Kokią įtaką ekonominis sunkmetis daro ES ir mūsų šalies daržininkystės ir sodininkystės sektoriams? Atrodo, situacijai apibūdinti puikiai tiktų senas priežodis: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“.

Pastaraisiais metais daugelyje Europos Sąjungos šalių pastebimai kinta prekybos struktūros. Augintojai buriasi į gamintojų organizacijas, o mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonės pergrupuoja vidinius resursus arba jungiasi viena su kita. Kyla klausimas, kuo baigsis didžiųjų prekybos tinklų ir mažų kainų parduotuvių kova ir koks bus vaisių ir daržovių verslas po šių pokyčių?

Berlyne prieš parodos „Fruit Logistica 2009“ atidarymą vykusiame 28-ajame „Fresh Produce“ forume „Ateities prekybos struktūra – nuo augintojo iki pardavimo vietos“ ekspertai analizavo, kaip minėti pokyčiai palies kiekvieną sektoriaus grandį. Ne viename pranešime buvo pabrėžiama mintis, jog pastaruoju metu vartotojai vis labiau vertina vietoje išaugintus (ar pagamintus) ir ekologiškus produktus. Vaisiams ir daržovėms keliami dideli reikalavimai: jie turi būti švieži, skanūs, kokybiški ir, žinoma, prieinamos kainos. Didelę reikšmę įgauna pasitikėjimo faktorius, todėl vis dažniau atsigręžiama į vietinį augintoją. Sunkmečio naštos užgulti pirkėjai iš naujo atranda ūkininkų turgus bei specializuotas ūkininkų parduotuvėles.

Prekybos tinklų aukso amžius eina į pabaigą?

Pagrindinis forumo pranešėjas Deividas Bošardas (Daivid Bosshart) iš Šveicarijos Gottlieb Duttveiler instituto argumentuotai pranašavo mažų kainų ir įprastinių prekybos tinklų aukso amžiaus pabaigą. Neatmetama, kad šiuos pokyčius pagreitino ne vien tik stiprėjantis visame pasaulyje vartotojų ir gamintojų nepasitenkinimas didėjančiu monopolizmu ir globalizacija bei poreikis žinoti viską apie vartojamą produktą, bet ir ekonominė krizė. Plintanti antsvorio ir nutukimo epidemija, vis didėjantis vėžinių susirgimų skaičius ir ekonominė krizė verčia keisti gyvenimo stilių ir sugrįžti prie paprastų produktų, sveikesnės mitybos. Neabejotinai pirkėjams reikia šviežių, kokybiškų ir įperkamų vaisių ir daržovių.

Prekybos tinklams taip pat keliami nauji reikalavimai – jų sėkmę lemia ne užimama rinkos dalis, bet „moralė“. Tai liudija ir „Aldi“ prekybos centrų tinklo pergalė prieš „Wal-Mart“. „Aldi“ prekybos centruose asortimentas bei prekinių ženklų skaičius yra mažesnis, tačiau vaisiai ir daržovės čia šviežesni bei pigesni, glaudžiai bendradarbiaujama su augintojais, diegiant aplinką tausojančias ir žmogaus organizmui palankias auginimo technologijas, optimizuojama logistikos sistema nuo augintojo iki parduotuvės lentynos, kad vartotoją pasiektų kuo šviežesni, natūralaus skonio produktai. Kartu pirkėjams svarbu žinoti, kas išaugino jo perkamą morką ar svogūną (panašus momentas ryškus ūkininkų turguose, kai pirkėjai gali net šnektelėti su augintojais, tai sustiprina pasitikėjimą, kad įsigyjamos daržovės yra kokybiškos).

