Vyresnės kartos skaitytojai – Nikitos Sergejevičiaus Chruščiovo valdymo epochos liudininkai. Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK generalinis sekretorius metė iššūkį Jungtinių Valstijų žemės ūkiui ir iki 1980 m. pasiryžo sukurti komunizmą. O koks komunizmas be duonos?

Rusiškos sielos užmojus atitinkanti gamykla

Galingiausias sovietinis žemės ūkio paskirties traktorius neatsiejamas nuo šeštojo dešimtmečio Sovietų Sąjungoje (TSRS) ir pasaulyje apskritai tvyrojusios politinės situacijos. 1954 m. TSRS nutarta įsisavinti naujas žemes Kazachstane, Pavolgyje, Urale, Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose. Priežastis – katastrofiškas grūdų stygius. Sukultūrinus naujas žemes, pavadintas plėšiniais, turėjo atsiverti daug žadančios perspektyvos. Akivaizdu, tuo metu masiškai žemės ūkyje naudojami vikšriniai DT-54/55 ir ratiniai MTZ-2/5 markių traktoriai su šia užduotimi susitvarkyti nebuvo pajėgūs. Užbėgant už akių reikia pasakyti, kad be Kirov žemės ūkiui dar buvo skirti galingi vikšriniai T-4 ir ratiniai T-125 (T–150K pirmtakas; iš viso pagaminta apie 200 vnt.) markių traktoriai.

Šeštasis ir septintasis praėjusio šimtmečio dešimtmečiai Sovietų Sąjungoje – veržlių atradimų ir tokių pat praradimų laikotarpis. 1959 m. N. Chruščiovui įspūdį palieka išvyka į JAV, kur jis buvo supažindintas su pirmosios pasaulyje ekonomikos pasiekimais (iš čia parsivežta kukurūzų auginimo manija). Tai dar sykį patvirtino, kad pasirinkta teisinga plėšinių įsisavinimo kryptis. Į penkmečių planų vykdymą buvo įtrauktos ir moterys. Sąjunginė spauda raportavo apie eilines pergales mūšiuose dėl derliaus, rėksmingai tiražuodama moterų, vairuojančių MTZ traktorius ar triūsiančių sunkvežimių GAZ kėbuluose, nuotraukas. Darbų apimtis iliustruoja keli iškalbingi faktai. Šiam projektui atseikėta iki 20 proc. viso žemės ūkiui skirto metinio biudžeto. Per dvejus metus pagal planą reikalauta suarti iki 13 mln. hektarų. Realiai, viršijant planą, buvo suariama kone du kartus daugiau.

Vėlesni dešimtmečiai paženklinti dideliais geopolitiniais lūžiais. 1959 m. rugsėjį vykusioje Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos sesijoje Niujorke TSRS lyderis ne tik laidė gerklę, bet ir trankė kumščiu per stalą (kai kurie istorikai tikina, kad tuo metu jis stalą trankė batu). Taigi, dramatiška aplinka vertė kelti mases ne tik kovai už derlių, bet ir kovai už taiką. Kol 1962 m. Karibų krizė apnuogino dviejų sistemų prieštaravimus – pasaulis dar niekada nebuvo taip arti ties visiško susinaikinimo riba.

Sovietų Sąjungoje bet koks veiksmas, juolab mechanizmas ar įrenginys, viena ar kita forma galėjo būti naudingas ginkluotosioms pajėgoms. Tad už visų gamyklų plataus vartojimo prekių fasado šešėlinę veiklą vykdė Gynybos ministerija.

Akcinė bendrovė „Kirovo gamykla“ (AAB „Kirovskij zavod“), kurioje buvo gaminami K-700 markės traktoriai ir pastarojo modifikacijos, yra vienas seniausių Rusijos sunkiosios pramonės bastionų. Karinės pramonės taip pat. Vieno iš komunistų partijos lyderio S. Kirovo vardu pavadinta gamykla žinoma nuo 1934 metų.

