų riebalų rūgščių. Melsvadumblio Spirulina platensis ląstelių sienelėse nėra celiuliozės, tai sąlygoja gerą jo virškinamumą ir pasisavinimą. Spirulinos platensis pigmentai – fikocianinas, chlorofilai, karotinoidai, tai junginiai, pasižymintys antioksidantiniu veikimu. Melsvadumblis Spirulina platensis ne tik yra turtingas vitaminų ir mikroelementų šaltinis, bet dar ir padidina pastarųjų pasisavinimą. Tokiu būdu į organizmą patenka papildomai vitaminų ir mikroelementų bei sumažėja nepasisavinto pašaro kiekis.

Pasaulyje atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad Spirulina naikina daugelį virusų, kompensuoja vitaminų ir mineralinių medžiagų nepakankamumą. Be to, mažina riebalų kiekį kraujyje, profilaktiškai veikia prieš aterosklerozę, koronarinius susirgimus, anemiją. Pastebėta, kad šie dumbliai greitina žaizdų gijimą, skatina ląstelių atsinaujinimą, pasižymi enzimatiniu aktyvumu ir didina atsparumą prieš radiacinį apšvitinimą. Taip pat jie normalizuoja medžiagų apykaitos procesus, stiprina imuninę sistemą ir organizmo atsparumą, pasižymi antialerginiu, antioksidantiniu ir priešvėžiniu veikimu, iš organizmo šalina sunkiuosius metalus, toksinus, radionuk­lidus. Tyrimais nustatyta, kad Spirulinos platensis priedai didina atskirų gyvūnų rūšių pieningumą, pasižymi gydomuoju, profilaktiniu ir probiotiniu veikimu, didina gyvūnų gyvybingumą ir aktyvumą.

Pastaraisiais metais melsvadumblis naudojamas kaip naujų formų mikroelementų gavimo biotechnologijos būdu šaltinis. Spirulina platensis gali būti biologine „matrica“, kurioje neorganinis mikroelementas yra transformuojamas į organinę formą. Pavyzdžiui, melsvadumbliuose sukauptas selenas (selenofikocianinas – organinė forma) geriau pasisavinamas gyvūno organizmo, jo daugiau atidedama audiniuose ir kepenyse. Taip pat ši seleno forma kur kas labiau didina neutrofilų skaičių. Tai ypač svarbu nespecifiniam organizmo rezistentiškumui.

Spirulinos platensis biomasėje yra absoliučiai visos maisto medžiagos, būtinos gyvulių gyvybiniams procesams palaikyti. Kai kurių ypatingų medžiagų (bioprotektorių, biokorektorių, biostimuliatorių), kurių yra melsvadumbliuose, nėra rasta jokiame kitame natūraliame produkte.

Mokslininkai mano, kad dėl unikalios cheminės sudėties, biologiškai vertingų baltymų, tinkamo nepakeičiamųjų aminorūgščių santykio, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų kiekio, biologiškai aktyvių medžiagų, enterosorbuojančiųjų ir kitų savybių Spiruliną platensis profilaktiškai tikslinga vartoti visų gyvūnų mityboje naudingoms maisto medžiagoms papildyti ir metabolizmui pagerinti.

Įtaka galvijų produktyvumui

Lietuvos veterinarijos akademijos mokslininkai atlikto išsamų bandymą su melžiamomis Lietuvos juodmargių veislės karvėmis, kurio tikslas buvo išsiaiškinti melsvadumblio Spirulina platensis įtaką karvių pieno kiekiui ir kokybei bei gyvulių sveikatingumui. Bandymo laikotarpiu (60 dienų) kiekvieną dieną karvei buvo sušeriama melsvadumblio Spirulina Platensis biomasės. Tyrimo rezultatai parodė, kad Spirulina Platensis turėjo teigiamos įtakos pieno kiekiui ir kokybei. Bandymo laikotarpiu iš karvės, gavusios melsvadumblio preparato, buvo primelžta vidutiniškai 132 kg, arba 7,6 proc. pieno daugiau. Gauta 17,6 kg daugiau pieno riebalų, 5,3 kg – pieno baltymų ir 9,1 kg – laktozės. Pagerėjo ne tik pieno cheminė sudėtis, bet ir jo kokybė: piene 29,1 proc. sumažėjo somatinių ląstelių skaičius. Atliktas tyrimas parodė, kad Spirulinos platensis preparatas pasižymi hemopoetiniu (hemopoezė – kraujodara, kraujo kūnelių susidarymas) veikimu, kraujyje padidėja hemoglobino ir eritrocitų. Pagerėja priedų gavusių karvių sveikata, sustiprėja imuninė sistema.

