Pieninių veislių veršelių imunitetas sumažėja dėl įvairių priežasčių. Siekiant išvengti kvėpavimo takų ligų, ne tik būtina juos tinkamai šerti, bet ir imtis veiksmingų profilaktikos priemonių.

Tik gimusio veršelio bambagyslę reikia apdoroti jodo preparatais. Taip galima užkirsti kelią bakterinei infekcijai patekti per bambą. Siekiant sustip­rinti nespecifinį imunitetą, veršelius ne tik būtina teisingai ir laiku girdyti tinkamos temperatūros (39–40 oC) pienu, šerti geros kokybės pašarais, bet ir laikytis elementarių personalo higienos ir ūkio vadybos taisyklių. Šėrimo ir girdymo indai turi būti dezinfekuoti, geriausia jei jie būtų skiriami individualiai kiekvienam sergančiam veršeliui. Stresas taip pat didina susirgimo pavojų, todėl reikėtų vengti staigių pokyčių. Veršeliai prie pasikeitusių aplinkos ir priežiūros sąlygų turi priprasti natūraliai – krekenos su pienu, pienas su pieno pakaitalu maišomi palaipsniui, nes staiga nustojus girdyti pienu, sukeliamas stresas. Kiekvieną kartą pakeitus laikymo sąlygas (pvz., iš veršiavimosi patalpos perkėlus į gardelį, iš individualaus gardelio į grupinį, transportuojant į kitą vietą), veršelis tampa jautresnis ligoms.

Susirgus ar pasikeitus aplinkos temperatūrai, patartina girdyti ar šerti dažniau negu įprasta. Atvestą veršelį iš veršiavimosi patalpos į individualų gardelį patartina perkelti kuo greičiau. Jeigu yra galimybė, reikėtų jį ten laikyti iki pat nujunkymo (t. y. iki 3 mėn. amžiaus). Kad veršeliai nekonkuruotų vieni su kitais, nutraukus girdymą pienu ar pakaitalu, reikėtų vengti jų susibūrimo didelėmis grupėmis. Dažniausiai pieninių veislių vakcinuotų karvių atvesto pakaitinio prieauglio, kuriam tinkamai sugirdytos krekenos, iki nujunkymo vakcinuoti nereikia. Tokių veršelių vakcinacija taikoma išskirtiniais atvejais, kai yra didelis bandos užkrėstumas, priklausomai nuo aplinkybių ir gyvulių laikymo technologijos.

Infekcijos šaltiniai

Didžiausia ligų protrūkio priežastis pieninių galvijų fermose – nuolat aplinkoje esantys viduriavimo, pneumonijos ir septicemijos sukėlėjai. Paprastai infekcijos šaltinis yra suaugusių karvių mėšlas, jei prieauglis ir karvės laikomos vienoje patalpoje (diarėjos ir septicemijos atveju) ir neimunizuoti veršeliai, skleidžiantys patogenus oro keliu (kvėpavimo takų susirgimų atveju). Kartais sukėlėjai gali persiduoti per vandenį, šėrimo indus, juos gali pernešti graužikai, paukščiai, gyvūnai ar žmonės. Priklausomai nuo ligos pradžios, galima apytiksliai nustatyti infekcijos šaltinį. Ligų požymiai, kurie atsiranda per 5 dienas po atvedimo, dažniausiai rodo, kad užkratas gaunamas iš motinos ar veršiavimosi aplinkos. Jei sunegaluoja vyresni kaip 7 dienų amžiaus veršeliai, infekcijos šaltinis yra jų laikymo aplinkoje.

Nustatyto infekcijos šaltinio riziką galima sumažinti, laikantis šių taisyklių:

• visada kreikti sausu ir švariu kraiku;
• gerai ventiliuoti patalpas;
• laikyti prieauglį saulės apšviestoje vietoje;
• jei yra galimybė, laikyti veršelius lauko nameliuose, nes šaltis infekcijai neleidžia plisti;
• dezinfekuoti laikymo patalpas, šėrimo ir girdymo indus;
• tinkamai organizuoti gardų užimtumą;
• keisti veršiavimosi zonas;
• keisti veršelių gardelių ar namelių vietas;
• vengti gardų perpildymo.

Sėkmingas viduriavimo ir pneumonijos gydymas priklauso nuo to, ar anksti bus pastebėti sergantys veršeliai.

Ligos pradžią nurodantys požymiai

• Rektinė temperatūra anksti ryte (matuojama tuo pačiu metu kasdien pirmąją savaitę, siekiant nustatyti rizikos laikotarpį) viršija 39,4 °C du rytus iš eilės.
• Kiekvieno girdymo metu veršelis pieną geria lėčiau, išgeria mažiau ar visai nebegeria.
• Vandeningas viduriavimas ir/arba viduriavimas su krauju.
• Kosulys, ištakos iš nosies ar pasunkėjęs kvėpavimas.
• Pakelta uodega, patinusi bamba ar sąnariai.
• Silpnumas, nesugebėjimas ar nenoras ­atsikelti.
• Šlubavimas.

Tinkama priežiūra yra vertingesnė negu profilaktiškai ar jau susirgus naudojami antibiotikai. Sergančių veršelių gardeliai turi būti švarūs ir sausi, pakreikti šviežiais pakratais. Prieauglio organizmo temperatūrą pakelia šilti skysčiai. Be to, sergantys veršeliai bent du kartus per dieną turi gauti švaraus vandens. Girdyti reikia įprastos koncentracijos ir temperatūros pienu ar pieno pakaitalu, tačiau mažesniu kiekiu, pavyzdžiui, po 1 litrą, bet dažniau (4 ar daugiau kartų per dieną, jei reikia). Jei sergantis veršelis nenori gerti, galima naudoti stemplės zondą.

Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai gali palaikyti veršelio apetitą. Probiotikai padės atstatyti žarnyno mikroflorą, ypač po antibiotikų panaudojimo. Veršeliai turi būti gydomi tik efektyviais antibio­tikais, kuriuos skiria veterinarijos gydytojas, tiksliai nustatęs susirgimo priežastį.

Kol aplinkoje yra ligų sukėlėjų, kurie gali bet kada sukelti ligos protrūkį, komfortas, švarus, pagirdytas kokybiškomis krekenomis veršelis, nuoseklus šėrimas pašarais, kuriuose pakanka kalorijų, ir rūpestinga priežiūra sustiprins imunitetą ir prieauglis nesusirgs net užsikrėtęs ligos sukėlėjais.

Jei nėra galimybės laikytis šių reikalavimų, gali padėti galvijų vakcinacija. Teisingai sugirdžius krekenas, veršelio imunitetas bus stipresnis ir susirgimo rizika sumažės, o vakcinuojant vyresnius gyvulius, dezinfekuojant tvartus ir vykdant gyvulių atranką, galima visiškai išnaikinti infekcines ligas sukeliančius virusus ir gauti sveikos bandos statusą. Taip padidės galvijų produktyvumas, išaugs gyvulių vertė, atsivers galimybė juos parduoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

***
Ketindami sėkmingai auginti veršelius, prisiminkite 5 žodžių formulę:

• KREKENOS
• ŠVARA
• KOMFORTAS
• KALORIJOS
• NUOSEKLUMAS

Parengta pagal užsienio literatūrą