Vakarų Europos ir kitose šalyse didžioji dalis galvijienos pagaminama, auginant galvijus iš pieno bandų. Tam pieno veislių karvės, veislei netinkamos telyčios ir brokuoti numatytos karvės sėklinamos mėsinių bulių sperma. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje mėsiniai galvijai iš pieno bandų sudaro apie 64 procentus.

Lietuvoje mėsinė galvijininkystė nėra išvystyta. VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ duomenimis, šalyje auginama 9 949 mėsiniai galvijai, 86 393 – mišrūnai. Galvijų augintojai negali nuolat tiekti reikiamo galvijų kiekio skerdimui, o galvijienos kokybė yra prasta. Skerdžiamų galvijų skerdenos atitinka tik O ir P klasių reikalavimus (pagal SEUROP klasifikaciją). Be to, augintojai skundžiasi, kad mėsinių galvijų supirkimo kainos nepadengia auginimo išlaidų (išskyrus Belgų mėlynųjų mišrūnus veršelius). Nors mėsinė galvijininkystė šalyje vadinama prioritetine gyvulininkystės šaka, pastaruoju metu ji dar nėra patraukli.

Šalies ir užsienio ekspertų nuomone, Lietuvoje siekiant padidinti galvijienos gamybą ir pagerinti jos kokybę, apie 40 proc. pieno bandų karvių tikslinga kryžminti su mėsinių veislių buliais. Pieno veislių karves sėklinant mėsinių bulių sperma, įmanoma sparčiai padidinti mėsinių galvijų skaičių, padidinti galvijienos gamybos apimtis, pagerinti mėsos kokybę ir padidinti galvijų ūkio konkurencingumą bei pelningumą.

Kokią bandos dalį kryžminti su mėsiniais galvijais, turi nuspręsti pieno ūkio šeimininkas, nes pieno ūkyje reikia užsiauginti veislinių telyčių bandos pakaitai ir plėtrai. Rekomenduojama kryžminti mažo produktyvumo, brokuoti numatomas karves ir veislei netinkamas telyčias. Lietuvoje yra nemažas pasirinkimas įvairių veislių geros kokybės mėsinių galvijų bulių spermos.

Kokios mėsinių galvijų veislės tinkamiausios kryžminti pieno bandose? Tam reikėtų naudoti mėsinių galvijų veislės reproduktorius, priklausomai nuo to, kokia bus taikoma prieauglio auginimo sistema. Vakarų Europoje ir kitose šalyse naudojamos intensyvios, pusiau intensyvios ir ekstensyvios mėsinių galvijų auginimo sistemos. Taikant intensyvias sistemas, galvijai realizacinį svorį pasiekia 15, pusiau intensyvias – 16–21, ekstensyvias – 22 mėn. amžiaus ir vyresni. Intensyvioms auginimo sistemoms labiau tinka vėlai bręstančių veislių stambūs mėsiniai galvijai ir jų mišrūnai – Šarolė, Belgų mėlynieji, Simentalai, Akvitanai ir kiti.

Taikant pusiau intensyvias auginimo sistemas, kryžminimui tinka vidutinio brendimo greičio veislių galvijai – Limuzinai, Aubrakai, Salersai, Piemontesai.

Jei galvijai auginami ekstensyviai, kryžminti tinkamiausios anksti bręstančių, smulkesnių galvijų veislės – Galovėjai, Aberdin angusai, Hailendai, Herefordai ir kiti. Šių veislių galvijai ir jų mišrūnai gerai auga ekstensyviomis sąlygomis. Jie yra atsparūs aplinkos veiksniams ir nereiklūs pašarams. Ekstensyvių veislių galvijai yra smulkesni negu intensyvių ir pusiau intensyvių veislių gyvuliai. Su jais kryžminamos karvės neturi veršiavimosi problemų. Gautų mišrūnų mėsinės savybės yra kur kas geresnės negu pieno veislių galvijų. Minėtų veislių galvijai ir jų mišrūnai mažiau tinka auginti intensyviai, nes anksti pradeda kaupti riebalus, sunaudoja daugiau pašarų, dėl riebalų sankaupos pablogėja mėsos kokybė.

Galvijai, auginami pagal ekstensyvias sistemas, daugiausia svorio priauga ganiavos laikotarpiu, ėsdami pigiausią pašarą – ganyklos žolę. Koncentratų jiems neduodama. Tvartiniu (žiemojimo) laikotarpiu jie šeriami silosuotais ir kitais žoliniais pašarais. Tokie galvijai dar vadinami „sandėliuojamais“. Jų augimo tempai tvartiniu laikotarpiu nėra dideli. Taikant ekstensyvias sistemas, sparčiausiai galvijai auga, kai ganosi, todėl tvartiniu laikotarpiu jų augimo sparta nėra aktuali. Pavasarį, išvarius į ganyklą, galvijų augimo sparta padidėja ir kompensuoja žiemojimo laikotarpiu sulėtėjusį augimą. Toks galvijų auginimo būdas vadinamas kompensaciniu ir yra geras išlaidų pašarams mažinimo būdas.

