23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2009/06
Bernatoniuose – taupaus ir efektyvaus ūkininkavimo pavyzdžiai
  • Daina STANIŠAUSKIENĖ, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Šie metai dėl užklupusio sunkmečio išskirtiniai ne tik ūkininkams, bet ir technika prekiaujančioms įmonėms, tačiau įvairias mašinas demonstruojančių renginių populiarumas nė kiek nesumažėjęs. Tradicinėje Bernatonių „Lytagros“ Lauko dienoje susirinko beveik 600 žemdirbių iš visos Lietuvos. Pasak įmonės generalinio direktoriaus Adomo Balsio, lauko dienos bus organizuojamos tol, kol į jas rinksis ūkininkai.

Jo teigimu, prekybos sąstingio nejaučiama ir pardavimai išlieka praėjusių metų lygyje. „Pirmiausia tam turi įtakos supaprastinta ES paramos teikimo tvarka. Be to, prisitaikydami prie pasikeitusių rinkos sąlygų, žemdirbiams pradėjome tiekti pigesnes lenkiškas ir lietuviškas mašinas. Pagal išgales įmonė ir pati finansuoja techniką perkančius žemdirbius“, – sakė A. Balsys. Jis pastebėjo, kad šiemet, kaip niekada anksčiau, gerokai daugiau parduodama pieno perdirbimo įrenginių.

Sunkmečiu ypač svarbu taupyti

„Kaip mažiau išleisti ir daugiau gauti?“ – tokį galvosūkį sprendžia dauguma žemdirbių. Viena iš pagrindinių sąnaudas taupančių technologijų – neariamoji žemdirbystė. Šiai sistemai įdiegti „Lytagra“ siūlo Vokietijos kompanijų „Amazone“ ir „Horsch“ skutiklius, galinčius dirbti įvairiu gyliu. „Turint universalų skutiklį, galintį suardyti podirvio padą ir dirbti gana giliai, nereikia nei plūgo, nei giluminio dirvos purentuvo“, – aiškino Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkas doc. dr. Vytautas Liakas.

Jis pripažino, kad kartais derlius minimaliai įdirbtuose laukuose būna mažesnis negu artuose, bet tik todėl, kad neišvengiama klaidų. Specialisto žodžiais, pirmiausia reikia pasirinkti ūkiui tinkamiausią sistemą ir agregatus. Tuomet galima tikėtis ir gerų rezultatų. LŽŪU atlikta nemažai neariamosios žemdirbystės bandymų, kurie patvirtina, kad augalai nejaučia jokio diskomforto, augdami minimaliai įdirbtoje dirvoje. „Vienintelė „problema“ – sutaupoma nemažai pinigų“, – juokavo V. Liakas.

Pasak firmos „Horsch“ atstovo Lietuvoje Nerijaus Žukausko, ypač pasiteisina skutiklis Horsch Terrano FX, kuris dėl savo universalumo yra pati populiariausia ir paklausiausia mašina ne tik Vakarų, bet ir Rytų Europoje. Skutiklis gali dirbti nuo 3 iki 30 cm gyliu. Penkių metrų padargas turėtų būti agreguojamas su didesnės kaip 220 AG traktoriumi. „Horsch Terrano privalumai – paprasta konstrukcija, tvirtas rėmas, mažai tepimo taškų. Dvigubo disko metalinis volas nereikalauja ypatingos priežiūros“, – aiškino N. Žukauskas.

Jis pristatė ir diskinį Horsch Joker skutiklį, kuris gali būti nuo 3 iki 12 m darbinio pločio. Tai greitaeigė mašina, efektyviai dirbanti, važiuojant 12–15 km/val. greičiu. Karpyti mažo diametro (46 cm) diskai ypač gerai maišo augalų liekanas.

Iš Amazone skutiklių „Lytagros“ pardavimų grupės vadovas Sigitas Kliauga išskyrė minimalaus žemės dirbimo agregatus Cenius ir Centaur, kurie gerai įterpia ir šiaudus, ir mėšlą. „Skutikliu Cenius galima dirbti nuo 5 iki 35 cm gyliu. Jį paprasta reguliuoti“, – agregatą pristatė S. Kliauga.