Olandijos banko „Rabobank“ atstovas Dikas Osthokas (Dick Oosthoek) apžvelgė aprūpinimo vaisiais ir daržovėmis aktualijas. Vartotojui atsigręžus į vietinį gamintoją, kyla klausimas, kaip artimiausiais metais vystysis užsienio prekyba vaisiais ir daržovėmis. Banko atstovo nuomone, ne tik išliks, bet ir didės nesezoninės bei kitose platumose užaugintos produkcijos poreikis, nes vartotojų gyvenimo būdas verčia rinktis šiuos produktus. Tačiau, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, vartotojas yra reiklesnis, jo pajamos mažesnės, o išauginimo ir transportavimo išlaidos didesnės. Visi šie požymiai rodo, kad neišvengiamai turės sumažėti pardavėjų marža.

Dėl pasikeitusio požiūrio į mitybą ir sveikatą, didėja vaisių ir daržovių rinkos potencialas. Vaisiai ir daržovės tampa supermarketų strategine preke. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės supermarketuose vaisiai ir daržovės sudaro 10 proc. viso asortimento, o apyvartos dalis – net 28 proc. Nors iš lėto, bet vis didėja vartojimui paruoštų vaisių ir daržovių dalis, kuri turi didesnę pridėtinę vertę negu tradiciškai pateikta produkcija. Tad augintojui reikia pasinaudoti jam suteiktomis galimybėmis ir pasirinkti tinkamiausią gamybos ir realizacijos būdą.

Europos šviežių vaisių ir daržovių prekybos įmonių asociacijos „Freshfel“ vicepirmininkas Francisko Boras (Francisco Borras) atkreipė dėmesį į būtinumą peržiūrėti visą grandinę, susidarančią tarp augintojo, tarpininko ir vartotojo. Pagrindiniai grandinės elementai – augintojas ir vartotojas. Tarp jų įsiterpia tarpininkas (kitaip tariant – pardavėjas). Būtent pastarasis, deja, didele dalimi lemia, kad augintojas gauna mažą kainą už išaugintą produkciją, o vartotojas sumoka brangiai. Krizės metu situacija šiek tiek pasikeitė – tarpininkai spaudžia augintojus vardan vartotojo, kad pastarasis pigiai nusipirktų. Tačiau tokia praktika neturi perspektyvos. Būtina išlaikyti pusiausvyrą ir skaidrumą, peržiūrėti kainodarą visoje grandinėje, nes sužlugdžius augintoją, vartotojas nebeturės galimybės nusipirkti gero produkto. Pardavėjai turi skatinti augintoją išauginti kokybišką, saugią produkciją ir už ją sumokėti atitinkamą kainą.

Augintojai krizės nejaučia?

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys patikino, kad šalies sodininkų ekonominė krizė visu sunkumu tikrai neužgriuvo. „Vertinant visapusiškai, krizė neabejotinai turi minusų, bet yra ir pliusų“, – sako D. Kviklys. Vienas ryškiausių minusų – obuolių pirkimas ir dideliuose prekybos centruose, ir turguose įgavo tam tikrą periodiškumą: akivaizdu, kad mėnesio pradžia ir pabaiga yra patys tuščiausi laikotarpiai, kuomet vaisių nuperkama mažiausiai. Būtent tada pirkėjai jau būna išleidę atlyginimus, o kitų dar negavę, tad banguojanti perkamoji galia yra labai pastebima. Vaisiai – tai jau desertinė prekė, ne duona kasdieninė, todėl stingant pinigų tokių pirkinių atsisakoma pirmiausia.

Obuolių kainoms krizė vargu ar turi didesnę įtaką – ją tradiciškai labiau formuoja lenkiškų obuolių kaina, diktuojanti sąlygas ir lietuviškai rinkai. Lietuviškų obuolių atsargos saugyklose jau baigiasi, nors pernai buvo priskintas rekordiškai didelis derlius.

Verslinių sodų savininkai įžiūri ir krizinio perio­do pliusų. Pirmiausia, kaimuose ir priemiesčiuose padaugėjo darbo jėgos ir ji atpigo. „Nebeliko problemų su darbininkais, o už darbą reikia mokėti mažiau“, – geras žinias iš sodininkų perduoda D. Kviklys. Šios tendencijos pasijuto dar praėjusį rudenį skinant derlių, o genint sodus ankstyvą pavasarį ūkio savininkai darbininkų jau galėjo ir pasirinkti. Kaip antrą teigiamą momentą, sodų savininkai įvardija tai, kad būtent dabar atėjo tinkamiausias metas daryti stambias investicijas: pradėti statybas (vidutiniškai statybinių darbų kainos nukrito trečdaliu), atnaujinti ar naujai įrengti sodo konstrukcijas (stulpus, prilaikančiąsias vielas, kuolus, tvoras), pirkti techniką.

