Vaistinių valerijonų pramoninis auginimas, išplėtotas kai kuriose Europos šalyse, Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, nors mūsų šalyje sąlygos šiems vaistiniams augalams auginti tinkamos. Valerijonų auginimo technologija kuriama Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute.

Pirma, į ką reikia atsižvelgti auginant vaistinius valerijonus, – nepamiršti, kad jie yra daugiamečiai augalai, kultūroje auginami kaip dvimečiai. Pirmaisiais vegetacijos metais išauga neaukšta lapų skrotelė, kuri rudenį sunyksta. Norint užauginti pakankamai tvirtus augalus pirmaisiais metais, būtina juos sodinti daigais. Didžiausias dėmesys tuomet turėtų būti skiriamas apsaugai nuo piktžolių.

Antra, reikia siekti, kad pagrindinės vaistinės žaliavos – šaknų – užaugtų kuo daugiau. Antraisiais auginimo metais, kad šaknų derlius būtų gausesnis, teks nuolat laužyti valerijonų žiedstiebius. Kasant šak­nis, svarbi dirvos mechaninė sudėtis, jos drėgnumas. Prielaida, kad profiliuotas dirvos paviršius (augalų auginimas ant vagų) palengvintų vaistinių valerijonų šaknų nuėmimo procesą, paskatino atlikti tyrimus.

Bendrosios auginimo sąlygos

Lauko bandymai buvo įrengti LSDI eksperimentinėje bazėje. Tyrimai atlikti 2007 ir 2008 metų pavasarį daigais sodintų vaistinių valerijonų laukeliuose. Daigai užauginti polimerine plėvele dengtuose šildomuose šiltnamiuose, polimerinėse daigų daigyklose pagal LSDI taikomas vaistinių augalų daigų auginimo technologijas. Augalai sodinti universalia keturių eilių daigų sodinamąja dviem būdais: lygiame paviršiuje ir profiliuotame, ant vagų formavimo mašina suformuotų vagų. Sodinimo tarpueiliai – 70 cm, atstumai tarp augalų – 30 cm. Dirvožemis – vidutinio sunkumo priemolis. Prieš derliaus nuėmimą nupjauti valerijonų lapai. Vaistinių valerijonų šaknys pakeltos LSDI konstrukcijos šakniavaisių pakeltuvu UŠPDI–1,4, galinčiu pakelti iki 30 cm dirvos sluoksnį.

Biometriniai vaistinių valerijonų matavimai atlikti tris kartus per vegetaciją, tiksliai kas mėnesį (pradedant liepos mėnesiu), kuomet jau yra didesni skirtumai tarp skirtingais būdais auginamų augalų. Antrųjų auginimo metų valerijonų žiedynai būdavo nupjaunami, todėl matuotas tik lapų skrotelės aukštis be žiedstiebių.

Derlius beveik nesiskyrė

Vaistinių valerijonų biometriniai duomenys, auginant juos lygiame ir profiliuotame paviršiuje, nepriklausė nuo auginimo būdo. Tai nustatyta pirmųjų ir antrųjų auginimo metų vaistinių valerijonų laukeliuose, matuojant augalų aukštį ir skaičiuojant lapus. Nedideli skirtumai buvo paklaidų ribose. Iki vegetacijos pabaigos ir lygiame, ir profiliuotame paviršiuje pirmamečiai valerijonai vidutiniškai siekė 40 cm aukštį, suformavo iki 45 vnt. lapų. Antramečiai užaugo iki 54 cm ir turėjo vidutiniškai po 40 lapų.

Vagotame paviršiuje – lengviau kasti

2008 metų duomenimis, pirmųjų auginimo metų šviežių vaistinių valerijonų šaknų derlius buvo 2,33–2,35 t ha-1; antrųjų auginimo metų – 9,42–9,44 t ha -1. Esminių skirtumų tarp auginimo lygiame ir profiliuotame dirvos paviršiuje nepastebėta, todėl galima teigti, kad šie auginimo būdai neturi įtakos valerijonų šaknų produktyvumui.

Nors biometriniuose ir derliaus rodik­liuose neatsispindi profiliuoto dirvos paviršiaus privalumai, palyginti su valerijonų auginimu lygiame paviršiuje, tačiau šaknų kasimo sąlygos gerokai skyrėsi. Net ir palankiomis meteorologinėmis sąlygomis, kasant valerijonų šaknis lygiame paviršiuje, šis darbas reikalavo daugiau laiko ir pastangų.