Atsivėrus platesnėms kvietrugių panaudojimo galimybėms, atsiranda poreikis kurti specifinės šių javų paskirties auginimo technologijas. Lietuvos žemdirbystės institute 2008 metais atlikti bioetanolio gamybai skirtų vasarinių kvietrugių tręšimo tyrimai, kuriais siekta vasarinių kvietrugių tręšimo technologiją patobulinti naudojant skystąsias daugiakomponentes bei skystąsias azoto trąšas.

ES reglamentai pasisako už platesnį skystųjų trąšų naudojimą, kaip efektyvią priemonę, mažinančią aplinkos teršimą. Tręšiant skystosiomis trąšomis, gerokai mažiau cheminių elementų patenka į mus supančią aplinką. Ligi šiol tręšimo tyrimai su vasariniais kvietrugiais daugiausia daryti skirtinguose tręšimo azotu lygiuose, o fosforu ir kaliu tręšta vidutinėmis normomis, atiduodant jas biriomis vienanarėmis trąšomis. Tačiau augalams tręšti naudojant skystąsias trąšas, jas galima tolygiau paskleisti. Jose esančios maisto medžiagos greičiau patenka į dirvožemio sorbcijos kompleksą ir augalai jas greičiau pasisavina. Toks augalų mitybos būdas naujai kuriamose tręšimo technologijose atitinka šiuolaikinius konkurencingumo, savikainos ir produkcijos homogeniškumo reikalavimus bei mažina poveikį aplinkai.

Prieš sėją vasariniams kvietrugiams buvo išlaistyta skystoji daugiakomponentė trąša Lyderis 9-9-9, suformuojant 60 kg v. m. žingsneliu besiskiriančius vienkartinio tręšimo lygius: N60P60K60, N120P120K120, N180 P180 K180. Dar dviejuose tręšimo lygiuose – N60P60K60 ir N120P120K120 – bamblėti pradėję kvietrugiai buvo tręšti papildomai po N30 ir N60, šią dozę atiduodant karbamido – amonio salietros tirpalo pavidalu (KAS-32).

2008 m. pavasario orai nebuvo palankūs vasarojui dygti, bandymuose auginti veislės Nilex vasariniai kvietrugiai suformavo retoką, tik 203 augalus 1 m-2 turintį pasėlį. Tręšimas teigiamai ir patikimai veikė vieną pagrindinių pasėlio tankumo rodiklių – produktyvių stiebų skaičių. Prieš sėją dirvon įterptos skystosios daugiakomponentės trąšos Lyderis 9-9-9 be papildomo tręšimo minėtą rodiklį didino 49,2–65,5 proc. Sausringo 2008 m. vegetacijos periodo orų sąlygomis papildomas tręšimas azoto trąša KAS-32 bamblėjimo tarpsniu nebuvo itin efektyvus šalutinių ūglių redukcijos mažinimo atžvilgiu, nes kritiškai sausomis gegužės mėnesio orų sąlygomis, kuomet iškrito tik 25,4 proc. daugiametės kritulių mėnesio normos, augalai nesugebėjo maksimaliai pasisavinti su trąšomis atiduoto azoto. Lyginant N60P60K60 ir N120P120K120 fonuose papildomai atiduotas azoto dozes, nustatyta, kad produktyvių stiebų skaičius šiek tiek didėjo (atitinkamai 1,1 ir 0,5 proc.) tik nuo mažesniosios – N30 – azoto dozės.

Vidutinio fosforingumo ir kalingumo dirvoje be trąšų auginti vasariniai kvietrugiai išaugino 2,96 t ha-1 grūdų derlių. Tręšimas tiek skystosiomis kompleksinėmis trąšomis Lyderis 9-9-9, tiek jų fone papildomai patręšus skystosiomis azoto trąšomis KAS- 32 davė esminį grūdų derliaus priedą. Nuo N60, N120 ir N180, atiduotų prieš sėją Lyderis 9-9-9 forma, gautas atitinkamai 0,73 t ha-1, 2,13 t ha-1 ir 1,95 t ha-1 derliaus priedas, arba atitinkamai 24,8; 72,2 ir 65,9 proc. daugiau negu be trąšų augintų kvietrugių.