Tie, kas domisi karine pramone, ypač – sunkiųjų tankų gamyba, šią gamyklą žino kitu, neiškalbingu pavadinimu Nr. 185. Beje, tankų vikšrai Kirovo vardo gamykloje žvangėti pradėjo 1932 metais.

Gamyklos Sankt Peterburge ištakos siekia 1801-uosius metus. Balandžio 3 d. ji įkurta Petro I-ojo įsaku. Iš pradžių joje, perkėlus įrangą iš Kronštato, lietos patrankų detalės iš ketaus. 1873 m. įmonė tapo akcine bendrove. Nuo tada iki pat 1934 m. ji buvo žinoma Putilovo vardu. 1874 m. Putilovo gamykloje paleista pirmoji Marteno krosnis. Po nacionalizacijos 1922 m. gamyklos profilis nepakito: toliau gaminami garvežiai, šarvuočiai, bėgiai, greitašaudės patrankos, laivai kariniam jūrų laivynui. Tada pirmąkart produkcijos asortimentas paįvairintas traktoriais ir lengvaisiais automobiliais L-1.

Pirmieji 1924 m. pro Putilovo gamyklos vartus pradėjo riedėti Fordson-Putilovec markės traktoriai, vėliau jų vieton stojo Universal 1 ir 2 modelio traktoriai. Teigiama, kad tarpukariu Sovietų Rusiją aplankęs vienas iš tuomečių kompanijos „Ford“ atstovų apstulbo išvydęs be jokių licencijų čia gaminamus Fordson F modelio traktorius.

Beje, delegacijos iš „Ford“ buvo gausios ir gana dažnos. Mat vėliau, įsigijus oficialią licenciją, tuometiniame Gorkyje (dabar Nižnij Novgorodas) rengtasi gaminti Ford A ir AA modelių automobilius. Putilovo gamyklos apimčių būta nemenkų. Iki 1941 m. pagaminta beveik 125 tūkst. traktorių, iš jų Fordson-Putilovec per 49 tūkstančius.

Pokario metais Kirovo gamykloje pradėti gaminti dar ir šilumvežiai. Dabar jų gamyba užsiima antrinė įmonė „Lokomotiv“.

1954 m. Kirovo vardo gamykloje buvo pagaminta pirmoji Sovietų Sąjungoje pramoninė dujų turbina, skirta urano izotopams atskirti. Vėliau jų pagaminta daugiau ir gana įvairių, pavyzdžiui, pritaikytų atominiams ledlaužiams.

Tarp tanko ir traktoriaus

Oficialiai K-700 istorija prasidėjo tuomet, kada gamyklos ypatingasis konstruktorių biuras (OKB) gavo  komunistų partijos ir vyriausybės užduotį sukurti didelės galios mašiną, tinkamą plėšiniams įdirbti ir didelės apimties melioracijos darbams atlikti. Techninė užduoties dalis skambėjo gražiai: didelės traukos galios traktorius, skirtas didesnio technologinio greičio reikalaujančioms operacijoms atlikti.

Nutylima, kad už paradinės širmos slypėjo kariškių noras turėti universalią mašiną pagalbiniams darbams kariniuose aerouostuose, tiesiant kelius, transportuojant artileriją. Patogu – karui prasidėjus, bet kokia kolūkyje dirbanti technika pereina Gynybos ministerijos žinion.

Dvi sujungtos, atskirus blokus sudarančios traktoriaus sudedamosios dalys gali būti skirtingose plokštumose – tiek išilgine, tiek skersine kryptimis. Tokiu būdu traktorius geriau kopijuoja dirvos paviršių. Besikeičiančiu reljefu važiuojant įprastu traktoriumi visi lenkimo ir gniuždymo momentai perduodami tiesiogiai rėmui. Tai mažina ne tik mašinos pravažumą, bet ir laikančiųjų konstrukcinių elementų ilgaamžiškumą. Dabar jau ne paslaptis, kad K-700 konstrukcija iš dalies buvo nusižiūrėta nuo panašių JAV gaminamų mašinų.