Skutiklis gerai suardo podirvio padą. Be to, juo įdirbtos dirvos paviršius būna banguotas. Tai paskatina piktžolių sėklų ir pabirų dygimą, dirvožemis greičiau įšyla, todėl susidaro optimalus drėgmės ir šilumos režimas. „Pasėjus grūdus į taip nuskustą dirvą, jie greičiau sudygsta. Ir Horsch Terrano, ir Cenius atliekamos funkcijos universalios – suardyti podirvio padą, įdirbti ir privoluoti dirvožemį, kad susidarytų optimalios augimui sąlygos“, – mašinų privalumus vardijo V. Liakas.

Amazone Centaur skutikliai gali būti nuo 3 iki 5 m darbinio pločio. Pasak S. Kliaugos, jie ypač gerai sumaišo dirvos paviršių, nes įrengtos papildomos dvi eilės lyginimo ir dirbimo diskų, kurie papildomai trupina ir palygina dirvą prieš tankinimo volą. Šie skutikliai gali dirbti ypač sunkiose molingose žemėse. Su Amazone skutikliais reikia dirbti ne mažesniu kaip 10 km/val. greičiu.

Nuskutus ražieną skutikliais, galima iš karto sėti. V. Liakas patarė ant skutiklių sumontuoti rapsų sėjamąsias ir vienu važiavimu dirvą įdirbti ir sėklas įterpti. Prieš tai reikėtų išberti trąšas. Kad būtų mažiau išlaidų, jau nemažai Lietuvos ūkininkų rapsus taip sėja.

Pašarų kokybę lemia ir žolės dorojimo technika

Lauko dienoje nemažai dėmesio skirta žolės dorojimo sistemoms ir mašinoms. Renginyje dalyvavęs LŽŪU docentas Evaldas Klimas patarė nelaukti, kol žolės sieks kelius. „Svarbu ne tik turėti gerą techniką. Jei pjausite peraugusią žolę ir moderniausios mašinos pašarų kokybės nepagerins. Pradėti doroti žolės derlių geriau viena ar dviem dienomis per anksti negu tiek pat dienų pavėluoti“, – akcentavo E. Klimas. Žoliapjūtės pradžią parodo žolių brandos tarpsnis.

Jis patarė per dieną nupjauti tiek žolės, kiek ūkio technika pajėgi sudoroti. „Visos konservuoto pašaro gamybos grandys turi būti suderintos“, – pridūrė specialistas.

Žolei pjauti galima rinktis įvairias žoliapjoves. Pasak „Lytagros“ pardavimų grupės vadovo Ugniaus Stančiausko, mašinos gali būti be plaušiklių ir su jais. „Žoliapjovė Krone Easy Cut 320 be plaušiklių. Jos privalumas – greita peiliukų keitimo sistema, t. y. jiems pakeisti nereikia atsukti varžtų. Pakanka pakelti viršutinę disko dalį ir pakeisti peiliuką“, – aiškino U. Stančiauskas.

Siekiantiems žolę greičiau išdžiovinti siūloma įsigyti Krone Easy Cut 3210 CV žoliapjovę su plaušikliais. Šio tipo mašinos plaušikliai metaliniai, todėl tvirtesni negu plastikiniai. Maigymo stiprumą galima reguliuoti specialia rankena: ją nuleidus, žolė maigoma labiau.

E. Klimo teigimu, žoliapjovė su plaušikliais pranašesnė už mašiną be jų, tačiau, lyjant lietui, plaušinta žolė praras daugiau maisto medžiagų negu neplaušinta. „Plaušinta žolė greičiau garina drėgmę, taigi esant palankiems orams ją galima greičiau išdžiovinti ir išvežti iš laukų. Kai giedra, žolės džiovimo greitis siekia 2 proc. per valandą. Nupjovus 20 proc. sausųjų medžiagų turinčią žolę, po 10 valandų intensyvaus džiūvimo ji bus tinkama šienainiui gaminti“, – teigė E. Klimas.

Kompanija „Krone“ gamina ir kitas žolės dorojimo mašinas – grėblius, vartytuvus, rinktuvines priekabas, presus, vyniotuvus, savaeigius pašarų smulkintuvus. Naujausias šios Vokietijos įmonės gaminys – presas Krone Comprima. Jis taip pat buvo pristatytas Bernatoniuose.