Penėjimo bandymas

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) parodomųjų bandymų tinklo ūkyje buvo atliktas mėsinių galvijų mišrūnų iš pieno bandos auginimo bandymas. Tyrimas truko 392 dienas.

Galvijų penėjimo periodai

• Intensyvusis – nuo 143 iki 200 kg svorio
• Ekstensyvusis tvartiniu laikotarpiu (žiemojimo)
• Ekstensyvusis ganykliniu laikotarpiu
• Baigiamasis tvartiniu laikotarpiu

Bandymui buvo sudarytos dvi analogiškos Lietuvos juodmargių su Herefordų, Limuzinų ir Šarolė veislių pirmos kartos mišrūnų grupės.

Iki bandymo abiejų grupių veršeliai buvo girdomi pienu, šeriami miežių miltais ir pratinami prie žolinių pašarų. Nuo 3 mėn. amžiaus iki uždarymo į tvartą žiemojimui veršeliai buvo ganomi ganykloje. Tuo laikotarpiu abiejų grupių veršeliai jokių papildomų pašarų negavo.

Intensyvusis periodas

Bandymas buvo pradėtas, suvarius gyvulius į tvartą žiemoti. Bandymo pradžioje abiejų grupių veršeliai vidutiniškai svėrė po 143 kg. Abiejų grupių galvijai buvo šeriami šienu, daugiamečių žolių silosu ir šiaudais. Ganiavos pabaigoje ganyklose nepakako maistingos žolės, todėl veršeliai nepriaugo reikiamo svorio. Todėl bandymo pradžioje abiejų grupių veršeliams, kol jie pasiekė 200 kg svorį, buvo duodama koncentratų. Kontrolinės grupės veršeliai gavo miežinių miltų po 2 kg per parą, o bandomosios – po 2 kg per parą ūkyje paruošto kombinuotojo pašaro, kurį sudarė 1,9 kg miežinių miltų, 0,1 kg baltymų, vitaminų ir mineralų papildo.

Šios grupės gyvuliai per visą bandymo laikotarpį papildomai gavo po 50 g per parą vitaminų, mineralų premikso, kad pašaruose padidėtų vitamino E ir mik­roelemento seleno kiekis. Nustatyta, kad selenas turi įtakos gyvulių augimui, gerina mėsos kokybę, ilgina jos saugojimo laiką, stiprina organizmo imuninę sistemą ir sumažina baltraumeninės ligos riziką. Optimalus šio mikroelemento kiekis apie 15 proc. sumažina vitamino E poreikį.

Vitaminas E yra vienas stipriausių organizmo antioksidantų ir saugo jį nuo susidarančių kenksmingų laisvųjų radikalų bei iš aplinkos patenkančių žalingų ultravioletinių spindulių poveikio. Trūkstant vitamino E, veršeliams išsivysto skeleto raumenų distrofija, raumenys praranda spalvą. Procesui progresuojant, sumažėja gyvulių masė, išsivysto širdies raumens degeneracija, gyvuliai staigiai krenta. Vitaminas E sustiprina vitamino A veikimą. Vitaminai E ir A bei mikro­elementas selenas kompleksiškai ir teigiamai veikia gyvulių sveikatą, augimo ir vystymosi intensyvumą.

Intensyviuoju periodu sparčiau augo bandomosios grupės galvijai. Per šį laikotarpį šios grupės galvijai priaugo vidutiniškai po 1 014 g, o kontrolinės – po 889 g per parą. Bandomųjų galvijų augimo intensyvumui įtaką darė baltymų papildas bei vitaminų ir mineralų priedas. Intensyviuoju periodu bandomojoje grupėje sparčiausiai augo Šarolė mišrūnai – po 1 102 g per parą. Nedaug atsiliko ir Herefordų mišrūnai. Jie per parą priaugo vidutiniškai po 1 023 g. Panašūs augimo tempai buvo ir Limuzinų veislės mišrūnų. Kontrolinėje grupėje (galvijai buvo šeriami šienu, silosu, šiaudais ir miežių miltais) sparčiausiai augo Herefordų mišrūnai. Jie per parą priaugo vidutiniškai po 932 g. Šarolė ir Limuzinų mišrūnai priaugo atitinkamai po 864 ir 848 g per parą. Herefordų mišrūnai pašarams buvo mažiau reiklūs.