„Kirovo“ gamyklos techninį ir intelekto potencialią kariškiai gerai žinojo. Dar iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, 1939-aisiais, laikantis didžiausių saugumo priemonių gamykloje buvo surinkti pirmieji pasaulyje sunkieji tankai KV (Klemensas Vorošilovas). Vokietija iki pat karo pabaigos taip ir nesugebėjo sukurti nieko bent iš tolo panašaus į šiuos plieninius Stalino kumščius. Kalbama, kad net išvestuose iš rikiuotės KV kariai galėjo be baimės tūnoti ir atsišaudyti, visiškai ignoruodami šalia susispietusius vokiečių tankus. Neatsitiktinai hitlerininkai gamyklą Leningrade visaip stengėsi sulyginti su žeme.

Įmonės specialiajam KB nuo pat pradžių vadovavo talentingas tankų konstruktorius Ž. J. Kotinas. Teigiama, kad šį KB, tiksliau ypatingąją pastarojo sekciją, kuri užsiėmė tik tankų konstravimu, jis ir subūrė. Būtent Ž. J. Kotinui buvo pavesta sukonstruoti ir paruošti gamybai žemės ūkio paskirties traktorių. K-700 nebuvo pirmasis taikus šio konstruktoriaus projektas. Tokiu tapo miško ruošos darbams skirtas traktorius KT-12.

Pakeisti gamybos profilį vieną iš žinomiausių tankų konstruktorių spaudė būtinybė. Mat kažkam iš Sovietų Sąjungos Gynybos ministerijos pavyko įtikinti N. Chruščiovą, kad įprastinė ginkluotė būsimojo šaltojo karo veiksmuose neturės lemiamos įtakos. Taigi Ž. J. Kotinui teko griebtis naujos ne tik jam, bet ir visam KB veiklos.

K-700 dokumentacija gamybai buvo parengta per ganėtinai trumpą laiką. Iš vienos pusės dėl to, kad KB dirbo aukšto lygio profesionalai, iš kitos – pasaulyje jau egzistavo ir buvo gaminamos panašios klasės mašinos. Pavyzdžiui, nuo 1958 m. JAV žinoma didelės galios traktorių John Deere 8010 serija, nuo 1957 m. – Steiger.

Pirmieji K-700 traktoriai buvo bandomi net su 350 AG pajėgumo dujų turbininiais varikliais GTD-350, kurie buvo specialiai sukonstruoti sraigtasparniams Mi-2. Nors šie varikliai gerokai kompaktiškesni, lengvesni ir galingesni už dyzelinius, jiems nereikalinga įprastinė aušinimo sistema, tačiau pralaimi pastariesiems didesnėmis degalų sąnaudomis, itin sparčiu įsibėgėjimu (nėra slankiojančių detalių). Be to, nėra galimybės stabdyti varikliu. Dinamines bandomųjų K-700 pavarų dėžių ir transmisijos apkrovas galima tik įsivaizduoti.

Galingiausias sovietinės gamybos traktorius žemės ūkiui

K-700 projektavimo darbai pradėti 1961 m., gamyba – 1962 m. 12–13 tonų bendrosios masės traktoriuje (nepainioti su traukos klase, pagal kurią anuomet buvo klasifikuojami traktoriai ir pagal kurią K-700 buvo priskirtas 5 t/50 kN traukos klasės mašinoms) sumontuotas turbodyzelinis 162 kW/220 AG pajėgumo V8 formos variklis JaMZ-238NB.