Papildomas tręšimas bamblėjimo pradžioje N30 ir N60 KAS-32 forma, palyginti su vienkartiniu tręšimu prieš sėją pagal azoto normą, kuomet buvo atiduota N60 ir N120, tendencingai didino grūdų derlių. Ženklesni priedai nuo papildomo tręšimo gauti pavasarinio N60P60K60 tręšimo lygyje – nuo N30 ir N60 subrandintas atitinkamai 0,33 t ha-1 ir 0,51 t ha-1 didesnis derlius negu N120P120K120 lygyje. Gausiausiai derėjo N120P120K120 prieš sėją skystosiomis daugiakomponentėmis trąšomis Lyderis 9-9-9, o papildomai N60  tręšti KAS-32 forma vasariniai kvietrugiai – prikulta 5,36 t ha-1 grūdų, arba 81,4 proc. daugiau negu augusių be trąšų.

Vadinasi, aukštą vasarinių kvietrugių derlingumo lygį galima pasiekti ir šių augalų derlingumo potencialą maksimaliai išnaudoti tręšiant juos lig šiol dar ne visiems įprastu būdu – skystosiomis trąšomis. Tam, kaip byloja tyrimų duomenys, puikiai tinka skystosios kompleksinės trąšos Lyderis 9-9-9, atiduotos prieš augalų sėją derinyje su papildomam tręšimui naudojama skystąja azoto trąša KAS-32.

Vasariniai kvietrugiai Nilex pasižymi gana dideliu krakmolingumu – tai yra ypač svarbu dabar, pramonės reikmėms auginamą produkciją vertinant biokuro gamybos požiūriu. Krakmolo derlius, patręšus vienkartinio tręšimo, skystosiomis daugiakomponentėmis trąšomis padidėjo 0,41–1,16 t ha-1, arba 23,7–67,1 procento. Daugiausia krakmolo – 3,06 t ha- 1 (1,33 t ha- 1, arba 76,9 proc. daugiau negu netręštame sklype) sukaupta N120 P120K120 pavasarį tręštus kvietrugius bamblėjimo pradžioje papildomai patręšus N60 KAS- 32 trąša. Nedaug atsiliko papildomai N30 tręšti vasariniai kvietrugiai – krakmolo sukaupė 2,96 t ha-1, arba 71,1 proc. daugiau negu be trąšų auginti.

Didžiausia bioetanolio išeiga nustatyta N120 P120K120 prieš sėją tręštiems vasariniams kvietrugiams papildomai atidavus N60: skaičiuojant iš krakmolo derliaus pagal literatūroje pateiktus koeficientus, bioetanolio išeiga siekė 2 021 l ha-1. Tik 3,3 proc. mažiau bioetanolio būtų gauta prieš sėją trąša Lyderis 9-9-9 tręštus (N120) vasarinius kvietrugius papildomai patręšus karbamido – amonio salietros tirpalu, atiduodant N30 dozę. Nedaug nuo minėto gausiausiu bioetanolio kiekiu tręšimo lygio atsiliko vienkartinio tręšimo N120P120K120 variantas – tik 5,5 proc. mažesnė bioetanolio išeiga iš hektaro.

Apskaičiavus už vieną kilogramą trąšų azoto gautą bioetanolio kiekį nustatyta, kad, prieš sėją be papildomo tręšimo naudojant skystąsias trąšas Lyderis 9-9-9, gauta 3,8–6,4, o tręšiant papildomai – 3,7–5,4 lit­ro bioetanolio. Taigi prarandant 5,5 proc. bioetanolio išeigos, palyginti su N 120+60 tręštais kvietrugiais, tačiau pasiekiant didžiausią trąšų efektyvumą – 6,4 l kg-1, galima tenkintis vienkartiniu N120 P120K120 Lyderis 9-9-9 vasarinių kvietrugių, auginamų bioetanoliui, tręšimu.