Ekstensyvusis periodas tvartiniu laikotarpiu

Kai abiejų grupių galvijai pasiekė 200 kg svorį, toliau iki ganiavos buvo auginami ekstensyviai. Jų racioną sudarė šienas, silosas, šiaudai ir žlaugtai. Bandomosios grupės galvijai papildomai gavo po 50 g vitaminų ir mineralų priedo. Šiuo periodu iki ganiavos pradžios abiejų grupių galvijai priaugo palyginti nedaug svorio. Tvartiniu laikotarpiu sparčiausiai augo Herefordų, blogiausiai – Šarolė, o Limuzinų mišrūnai užėmė tarpinę padėtį. Taikant ekstensyvias mėsinių galvijų auginimo sistemas, augimo intensyvumas tvartiniu laikotarpiu nėra pagrindinis rodiklis. Svarbu yra galvijus nupenėti pigiausiais pašarais ir tinkamai išnaudoti ganyklinį laikotarpį. Jiems pakanka našių ganyklų žolės bei žaliojo pašaro maistingumo.

Ekstensyvusis periodas ganykliniu laikotarpiu

Šiuo periodu abiejų grupių galvijai buvo šeriami iki soties žaliaisiais pašarais. Koncentratų jie negavo, tik bandomosios grupės galvijams buvo duodama po 50 g per parą vitaminų ir mineralų priedo. Ganykliniu laikotarpiu abiejų grupių galvijai augo sparčiai ir kompensavo žiemojimo laikotarpiu prarastus augimo tempus. Bandomosios grupės galvijų augimo sparta buvo didesnė. Sparčiausiai augo bandomosios grupės Šarolė mišrūnai.

Baigiamasis periodas

Prasidėjus kitam žiemojimo laikotarpiui (baigiamajam periodui), galvijai buvo auginami taikant pusiau intensyvią sistemą. Abiejų grupių galvijų racioną sudarė daugiamečių žolių silosas, šienas, žlaugtai ir miežių miltai. Abiejų grupių galvijai pagrindiniais pašarais iki penėjimo pabaigos buvo šeriami iki soties. Be to, gavo po 15 kg žlaugtų ir po 2 kg miežinių miltų per parą. Bandomosios grupės galvijų racionas pagerintas po 50 g vitaminų ir mineralų priedu. Baigiamuoju periodu abiejų grupių galvijų augimo tempai, palyginti su ganiavos perio­du, beveik nepakito. Bandomosios grupės galvijai augo sparčiau negu kontroliniai.

Gyvulių augimas

Per visą bandymo laikotarpį (392 d.) bandomosios grupės galvijai augo sparčiau (111 proc.). Jie priaugo vidutiniškai po 332 kg, o kontrolinės grupės – po 299 kg, arba po 33 kg mažiau negu bandomosios grupės gyvuliai. Bandomosios grupės galvijai tiriamuoju laikotarpiu vidutiniškai priaugo po 847 g, o kontrolinės – po 763 g per parą (84 g daugiau negu kontroliniai).

Pastebėta, kad Šarolė mišrūnai blogiau auga ekstensyviomis sąlygomis negu Herefordų ir Limuzinų mišrūnai ir sparčiau auga intensyviau šeriant. Bandomosios grupės galvijai sparčiau augo visais auginimo periodais. Tai lėmė vitaminų ir mineralų priedas ir baltymų koncentratas intensyvaus auginimo periodu.

Pašarų sąnaudos ir kaina

Galvijienos pelningumui didelę įtaką turi pašarų sąnaudos ir kaina. Mėsinius galvijus auginant ekstensyviai, iki realizacinio svorio jie užauga per ilgesnį laiką negu penint intensyviai. Bet ekstensyviai auginami galvijai užauginami pigiais žoliniais pašarais be koncentratų arba duodant jų mažai. Ekstensyvių veislių mėsinius galvijus ir jų mišrūnus galima auginti ir nenašiuose bei vidutinio našumo žolynuose. Ganykliniu laikotarpiu jiems pakanka ganyklų žolės, o tvartiniu laikotarpiu (žiemojimo) – žolinių ir kitų silosuotų pašarų. Mėsiniams galvijams reikia duoti vitaminų ir mineralų priedų. Bandomosios grupės galvijai gavo po 50 g vitaminų ir mineralų priedo. Kontrolinės grupės galvijai tiriamuoju laikotarpiu buvo šeriami tais pačiais pašarais kaip ir bandomieji, bet minėtų papildų negavo.

