Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centro mokslininkai nustatė, kad po šios žiemos mineralinio azoto dirvožemyje nėra daug, panašiai kaip ir praėjusį pavasarį, tačiau jo pasiskirstymas šalies regionuose labai nevienodas. Daugiausia mineralinio azoto 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje yra Vidurio Lietuvoje – vidutiniškai 62,9 kg/ha, mažiausiai Vakarų ir Rytų Lietuvoje – atitinkamai 42,5 ir 44,1 kg/ ha.

Žiemą pašalas laikėsi nuo sausio pradžios iki pat kovo pabaigos, todėl nitratai į gilesnius sluoksnius daugiausia buvo plaunami tik rudenį ir gruodžio mėnesį. Vidurio Lietuvoje atlikti ilgamečiai tręšimo bandymai rodo, jog šiemet azoto net ir gausiai tręštuose laukeliuose išsiplovė mažiau negu įprastai – jis tik iš ariamojo sluoksnio migravo į gilesnius, 30–60 ir 60–90 cm, sluoksnius. Todėl šį pavasarį Vidurio Lietuvoje, palyginti su rudeniu, mineralinio azoto išsiplovė nedaug. Daugiau mineralinio azoto per žiemą išsiplovė Pajūrio ir Nemuno deltos lygumoje, Žemaitijos aukštumoje, Suvalkijoje ir Vakarų Aukštaitijos plynaukštėje. Rytų ir Pietryčių Lietuvoje mineralinio azoto dirvožemyje buvo mažai jau rudenį ir jo kiekis pavasarį nedaug tepasikeitė.

Įvertindami, kad šį pavasarį atskiruose Lietuvos regionuose mineralinio azoto dirvožemyje yra nevienodai, mokslininkai siūlo augalų tręšimą azotu diferencijuoti. Joniškio, Kėdainių, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio bei didesnėje dalyje Akmenės, Biržų, Radviliškio, Šiaulių rajonų plotų, kur mineralinio azoto vidutiniškai nustatyta 73,7 kg/ha, derliui išauginti reikiamas azoto normas galima būtų 20–30 kg/ha sumažinti. Nemažinti siūloma tik tuose plotuose, kur, naudojant intensyvias technologijas, siekiama gauti labai didelius derlius.

Vidutinėmis azoto normomis šiemet vertėtų augalus tręšti Rytų Žemaitijos ir Nemuno žemupio bei vidurio plynaukštės regionuose: vakarinėse Akmenės, Šiaulių, Kelmės, Radviliškio rajonų dalyse, Raseinių, Jurbarko, Šakių, Kauno, Širvintų rajonuose, šiaurinėje Vilkaviškio, Marijampolės, Prienų, Kaišiadorių rajonų dalyse, didesnėje dalyje Jonavos rajono. Čia mineralinio azoto kiekis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje buvo 50–65 kg/ha.

Mažiausiai mineralinio azoto turinčiuose Rytų ir Pietryčių Lietuvos regionuose bei didesnėje dalyje Vakarų Lietuvos siūloma azoto trąšų normas daugeliui intensyviai auginamų augalų didinti 20–30 kg/ha, tačiau planuojamą augalų derlingumą būtina nusistatyti pagal vietovės žemės našumą, nes čia dauguma dirvožemių yra mažo našumo ir didesnės azoto normos laukiamo rezultato neduos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiemet palyginti dideli kiekiai mineralinio azoto yra susikaupę gilesniame (60–90 cm) dirvožemio sluoksnyje. Jei gegužės ir birželio mėnesiais vyraus sausesni orai, dirvožemyje esantys nitratai su vandeniu gali pakilti aukščiau ir augalų bus pasisavinti, todėl, stebint orų ir augalų būklę, dalį azoto papildomam tręšimui galima ir sutaupyti.

***
Šį pavasarį mineralinio azoto kiekis Lietuvoje vidutiniškai sudarė 52,1 kg/ha. Mineralinio azoto 0–60 cm sluoksnyje 12,9 proc. šalies žemės ūkio naudmenų rasta labai mažai, mažai – 65,4 proc., vidutiniškai – 17,3 proc., o daug ir labai daug – 4,4 proc. Mažiausiai jo rasta plotuose, kur 2008 m. augo vasarojus ir žiemkenčiai, taip pat daugiamečių žolių ir apleistų dirvonų plotuose. Daugiau mineralinio azoto nustatyta žiemkenčių ir po jų augintų kaupiamųjų, ypač tręštų organinėmis trąšomis, plotuose. Kaip ir anksčiau, šiemet daug mineralinio azoto nustatyta didelius gyvulininkystės kompleksus turinčių ūkių laukuose. Smėliuose, palyginti su priesmėliais ir priemoliais, jo aptikta trečdaliu mažiau.

LŽI Agrocheminių tyrimų centro inf.