Rizomanija – virusinė runkelių liga, kurią sukelia runkelių gyslų nekrotinio pageltimo virusas. Jei virusas pažeidžia augalus vegetacijos pradžioje, šakniavaisių derliaus nuostoliai gali siekti iki 80 procentų.

Sergančių augalų išorinis požymis – stipriai pageltusios viršūninių lapų gyslos. Ligos simptomų išryškėjimas priklauso nuo ligos sukėlėjo koncentracijos augaluose, augalo amžiaus ir ypač nuo dirvožemio struktūros. Ryškesni simptomai išsivysto sunkesnėse dirvose augančiuose augaluose. Užsikrėtusių augalų lopinėliai lauke išsiskiria šviesiai gelsva spalva. Aplink tokius lopinėlius tarp sveikų augalų galima pastebėti išsimėčiusius pavienius arba smulkiomis grupelėmis augančius augalus šviesiai gelsvais lapais. Sergantys augalai daug smulkesni, žemesni.

Tačiau lapų pageltimas nėra tikslus rizomanijos požymis, nes ją gali sukelti daug priežasčių: maisto medžiagų trūkumas, vandens režimo sutrikimai, kitos virusinės ligos. Rizomanija sergančių runkelių šakniavaisių tipiški požymiai išsivysto ant augalų šaknų; tai gali būti pagrindinės šak­nies nekrozė, įvairūs įdubimai, raukšlėtumas, daug šoninių šaknelių, kurios sudaro barzdas. Pusiau sunkiose dirvose augančių runkelių ligos simptomai ne tokie ryškūs, jie paprastai apsiriboja tik šoninių šaknų gausumu.

Rizomanijos virusą perneša dirvožemio parazitinis grybas Polymyxa betae. Šis grybas parazituoja žolinių augalų, dažniausiai balandinių šeimos, šaknyse. Grybas labiau paplitęs sunkesnėse, blogos struktūros (supuolusiose) dirvose arba ten, kur arti dirvos paviršiaus yra gruntiniai vandenys. Grybo sporų užsikrėtimo virusu lygis ir šio viruso aktyvumas priklauso nuo dirvožemio temperatūros, drėgmės ir dirvos rūgštumo. Judrios grybo zoosporos per šakniaplaukius patenka į šaknis, kartu pernešdamos ir virusą. Grybo Polymyxa betae ramybės būsenos sporos su rizomanijos virusu, perėjusios per galvijų žarnyną, atlaikiusios mėšlo kaitimą ir srutų poveikį, išlieka gyvybingos 15–20 metų ir gali užkrėsti augalus.

Kuo pavojinga rizomanija

Rizomanijos viruso žala priklauso nuo cukrinių runkelių pažeidimo laiko ir nuo veislės. Jeigu virusas pažeidžia augalus vegetacijos pradžioje, šakniavaisių derliaus nuostoliai gali siekti iki 80 procentų. Taip pat stipriai pablogėja technologinės cukrinių runkelių savybės. Rizomanijos virusas sutrikdo sacharozės susidarymo cukriniuose runkeliuose procesą, todėl sumažėja šakniavaisių cukringumas, padidėja kenksmingų medžiagų, trukdančių cuk­raus gamybos procesui, šakniavaisiuose susikaupia daugiau kalio ir natrio. Tiesa, alfa-amino azoto kiekis pažeistuose šakniavaisiuose sumažėja.

Rizomaniją pernešančio grybo sporos plinta kartu su dirvos dalelėmis, kurios gali būti pernešamos žemės dirbimo metu su žemės ūkio mašinomis, padargais ir pan. Taip pat jos gali būti su paviršinio vandens pertekliumi nuplaunamos į žemesnes lauko vietas arba su drenažo vandeniu nunešamos į didesnius vandens telkinius. Iš jų imant vandenį laistymui ar purškimui, sporos gali patekti į kitus laukus.

Iš cukraus fabrikų, perdirbant rizomanija užkrėstus runkelius, po šakniavaisių plovimo nusodintas virusuotomis grybo sporomis užkrėstas dirvožemis gali būti plačiai paskleistas dar neinfekuotose teritorijose. Taip pat grybo sporos gali plisti su bulvių sėkla, braškių daigais ir panašiai. Jei grybo sporose yra rizomanijos virusas, jis plinta kartu. Per sergančių runkelių sėklas tiesiogiai virusas neplinta, tačiau virusuotų grybo sporų ant sėklų gali patekti derliaus nuėmimo metu.

Kadangi rizomanijos viruso pernešėjo Polymyxa betae sporos ramybės būsenoje išlieka gyvybingos 15–20 metų, be to, ilgas ligos latentinis periodas (5–10 metų), rizomanija gali sparčiai ir plačiai paplisti, padarydama daug nuostolių.

Nuo rizomanijos viruso veiksmingų cheminių apsaugos priemonių nėra. Užsienio šalyse buvo bandyta dirvožemius druskinti arba naudoti dirvožemio fumigantus, siekiant sunaikinti viruso pernešėjo grybo Polymyxa betae paplitimą. Tačiau šie metodai nebuvo veiksmingi. Šiuo metu daugiausia taikomi profilaktiniai apsaugos metodai.