Traktorius turėjo 16/8 hidromechaninę pavarų dėžę ir mechaninės priekinio tilto amortizacijos su išilginėmis parabolinėmis lingėmis sistemą. Kai kuriuose modeliuose, daugiausia pramoninės paskirties, priekinio tilto amortizacijos sistemos nebuvo. Galinis tiltas visuose modeliuose buvo neamortizuotas, pritvirtintas standžiai. K-700 buvo sumontuotas 450 l, o pasirodžiusiame vėliau K-701 – 640 l talpos degalų bakas.

Pritaikyti technologinėms operacijoms atlikti 9–15 km/val. greičiu, palyginti su kitais anuomet TSRS gamintais ir naudotais traktoriais, K-700 už pastaruosius buvo 2,5–3 kartus našesni. Transportinis šio traktoriaus greitis tiems laikams buvo gana didelis, viršijantis 30 km/val.

Nors pirmieji „kirovai“ nuo konvejerio nuriedėjo 1962 m. liepos 13 dieną, masinė jų gamyba pradėta tik 1964 m. Nuo 1971 m. buvo gaminama pereinamoji modifikacija – K-700A. Traktoriuje paliktas tas pats 162 kW/220 AG pajėgumo variklis JaMZ-238NB.

1975 m. K-700A pakeitė galingesnis modelis K-701 su nauju V12 formos 221 kW/300 AG pajėgumo varikliu JaMZ-240B. Šis variklis taip pat buvo su turbokompresorinio pripūtimo sistema.

Kampas tarp gretimų JaMZ-240B cilindrų eilių sudarė 75o, o dešinės pusės cilindrų eilė kairiosios atžvilgiu buvo pastūmėta į priekį 35 mm. Šis sprendimas leido ant vieno alkūninio veleno švaistiklinio kakliuko pritvirtinti iš karto du švaistiklius – po vieną iš priešingų eilių. Variklyje įgyvendinta ir daugiau įdomių sprendimų. Pavyzdžiui, tarp cilindrų eilių įrengtos degalų įpurškimo siurblio sekcijos dirbo kitokia seka negu variklio cilindrai. Tai leido konstruktoriams sutrumpinti degalų tiekimo vamzdelių ilgį (atitinkamai, sumažinti hidraulinius nuostolius juose) ir sukurti lengvai įsimenamą pastarųjų jungimo tvarką.

Variklis paleidžiamas buvo ne benzininiu paleidimo varikliu, o elektriniu starteriu. Jo aušinimo sistemos ventiliatorius buvo įjungiamas automatiškai per hidraulinę movą. Tai leido užtikrinti optimalų variklio šiluminį režimą, nepriklausomai nuo aplinkos oro temperatūros.

K-701 traktoriuje panaudota nauja 12/8 pavarų dėžė. Kaip ir K-700, pavaros išskaidytos į keturis režimus. Anuomet K-701 buvo moderniausia ir galingiausia traukos mašina žemės ūkyje. Variklis su hidromechanine transmisija buvo sujungtas ne per įprastą frikcinę sankabą, o per elastinę guminę jungtį. Tradicinės sankabos vaidmenį atliko pavarų dėžėje sumontuota daugiadiskė sankaba. Per pavarų dėžę sukamasis judesys buvo perduodamas hidraulinės ir vairavimo sistemos siurbliams, GTV reduktoriui. Tai leido šį traktorių be baimės buksyruoti. Abu varantieji traktoriaus tiltai (galinį per pavarų dėžę buvo galima atjungti) turėjo mechaninius didelės trinties, savaime užsiblokuojančius diferencialus.

Traktoriai turėjo vienodo skersmens priekinius ir galinius ratus su žemo slėgio padangomis. Stabdžių sistema pneumatinė su būgniniais visų ratų stabdžiais. Traktorius vairuojamas buvo ne priekiniais ar galiniais ratais, o specialiais hidrocilindrais pasukant vieną kitos atžvilgiu priekinę ir galinę traktoriaus dalis.