Skirtingos sudėties racionai turi įtakos karvių didžiojo prieskrandžio turinio mikrobiologiniams ir biocheminiams rodikliams. Atrajotojams ypač svarbūs mikroorganizmai, intensyviai skaidantys krakmolą, ląstelieną ir proteinus. Mikroorganizmai padeda atrajotojams pasisavinti pašaro maisto medžiagas – baltymus, ang­liavandenius, riebalus. Melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio turinio biocheminių ir morfologinių tyrimų rezultatai rodo, kad Spirulina platensis pasižymi probio­tiniu veikimu, didžiajame prieskrandyje labai padidėja mikroorganizmų kiekis, pagerėja pašaro maisto medžiagų virškinamumas ir pasisavinimas.

Naudojimas kiaulininkystėje

Didžiausias kiaulienos gamybos sąnaudas sudaro pašarai. Pasaulio mokslininkai teigia, kad Spirulinos platensis preparatai pašaro sąnaudas 1 kg kūno masei priaugti sumažina 10–12 proc., o prie­svoris per parą atskirais kiaulių amžiaus tarpsniais padidėja iki 30 proc. Iki 10 proc. daugiau išsaugoma paršelių. Melsvadumb­lis teigiamai veikia į hematologinius rodik­lius: 18 proc. padidėja eritrocitų skaičius, 16 proc. – hemoglobino koncentracija, 12 proc. – bendrųjų baltymų koncentracija, iš jų albuminų – 4,3 proc., globulinų – 7,4 proc. Fagocitinis kraujo aktyvumas padidėja 9,4 proc., o kraujo serumo baktericidinis ir lizociminis aktyvumas – 7–11 procentų.

Pasaulyje atlikti išsamūs moksliniai tyrimai apie Spirulinos platensis naudojimą kuilių reproduktorių mityboje. Nustatyta, kad melsvadumblio priedas teigiamai veikė kuilių lytinių liaukų sekreciją, pagerindamas sėklidžių generatyvinę funkciją. Taip pat priedai didina bendrąją baltymų koncentraciją, albuminų ir fruktozės kiekį spermoje, aktyvuoja šarminės ir rūgštinės fosfatazės katalitines funkcijas. Nustatyta, kad ejakuliato tūrio padidėjimas, esant normaliai spermatozoidų koncentracijai 1 ml, yra tiesiogiai susijęs su priedo kiekiu kuilių racione. Pavyzdžiui, kuiliams reproduktoriams sušerta 100 ml Spirulinos platensis biomasės (2,5 g sausosios medžiagos) dozė labiausiai paveikė spermatogenezę: ejakuliato tūris padidėjo 14,1 proc., bendras spermatozoidų skaičiaus ir jud­riųjų spermatozoidų skaičiaus – atitinkamai 16,5 ir 18,6 procento.

Lietuvoje buvo atlikti tyrimai su penimomis kiaulėmis. Spirulinos platensis priedo gavusios kiaulės intensyviau augo, geriau virškino raciono maisto medžiagas, priesvorio vienetui mažiau naudojo pašarų. Į penimos kiaulės paros davinį pridėjus melsvadumblio biomasės, priesvoris per parą padidėjo vidutiniškai nuo 5,2 iki 9,3 proc., skerdenos išeiga – iki 3,4 proc., raciono maisto medžiagų virškinamumas – 1,2–4,1 proc. Tyrimu nustatyta, kad melsvadumblis teigiamai veikė žarnyno mikroflorą, o preparate esančios fitocheminės medžiagos pasižymėjo probiotiniu (fitobiotiniu) veikimu. Kiaulių atskirų žarnų dalių turinyje buvo nustatytas didesnis bendras naudingų mikroorganizmų ir pienarūgščių bakterijų skaičius. Įvertinus hematologinių tyrimų rezultatus nustatyta, kad melsvadumblis pasižymi hemopoetiniu veikimu.

