Geriausias kalendorinis bulvių sodinimo laikas Lietuvoje yra balandžio trečiasis ir gegužės pirmasis dešimtadieniai. Šiaurinėje šalies dalyje bulves gali tekti sodinti ir gegužės viduryje. Pagrindinis sodinimo laiko kriterijus visais atvejais turi būti dirvos temperatūra.

Bulvės dygsta lėtai ir joms sudygti reikia daugiau šilumos nei daugumai kitų Lietuvoje auginamų augalų. Geriausia jas sodinti tada, kai 10–20 cm gylyje dirva įšilusi iki 7–8 oC. Tokia žemės temperatūra paprastai būna tuomet, kai vidutinė paros oro temperatūra aukštesnė kaip 8 oC. Sudaigintas bulves galima sodinti dirvai įšilus iki 5 oC.

Bulvių daigai nukenčia ir dalis jų žūsta jau esant -2o C temperatūrai (jei tokios šalnos trunka 5–6 val.). Dar vienu laipsniu žemesnėje temperatūroje žūsta beveik visi bulvių daigai. Nušalus sudygusių bulvių lapams ir stiebams, dirvoje lieka stipri šaknų sistema. Tokios bulvės atželia ir išaugina derlių. Todėl geriau rizikuoti ir bulves pasodinti anksčiau, negu dėl šalnų pavojaus suvėlinti bulviasodį. Nušalusias bulves reikėtų tuojau pat papildomai patręšti azoto trąšomis, tuomet derlius bus didesnis.

Gumbų geriau nepjaustyti

Bulvių daigeliai turi būti ne ilgesni kaip 1,0–1,5 cm, tada sodinant jie nenusilaužo ir greičiau sudygsta. Prieš pat bulviasodį sėk­lą reikia papildomai patikrinti ir išrinkti visus ligotus gumbus. Tai labai svarbu – tuomet augdamos bulvės bus mažiau ligotos. Geriausia gumbus suskirstyti į tris dalis: smulkūs (35–50 g), vidutiniai (51–80 g) ir stambūs (81–110 g).

Nerekomenduojama sodinti labai smulkių gumbų, nes jie dažniausiai būna išaugę iš ligotų augalų. Smulkius gumbus rekomenduojama sodinti tik tuo atveju, kai jie gauti iš nevirusuotų augalų ir yra aukštos reprodukcijos. Kai trūksta sėklos arba norima greičiau padauginti naują veislę, labai stambūs gumbai gali būti pjaustomi. Pjaustomi tik visiškai sveiki gumbai prieš pat bulviasodį. Sėkliniuose pasėliuose sodinamos tik nepjaustytos, o maistui ar pramonei gali būti sodinamos ir pjaustytos bulvės.

Ankstyvesnis bulviasodis – stambesni gumbai

Tyrimų duomenimis, didžiausias gumbų derlius gautas, pasodinus bulves balandžio pabaigoje. Pasodinus bulves ant­rąjį gegužės dešimtadienį derlius akivaizdžiai sumažėja. Sodinimo laikas turi įtakos gumbų stambumui. Stambiausi gumbai būna bulves pasodinus nuo balandžio 25  iki gegužės 15 d. Tuomet didesni negu 80 g svorio gumbai sudaro 60–69 procentus. Suvėlinus bulviasodį, tokių gumbų kiekis sumažėja iki 40 procentų. Gumbų krakmolingumui ir sausųjų medžiagų kiekiui sodinimo laikas ryškesnės įtakos neturi.

Vagose bulvės auga geriau

Bulvių sodinimo būdą lemia dirvožemis, dirvos drėgmė ir temperatūra, o mažuose sklypuose – dar ir turima technika. Bandymų duomenimis, didžiausias bulvių gumbų derliaus priedas sunkaus priemolio dirvoje gautas, pasodinus bulves kaupiku 6–7 cm gylyje. Sodinant plūgu tokiame pat gylyje vagos šone ar dugne, gumbų derlius buvo panašus. Sodinant giliau (iki 14–15 cm), gumbų derlius sumažėja. Sunkesnėse dirvose bulves vertėtų sodinti vagomis, nes tuomet gaunamas didesnis derlius.