Kai kurie sodininkai tvirtina, kad šiemet daugiau obuolių parduodama turguose. Štai Anykščių rajone 15 ha ekologinį sodą turintis ūkininkas Vitalijus Petronis, nors ir neskuba labai džiūgauti, bet sakosi esąs patenkintas prekyba turguose. Didelę dalį išaugtinų obuolių jis parduoda Vilniaus turgavietėse už jį tenkinančią kainą: už stambių desertinių obuolių kilogramą pirkėjai nesiderėdami moka po 3,5 Lt. Miestiečiai pastebi ir įvertina tai, kad V. Petronio išauginti obuoliai turi ekologiškos produkcijos sertifikatą – tai tarsi pridėtinė produkcijos vertė.

Sunkiau sekasi realizuoti gerai pernai užderėjusius juoduosius serbentus. Tad ūkininkas bando suktis iš padėties juos perdirbdamas: gaminti tyres, džemus. Kartu anykštėnas ieško ryšių su konditerijos cechais ir jau pradėjo kepti pyragus, plokštainius, kurių įdarams naudojamas juodųjų serbentų džemas.

Mūsų šalies daržovių augintojai plotų mažinti neketina, o kai kurie, po palyginti sėkmingo praėjusio sezono, netgi plečia. Pavyzdžiui, Kauno rajone ūkininkaujantis Stasys Rimskis sako šiemet didinsiąs bulvių plotą iki 25 ha (paprastai kasmet augindavo 17–19 ha bulvių), iš kurių 0,5 ha skirs ankstyvosioms bulvėms. „Šiemet tikriausiai vėl imsiuos auginti žiedinius kopūstus. Tai kultūra, kuriai prižiūrėti ir ypač derliui nuimti reikia daug darbo rankų, tad pastaraisiais metais būtent dėl žmonių trūkumo teko žiedinių kopūstų visai atsisakyti, o dabar situacija pasikeitė“, – planais pasidalija S. Rimskis, prieš kelerius metus buvęs vienas stambiausių žiedinių kopūstų augintojų. Ūkininkas ketina išsikasti vandens telkinį ir įsirengti laistymo sistemą, nes dėl pavasario pabaigoje ir pirmoje vasaros pusėje pasikartojančių sausrų daržininkystė be laistymo sistemos darosi rizikinga. Kai kurie augintojai planuoja auginti daržoves kaip išskirtinės kokybės produktus, tad nuo 2010 m. galės pasinaudoti papildoma parama.

• Gerų ir prastų produktų galima rasti bet kurioje pardavimo vietoje: prekybos centre, mažų kainų parduotuvėje ar alternatyviose pardavimų vietose.
• Glaudus prekybos įmonių bendradarbiavimas su tais pačiais augintojais užtikrina pastovų pageidaujamos kokybės vaisių ir daržovių tiekimą, pasitikėjimą vieni kitais.
• Pardavėjas ir augintojas privalo užtikrinti, kad į pardavimo vietą nepatektų vaisiai ir daržovės su didesniais negu leistina pesticidų likučiais, nes jų suradus, vartotojas praranda pasitikėjimą abiem grandinės dalyviais.
• Krizė verčia sumažinti vaisių ir daržovių asortimentą bei supaprastinti prekinį paruošimą.
• Iš grandinės turi iškristi tie, kurie nesukuria pridėtinės vertės.

***

Sunkmečio pliusai augintojų akimis

• Kaime atsirado daugiau laisvų darbo rankų
• Už darbą galima mokėti mažiau
• Geras laikas statyboms ir kitoms investicijoms