Geros kiaulių penėjimosi, mėsinės ir reprodukcinės savybės – tokie reikalavimai keliami šiuolaikinei kiaulininkystei. Tyrimais nustatyta, kad melsvadumblio biomasė paršavedžių racione teigiamai veikia jų reprodukcines savybes: gimusio paršelio masė padidėjo 19,9 proc., pieningumas – 11,2 proc., paršelio masė 21 ir 28 amžiaus dieną buvo didesnė atitinkamai 17,1 ir 16,56 proc. Paršavedžių piene baltymų ir laktozės kiekis padidėjo 0,4 procento.

Melsvadumblis lesalų sudėtyje

Daugelyje pasaulio šalių į vištų lesalus pridedama jūrinių dumblių. Ypatingas dėmesys skiriamas vienaląsčiams dumb­liams – baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų šaltiniui. Iš visų vienaląsčių dumblių ypač svarbią vietą užima melsvadumblis Spirulina platensis, kurio ląstelė turi lengvai virškinamą apvalkalą. Atlikti bandymai parodė, kad šis dumblis teigiamai veikia viščiukų augimo intensyvumą, jų atsparumą, kiaušinio kokybę ir masę, stiprina vištų imuninę sistemą.

Remiantis Rusijos mokslininkų atliktais tyrimais, į vištų dedeklių racioną įterpus 300–400 g/t Spirulinos platensis orasausės biomasės, vištų dėslumas padidėja 4,7 proc., kiaušinio masė – 5,2 proc., vitamino A kiekis kiaušiniuose – 10,7 proc., didėja lukšto masė ir tvirtumas.

Teigiama, kad Spirulina platensis ne tik vertingas pašarų priedas, bet ir vaistas, neturintis šalutinio poveikio, kuriuo tikslinga lesinti paukščių jauniklius.

Melsvadumblis Spirulina platensis teigiamai veikia viščiukų broilerių augimą, pašarų sąnaudos 1 kg svorio priaugti sumažėja iki 11 proc., viščiukų išsaugojimas padidėja 3–5 proc. Spirulina platensis viščiukų broilerių lesaluose teigiamai veikia kraujo rodiklius: 5–16 proc. padidėja hemoglobino koncentracija, eritrocitų kiekis – 8–38 proc., padidėja baktericidinis kraujo aktyvumas, viščiukai tampa atsparesni.

Remiantis Prancūzijos, Lenkijos, Rusijos ir JAV mokslininkų duomenimis, galima daryti išvadas, kad Spirulinos platensis priedai padidina viščiukų broilerių išsaugojimą 4–5 proc., jaunų vištaičių dedeklių – 7–12 proc. Priedo gavusių vištų dėslumas padidėja 9–10 proc., karotino kiekis kiaušinio trynyje – 7–8,5 proc., viščiukų broilerių priesvoriai – 6–12 proc., lesalų sąnaudos 1 kg viščiukams broileriams priaugti sumažėja 4–11 procentų.

Lietuvoje tyrimų apie melsvadumblio Spirulina platensis preparatų panaudojimą paukščių lesaluose nėra atlikta.

Poveikis žvėreliams

Pasaulio žvėrelių augintojai nurodo, kad Spirulina platensis, kaip aktyvus biologinis priedas, gali būti naudojamas ir žvėrelių mityboje. Priedas teigiamai veikia kailinių žvėrelių reprodukciją: gaunamos gausesnės, gyvybingesnės vados, mažiau nesėkmingų gimdymo atvejų ir atvedama mažiau negyvų jauniklių. Dumblio Spirulina platensis 200–400 mg dozė per parą sumažina 6 proc. lapių, audinių nesėkmingų gimdymų ir išsimetimų skaičių, 4 proc. sumažėja negyvų jauniklių, iš vienos patelės vidutiniškai galima gauti 0,45 jauniklio daugiau.

Ypač reikšmingi Spirulinos platensis bandymai su sabalais. Žinoma, kad sabalų dauginimasis yra specifinis, skiriasi nuo kitų kailinių žvėrelių, jie yra ypač mažo vislumo. Nustatyta, kad Spirulinos platensis priedai, naudojimi priešrujo laikotarpiu, stimuliuoja kiaušialąsčių ir spermatozoidų vystymąsi bei užtikrina didesnį embrionų kiekį gimdoje, padidėja patelių vislumas.