K-701 modelio traktorių ir šiandien galima aptikti didesniame Lietuvos ūkyje ar bendrovėje. Ir pereinamasis K-700A, ir jį pakeitęs modelis K-701, išskyrus variklį, yra iš esmės identiškos mašinos. Remiantis 1995 m. skelbtais duomenimis, K-700 modelio, vadinamosios pirmosios kartos, traktorių nuo 1962 m. pagaminta daugiau kaip 401 tūkstantis.

Greta žemės ūkiui pritaikyto K-701 buvo gaminamas ir pramoninės-transportinės paskirties modelis K-702. Egzistavo net modifikacija K-703 su reversine transmisija ir vairuotojo darbo vieta.

Įsibėgėjus K-700, o vėliau K-701 gamybai, jais pradėta keisti vikšrinius DT-75 markės traktorius. 1988 m. pradėta gaminti modifikacija K-701M, o nuo 1995 m. kartu su vokiečių kompanija pradėtas kurti naujas modelis K-744. Klasikiniai modeliai K-700A ir K-701 gaminti iki pat 2002 metų.

Šiuo metu gaminami vienintelės K-744 serijos R modifikacijos traktoriai, priklausomai nuo modelio – su 184 kW/250 AG–315 kW/428 AG pajėgumo turbodyzeliniais varikliais. Pastarieji nebūtinai V8 formos iš JaMZ-238 serijos, bet ir pažangesni, taip pat V8 formos Daimler OM („Mercedes OM“) jėgos agregatai. Pasitaiko modelių ir su Deutz varikliais.

Didžiausios galios varikliai, montuojami į K-744, turi efektyvius firmos „Donaldson“ oro valytuvus. Lyginant su pirmtakais, K-700 ir K- 701 traktoriuose naudojama nauja hidromechaninė pavarų dėžė. Kai kurių traktorių apkrovai jautriose hidraulinėse sistemose gali būti sumontuoti nors ir nedidelio (100 l/min.) našumo, tačiau gerokai patvaresni už rusiškus ašiniai-stūmokliniai firmos „Sauer-Danfoss“ siurbliai. Galiniame elektrohidrauliniame keltuve įrengti „Bosch“ firmos proporciniai valdymo elementai. „Bosch“ logotipu pažymėti ir hidraulinių sistemų skirstytuvai su 4 poromis jungčių traktoriaus gale.

Naujos kabinos turi sustiprintą karkasą, apsaugantį vairuotoją apsivertimo atveju (ROPS) ir ant kabinos užkritus sunkiems daiktams (FOPS). Ne paslaptis, kad K-700A ir K-701 traktorių kabinos neatitiko jokių devintajame dešimtmetyje Vakarų šalyse galiojusių saugumo reikalavimų.

Vertinant objektyviai, K-700/A ir K-701 techniškai pažangūs buvo tik gamybos pradžioje. Prabėgus geram dešimtmečiui nuo jų gamybos pradžios, atotrūkis tarp šio traktoriaus ir analogiškų konstrukcijų iš JAV darėsi vis didesnis. Šiandienėje rinkoje, paliekant nuošaly archaišką konstrukciją ir kai kuriuos techninius trūkumus, K- 744 yra pigiausias didelės galios traktorius. Tačiau maža kaina paklausos neskatina.

Kita vertus, nereikia pamiršti, kad tai galingiausias (vertinant ne tiek variklio vardinę, kiek traktoriaus traukos galią) Sovietų Sąjungoje gamintas ir žemės ūkyje naudotas traktorius. Karinės pramonės užnugaris, tiesioginis ir šešėlinis, turėjo įtakos šios mašinos patikimumui net sunkiausiomis eksploatacijos ir prastos priežiūros sąlygomis. Kai kurių Vakarų šalių spaudoje šio milžino ištvermė buvo prilyginama „rusiškajam charakteriui“.

Pirmosios kartos mašinos K-700 ar K- 700A vertos eksponuoti bet kokiame šalies technikos muziejuje, nes tai – neatsiejama krašto žemės ūkio istorijos dalis.