Virusas cukriniuose runkeliuose nustatomas lauko testais, laboratorijose – ELISA testu. Norint gauti patikimesnius rezultatus, reikia naudoti molekulinius metodus. Rizomanijos sukėlėjo BNYVV viruso nustatyti dirvožemyje neįmanoma. Jis nustatomas tik augaluose. Norint nustatyti dirvožemio užkrėstumą rizomanijos virusu, naudojami augalai-indikatoriai (dažniausiai cukrinių runkelių daigai). Iš lauko, kurio užkrėstumą norime patikrinti, iš 15 cm gylio paimamas dirvožemis ir į jį laboratorijoje sėjami cukriniai runkeliai. Runkeliai auginami šiltnamyje ir po 6–8 savaičių serologiniu testu ELISA tiriamos jų šaknelės. Jeigu dirvožemyje yra rizomanijos virusas, runkelių daigai bus juo užsikrėtę.

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba pirmą kartą Lietuvoje karantininės runkelių ligos rizomanijos židinį nustatė 2004 m. Norint nustatyti rizomanijos paplitimą Lietuvoje, ištirti šios ligos nustatymo dirvožemyje galimybes bei įvertinti tolerantiškas rizomanijai cukrinių runkelių veisles, Lietuvos žemdirbystės instituto Rumokų bandymų stotyje 2006–2008 m. buvo atliekami tyrimai. Rizomanijos plitimui cukrinių runkelių pasėliuose tirti minėtus trejus metus buvo atliekamas monitoringas Marijampolės, Kauno, Panevėžio apskrityse. Per šį laikotarpį buvo nustatyta 15 naujų šios ligos židinių. Tai rodo, kad liga gana sparčiai plinta runkelių pasėliuose ir gali pridaryti ūkininkams nemažai žalos.

Bandymas ūkininko lauke

Siekiant įvertinti rizomanijai tolerantiškas cukrinių runkelių veisles, buvo įrengtas tikslusis lauko bandymas ūkininko lauke, kuriame 2005 m. buvo nustatytas rizomanijos židinys. Pasirinktos 3 cukrinių runkelių veislės: Mars ir Alligator – tolerantiškos rizomanijai, Decibel – netolerantiška.

Trejų metų duomenimis, tolerantiškos rizomanijai cukrinių runkelių veislės Mars ir Alligator, augusios infekuotame BNYVV virusu dirvožemyje, užaugino 12,79–17,63 t ha-1 didesnį cukrinių runkelių šakniavaisių derlių ir jie buvo 1,29–4,20 proc. vnt. cukringesni negu neatsparios rizomanijai veislės Decibel. Išanalizavus šakniavaisių kokybės duomenis paaiškėjo, kad neatspari rizomanijai veislė, auginta infekuotame rizomanijos virusu dirvožemyje, sukaupė šakniavaisiuose gerokai daugiau natrio negu tolerantiškos rizomanijai veislės.

Ekonominis įvertinimas

Laukuose, kuriuose nustatyti rizomanijos židiniai, ekonomiškai apsimoka auginti rizomanijai tolerantiškas veisles. Auginant rizomanijai tolerantiškas veisles Mars ir ­Alligator infekuotame dirvožemyje gautas 2 807,83–3 199,45 Lt ha-1 pelnas. Be to, dauguma rizomanijai tolerantiškų veislių yra atsparios ir lapų ligoms (rudmargei, baltuliams), kurios ūkininkams padaro nemažai žalos. LŽI Rumokų bandymų stoties mokslo darbuotojų duomenimis, rizomanijai tolerantiškų cukrinių runkelių veislių pasėliuose rudmargė, baltuliai ir fomozė buvo paplitusi atitinkamai 42,0; 36,8 ir 72,0 proc. mažiau, palyginti su rizomanijai netolerantiškų veislių išplitimo vidurkiu.

Skaičiuojant ekonominį atsipirkimą, remtasi tokiais rodikliais: bazinis cukringumas – 16 proc., runkelių supirkimo kaina – 122 Lt t-1, tolerantiškų rizomanijai cuk­rinių runkelių veislių sėklų 1 pakuotės kaina – 581,00 Lt, neatsparių rizomanijai cukrinių runkelių veislių sėklų 1 pakuotės kaina – 520,00 Lt, 1 ha apsėti reikia 1,25 pakuotės runkelių sėklų.

Profilaktinės apsaugos priemonės

• Stebėti cukrinių runkelių pasėlius. Iš cukrinių runkelių su ryškiais chlorozės simptomais, lapų susmulkėjimu arba silpna deformacija paruošti ėminius, kuriuos patikrinti elektroniniu mikroskopu arba biotestu (virusų tyrimo laboratorijose).
• Cukrinių runkelių sėjomainoje naikinti rizomanijos viruso nešiotojo grybo Polymyxa betae šeimininkus Chenopodium šeimos augalus (balandas, balandūnes).
• Runkelius sėti kuo anksčiau, kol dirvos temperatūra nepalanki rizomanijos viruso plitimui. Kuo vėliau runkeliai užsikrės rizomanija, tuo mažesni bus derliaus nuostoliai. Be to, sparčiausiai virusais runkeliai užsikrečia dygdami, kol augalo audiniai dar būna nediferencijuoti.
• Ūkiuose, kuriuose yra padidinta rizika užsikrėsti rizomanija, auginti tolerantiškas rizomanijai cukrinių runkelių veisles.