Tiriamuoju laikotarpiu abiejų grupių galvijų pašarų sąnaudos buvo nevienodos. Bandomosios grupės gyvuliai 1 kg priesvorio gauti sunaudojo vidutiniškai 5,46 p. v., arba 0,71 p. v. mažiau negu kont­rolinės.

Bandymo metu abiejų grupių galvijai buvo šeriami pigiais pašarais. Didžiausią pašarų dalį sudarė ganyklų žolė, žalieji ir silosuoti pašarai. Abiejų grupių sunaudotų pašarų kaina priesvorio vienetui gauti buvo beveik vienoda. Kontrolinės grupės galvijams sušertų pašarų kaina 1 kg priesvorio gauti buvo 1,48, o bandomosios – 1,50 Lt. Tai geras rodiklis. Tuo metu šalyje 1 kg galvijų priesvorio gauti sunaudotų pašarų kaina buvo vidutiniškai 4,50 Lt.

Ekstensyvaus mėsinių galvijų auginimo ekonomika

Lietuvoje statistikos duomenų apie mėsinių galvijų auginimo pelningumą nėra daug. LŽŪKT gyvulininkystės specialistai parodomųjų bandymų tinkle atliko nemažai mėsinių galvijų šėrimo bandymų, taikydami įvairias auginimo technologijas. Bandymų metu geri rezultatai buvo gauti ekstensyviai auginant mišrūnus galvijus iš pieno bandų. Geri rezultatai gauti galvijus iš pieno bandų auginant intensyviai. Patikimiausi rezultatai buvo galvijus iš pieno bandų šeriant traiškytais miežiais („miežinės“ galvijienos gamyba). Bandymo metu Lietuvos juodmargių veislės buliukai buvo penimi traiškytais miežiais. Tiriamuoju laikotarpiu galvijai priaugo vidutiniškai po 1 300 g per parą, o kai kuriais auginimo periodais – po 1 613–1 727 g per parą. Galvijai 1 kg priesvorio gauti sunaudojo 7,6 p. v., o 1 kg priesvorio gauti sunaudotų pašarų kaina siekė 2,92 Lt. Ekonominiai „miežinės“ galvijienos gamybos rodikliai labiausiai priklauso nuo miežių kainos.

Ekstensyvios mėsinių galvijų auginimo sistemos labiau tinka ekstensyvių veislių galvijams bei pieno veislių, kryžmintų su ekstensyvių veislių mėsiniais galvijais, mišrūnams. Ekstensyvių veislių mėsiniai galvijai ir jų mišrūnai, auginami pagal intensyvias sistemas, anksti pradeda kaupti riebalus, sunaudoja daug pašarų, pablogėja galvijienos konkurencingumas bei jautienos gamybos ekonominiai rodikliai. Be to, auginant intensyvių veislių mėsinius galvijus ir jų mišrūnus pagal ekstensyvias sistemas, neišryškėja veislės privalumai.

Taikomos sistemos intensyvumas priklauso nuo koncentratų kiekio racione ir raciono energinės vertės. Kuo didesnė žolinių pašarų maistinė vertė, tuo mažiau reikia koncentratų. Todėl žolinių pašarų ruošimas mėsinėje galvijininkystėje yra labai svarbus. Vakarų Europoje populiariausias pašaras mėsiniams galvijams yra kukurūzų silosas, paruoštas iš vėlyvosios vaškinės brandos kukurūzų. Antras pagal populiarumą yra daugiamečių žolių silosas, pagamintas iš neperaugusios žolės. Labai svarbu, kad racionas mėsiniams galvijams būtų tinkamai subalansuotas ir pigus, nes pašarai sudaro daugiau kaip 60 proc. galvijienos gamybos sąnaudų.

Technologijos efektyvumas

Tiriamuoju laikotarpiu bandomosios grupės galvijai augo sparčiau ir sunaudojo mažiau pašarų. Kontrolinės grupės galvijai bandomųjų svorį pasiektų juos toliau auginant dar 33 dienas, sunaudojant vienam gyvuliui papildomai po 204 p. v. Bandomosios grupės galvijai augo sparčiau, nes intensyvaus augimo metu racione buvo daugiau baltymų, pašarai pagerinti vitaminu E, mikroelementu selenu ir kitais mineralais. Vitaminų ir mineralų priedas ir baltymų papildas galvijienos savikainos nepadidino, bet turėjo teigiamą įtaką gyvulių sveikatai, augimui ir ekonominiams rodikliams. Už realizuotus bandomosios grupės galvijus gautos pajamos buvo 107 proc. didesnės negu už kontrolinės.