Stebint gumbų dygimo dinamiką, paaiškėjo, kad visais metais ir drenuotoje, ir nedrenuotoje dirvoje intensyviau ir vienodžiau bulvės dygo pasodintos sodinamąja mašina vagose, jas ir prižiūrėti buvo lengviau. Sunkiau sekėsi naikinti piktžoles lygiu paviršiumi dirvoje pasodintų bulvių laukuose, nes gumbai greičiau išsivartydavo. Be to, vagose pasodintų bulvių prikasta 2 t ha-1 daugiau negu pasodintų lygiame paviršiuje.

Ir priesmėlio dirvose vagomis auginamos bulvės auga geriau negu lygioje dirvoje. Vagose pasodintos bulvės greičiau dygsta, auga ir bręsta, nes dirva greičiau įšyla, lengviau į ją patenka oras. Be to, čia bulves galima kaupti ir akėti išilgai vagų iki pat sudygimo, neišverčiant gumbų.

Derlingesnėse dirvose sodinti rečiau

Tinkamu tankumu pasodintų bulvių bulvienojai žydėjimo pradžioje visiškai uždengia eilių ir tarpueilių žemę. Sodinant smulkius (30–50 g) gumbus ar pjaustytas bulves, sėklos reikia 20–30 proc. daugiau. Tankiai pasodintų bulvių gumbai anksčiau formuojasi ir anksčiau bręsta, todėl tankiau sodinama tada, kai norima gauti vidutinio dydžio sėklinius gumbus.

Mažesnio maitinimo ploto reikia bulvėms, kurių keras nedidelis, nelabai šakoti ir lapoti stiebai auga tiesiai aukštyn. Mažesni stiebai paprastai būna ankstyvesnių veislių. Ankstyvosios bulvės sodinamos tankiau, nes jos dažniausiai kasamos anksčiau, kol dar nebūna išaugęs maksimalus derlius. Vėlyvesnės veislės, ypač tos, kurios išaugina vešlius kerus, sodinamos rečiau.

Derlingose, gerai patręštose dirvose bulvėms reikia didesnio maitinimosi ploto. Rečiau jos sodinamos ir tuomet, kai auginamos geros agrotechnikos sąlygomis. Į mažiau tręšiamas ir nederlingas dirvas bulves reikia sodinti tankiau. Tyrimų duomenimis, sodinant vidutinio stambumo gumbus, didžiausias bulvių derlius gaunamas, kai 1 ha būna 50–55 tūkst. kerų. Sėkliniams bulvių pasėliams sėklos reikia apie 20 proc. daugiau.

Paprastai bulvių lauko daigumas būna 90–92 proc., o prižiūrint net ir lygiose dirvose žūva apie 5–10 proc. kerų, todėl bulves reikia sodinti šiek tiek tankiau. Auginamų maistui ir pramoniniam perdirbimui bulvių pasėliuose į 1 ha reikėtų pasodinti ne mažiau kaip 60 tūkst., o sėkliniuose plotuose – 70–72 tūkst. gumbų. Ankstyvąsias bulves reikia sodinti tokiu tankumu, kad 1 ha augtų 50–60 tūkst. kerų.

Vokės filiale buvo tiriama bulvių gumbų (veislės Goda) stambumo įtaka derliui. Didžiausias derlius gautas sodinant stambiausius (100–125 g) gumbus: trejų metų vidutinis derlius buvo net 28,5 proc. didesnis, negu sodinant smulkiausios frakcijos gumbus.