Atlikti tyrimai su triušiais ir nutrijomis parodė, kad, pagrindinį patelių racioną papildžius Spirulina platensis, pagerėjo jų apsivaisinimas, o atvestų jauniklių skaičius padidėjo 13 proc. Nustatyta, kad priedas labai teigiamai veikia kailio ir plauko struktūrą.

Mokslinių tyrimų, atliktų su kailiniais žvėreliais, duomenimis, Spirulina platensis veikia kailinių žvėrelių augimą: priesvoris per parą padidėja 10–15 proc.; stiprėja kailinių žvėrelių skeletas ir raumenys; 20 proc. padidėja kailiuko tankumas; padidėja atsparumas neigiamiems aplinkos veiksniams ir stresui.

Taikymas žuvininkystėje

Pastaruoju metu melsvadumblis, kaip pašaras, yra naudojamas lervučių ir mailiaus, taip pat zooplanktono, skirto žuvims šerti, auginimui. Priedu šeriamos ir krevetės. Melsvadumblio gaunančios krevetės ne tik greičiau auga, bet ir tampa ryškesnių spalvų ir patrauklesnės vartotojui.

JAV, Italijos ir Prancūzijos mokslininkai teigia, kad Spiruliną platensis tikslinga naudoti pramoniniam eršketų auginimui – nuo lervutės iki suaugusios žuvies. Šio dumblio naudojimas pramoninėje žuvininkystėje sumažina žuvų šėrimo išlaidas, gaunami didesni žuvų priesvoriai, žuvys būna ryškesnės spalvos. Nustatyta, kad į karpių racioną pridėjus melsvadumblio preparato, pagerėjo jų augimas.

Atlikti tyrimai Laukystos žuvų veislyne (Kaišiadorių rajone, Žaslių seniūnijoje) parodė, kad karpių racioną papildžius melsvadumblio Spirulina platensis biomase, karpių priesvoris per sezoną padidėja 27,1 proc. Žuvyje 2,8 proc. padidėja riebalų ir 1,3 proc. baltymų kiekis. Karpių kraujyje padaugėja hemoglobino, eritrocitų ir bendrųjų baltymų. Tai leidžia daryti išvadą, kad Spirulina platensis teigiamai veikia karpių kraujodaros procesus.

Poveikis bitėms

Buvo manoma, kad bitės visas vystymuisi ir gyvybiniams procesams palaikyti būtinas medžiagas gauna iš gamtos ir joms nereikia jokių papildomų sirupų bei papildų. Tačiau laikas diktuoja savo sąlygas, intensyvėjanti bitininkystės produktų gamyba skatina ieškoti natūralių bei ekologiškų priedų, skirtų bitėms maitinti. Visų pirma, bitininkystėje į priedus žiūrima kaip į bičių rezistentiškumo ir imuninės sistemos striprinimo stimuliatorius.

Vieno Lietuvos bitininko bityne buvo atlikti išsamūs tyrimai su Karnikos bitėmis. Pavasarį, skatinamojo maitinimo metu, bičių šeimai į sirupą įmaišyta 20 g melsvadumblio Spirulina platensis. Tyrimu nustatyta, kad preparato gavusių bičių šeimose vyko intensyvesni gyvybiniai procesai. Praėjus dviem savaitėms po bičių pamaitinimo melsvadumbliu, perų padidėjo 31,5 proc, o praėjus šešioms savaitėms – 34,5 proc. Žinant, kad dedamų kiaušinėlių kiekis priklauso ne tik nuo pačios motinos, bet ir nuo to, ar gausiai bitės maitina savo motiną, galima teigti, kad Spirulina platensis preparatas aktyvina bites, jos geriau peni motinėlę, ši sudeda daugiau kiaušinėlių, bičių šeima geriau vystosi, o tokios išsivysčiusios šeimos būna stipresnės medunešio metu, surenka daugiau nektaro ir žiedadulkių. Iš melsvadumbliu pamaitintų bičių šeimų per sezoną buvo gauta 21,8 proc. medaus daugiau. Meduje ir bičių kūneliuose nuo dviejų iki penkių kartų sumažėjo sunkiųjų metalų kiekis.