23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2009/05
Nauja lietuviška saldžiosios paprikos veislė
  • Nijolė MAROČKIENĖ, LSDI
  • Mano ūkis

Pernai Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute sukurta nauja saldžiosios paprikos veislė Alanta. Tai vidutinio ankstyvumo paprikos, skirtos auginti uždarame grunte, iš kitų išsiskiriančios sparčiu augimu, derlingumu, dideliais ir skaniais vaisiais.

Saldžiosios paprikos pagal vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį yra vienos vertingiausių daržovių. Pap­rikos (Capsicum L.) gentyje yra 35 rūšys, paplitusios Pietų ir Vidurio Amerikoje. Lietuvoje auginama viena rūšis. Genties tipas – Capsicum annuum L., kuriam priklauso saldžiosios paprikos ir jalapeno pipirai.

Saldžiosios paprikos Europoje pradėtos auginti XV amžiuje. Pastaruoju metu įvairiose šalyse sukurta daug saldžiosios paprikos veislių ir hibridų. Parinkti veisles ir hibridus, tinkamus auginti šiltnamiuose, po priedangomis ar lauke, neįvertinus jų svarbių ūkinių savybių komplekso, yra sudėtinga. Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą 2008 m. buvo įrašytos dvi saldžiosios paprikos veislės: lietuviška Reda ir Nyderlanduose sukurta Roxy. Šiemet įtraukta dar viena nauja lietuviška veislė Alanta.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute 1992 m. pradėta saldžiosios paprikos selekcija, siekiant sukurti derlingesnes ir ankstyvesnes veisles. 2000 m. buvo sukurta pirmoji lietuviška saldžiosios paprikos veislė Reda. Veislės autorės – Nijolė Maročkienė ir Marija Baranauskienė.

Veislė Reda – vidutinio ankstyvumo, skirta auginti nešildomuose plėvele dengtuose šiltnamiuose, po priedangomis ir atvirame grunte. Augalai 65–75 cm aukščio, savidulkiai, formuojantys 2–3 pagrindines šakas. Vaisiai nupjauto cilindro formos, lygiu paviršiumi, nokstantys – žali, sunokę – ryškiai raudoni, švelnaus skonio, vidutinio dydžio. Prekinio vaisiaus vidutinė masė 195 g, vaisiaus minkštimo storis – 6–8 mm. Vienas augalas išaugina 8–12 vaisių. Auginant eilėmis, tarp kurių atstumai 70 cm, o tarp augalų – 30 cm, suminis vaisių derlius būna 8–11 kg/m², sunokusių – 6–8 kg/m².

Pernai LSDI sukurtos naujos saldžiosios paprikos veislės Alanta autorė – Nijolė Maročkienė. Tai vidutinio ankstyvumo veislė, skirta auginti uždarame grunte. Augalai savidulkiai, vidutiniškai 70–80 cm aukščio, formuoja 2–3 pagrindines šakas. Vaisiai nupjauto cilindro formos, sultingi, švelnaus skonio, augantys – žali, sunokę – oranžiniai, vidutiniškai 10–11 cm ilgio, 8–9 cm skersmens. Prekinio vaisiaus vidutinė masė – 226 g. Vaisiaus sienelės sultingos, 8 mm storio. Auginant eilėmis 70 cm atstumu, o tarp augalų 40 cm atstumu, sunokusių vaisių vidutinis derlius 5–7 kg/m², suminis – 7–9 kg/m². Augalų sodinimo tankis – 3,6 vnt./m². Pirmieji vaisiai pradeda nokti nuo sudygimo praėjus 115–125 dienoms. Derėjimo trukmė – 58–67 dienos.

LSDI 2006–2008 m. atlikti saldžiosios paprikos Alanta veislės tyrimai. Augalai auginti stabilizuota polietileno plėvele dengtuose pavasariniuose šiltnamiuose. Tirtos trys saldžiosios paprikos veislės: Reda, Alanta ir Gourmet. Konkursiniuose veislių bandymuose ūkiniai ir biologiniai saldžiosios paprikos Alanta rodikliai lyginti su lietuviška veisle Reda ir standartine veisle Gourmet.

Paprikos pasėtos kovo antrąjį dešimtadienį. Daigai pikuoti į 12 cm skersmens polimerinius puodelius su durpių mišiniu balandžio antrąjį dešimtadienį ir iš viso auginti 47–52 dienas. Sodinta į humusingą, purią dirvą gegužės antrąjį ir trečiąjį dešimtadieniais. Dirvožemio pHKCL 6,2–6,5. Auginta pagal LSDI priimtą saldžiųjų paprikų auginimo technologiją. Daigai sodinti eilėmis, 70 cm atstumais tarp eilių ir 40 cm atstumais tarp augalų eilėse. Augalo maitinamasis plotas – 280 cm2. Augalų sodinimo tankumas – 3,6 vnt./m². Augalai neformuoti ir negenėti. Nešildomuose pavasariniuose šiltnamiuose mikroklimatą lemia lauko meteorologinės sąlygos. Vegetacijos metu oro temperatūra buvo skirtinga. Palankesnės meteorologinės sąlygos buvo 2007 metais. Saldžiųjų paprikų vaisių derlius pradėtas imti rugpjūčio 1–4 dienomis.

Įvertinus saldžiųjų paprikų veislių augalų augumą nustatyta, kad naujosios veislės Alanta augalai augo sparčiausiai. Šios veislės augalų aukštis ir vaisiaus masė iš esmės skyrėsi nuo kitų veislių.

Vidutiniais trejų metų duomenimis, saldžiosios paprikos Alanta vaisių užuomazgos pradėjo formuotis 4–5 dienomis vėliau, o vaisiai pradėjo nokti 2 dienomis vėliau negu Reda ir Gourmet veislių. Alanta priskiriama saldžiųjų paprikų vidutinio ankstyvumo veislių grupei.

Prekinį derlių sudaro sunokę, nokstantys ir žali vaisiai. Maistui tinkami ir žali saldžiųjų paprikų vaisiai. Alantos ir Redos veislių vaisių vidutinė prekinio derliaus išeiga buvo vienoda – 92,8 proc. Didžiausiu derlingumu išsiskyrė veislė Alanta, kurios suminis derlius buvo 7,88 kg/m², prekinis derlius – 7,31 kg/m².

Kiekvienais tyrimų metais Alantos veislės sunokusių vaisių derlius buvo didžiausias (vidutiniškai 5,8 kg/m²). Vidutiniu vaisių kiekiu (29 vnt./m²) Alanta lenkė veislę Reda.

LSDI instituto pomologų komisija įvertino bendrą saldžiųjų paprikų vaisių kokybę 4,6–4,7 balo (5 balai – labai gerai).

Saldžiųjų paprikų biocheminę sudėtį lemia veislė, vaisių spalva ir auginimo sąlygos. Šios daržovės vertinamos kaip vitaminų, karotino (A provitamino), mineralinių medžiagų, ypač kalio, šaltinis. Didžiausias bendro cukraus, askorbo rūgšties ir karotino kiekis taip pat buvo veislės Alanta vaisiuose.