Kuo sunkesnė dirva, tuo sekliau bulvės

Sodinimo gylis – tai atstumas nuo į dirvą pasodintos bulvės viršutinės dalies iki išlyginto prieš bulviasodį dirvos paviršiaus. Sunkiose priemolio ir molio dirvose, ypač lietingą ir šaltą pavasarį, kai blogos oro, šilumos bei maitinimo sąlygos, giliai pasodintos bulvės ilgai nedygsta, pasėlis išretėja, augalai auga lėtai. Jei sausa ir šilta, per daug sekliai pasodintoms bulvėms gali trūkti drėgmės. Sodinant vėlai, gumbus reikia įterpti giliau, kad užtektų drėgmės. Jei ant vagų bus supiltas pakankamai purus žemės sluoksnis, bulvės sodinamos sekliau. Stambias bulves patartina sodinti giliau, o smulkias – sekliau. Giliau pasodintų bulvių gumbų derlius taip pat susiformuoja giliau, todėl bulves sunkiau iškasti. Vagotoje dirvoje bulves geriausia sodinti 5–10 cm gylyje (lengvesnėje dirvoje – giliau, o sunkesnėje – sekliau).

Į sunkesnes, per daug drėgnas ir sunkiau įšylančias dirvas bulves reikėtų sodinti 5–6 cm gylyje, o vėliau kaupiant pastorinti purųjį dirvos sluoksnį ant vagų iki 8–10 cm. Gumbus mezgantys stolonai išsivysto iš požeminių stiebo mazgų, todėl bulves pasodinus labai sekliai, stolonai neturi sąlygų išauginti gumbų. Apkauptos bulvės pradeda augti normaliai.

Į sukultūrintas normalaus drėgnumo sunkesnes dirvas bulves galima iš karto sodinti 7–8 cm gylyje. Tokiame gylyje pasodintos ir gerai prižiūrimos bulvės auga normaliai, todėl galima tikėtis didelio gumbų derliaus. Lengvose priesmėlio ir smėlio dirvose bulves verčiau sodinti 10–12 cm gylyje, mat labai sekliai pasodintoms bulvėms gali trūkti drėgmės.

Jei sodinama anksti, kai dirva drėgna ir nepakankamai įšilusi, tuomet bulves reikia įterpti sekliau (6–8 cm gylyje). Į sausą įšilusią dirvą gumbus reikia pasodinti giliau. Reikia atsižvelgti ir į sodinamų gumbų stambumą: smulkesnius sodinti 1–2 cm sekliau, o stambius – 1–2 cm giliau rekomenduojamo sodinimo gylio.

Kada akėti, o kada kaupti

Lygiu paviršiumi pasodintų bulvių pasėlis iki sudygimo akėjamas, o joms sudygus purenamas ir kaupiamas. Pasodintų vagomis bulvių pasėlio akėjimas derinamas su kaupimu. Akėjant suardomos vagų viršūnės, todėl kyla pavojus išvartyti pasodintus gumbus. Prieš kitą akėjimą vagas vėl tenka formuoti kauptuvais.

Sudygusių bulvių pasėlių tarpueiliai purenami ir bulvės kaupiamos tol, kol bulvienojai visiškai uždengia tarpueilius. Dažniausiai bulves reikia kaupti 2–3 kartus. Tarpueiliai pradedami kaupti ir purenti tada, kai bulvės išauga 10–14 cm aukščio. Lengvesnėse dirvose sausringais metais bulves naudingiau purenti negu kaupti, o sunkesnėse, ypač lietingais metais, tenka kaupti du, o kartais ir tris kartus, suformuojant aukštesnes vagas. Svarbu, kad pasėlių dirva visuomet būtų labai puri ir nesusikauptų vanduo.Tarpueiliai purenami 10–12 cm gyliu, prie augalų paliekant 10–12 cm apsauginę juostą.

Purenti galima tik lygiuose plotuose ir tiesiomis vagomis pasodintas bulves. Kalvotose dirvose ir nelygiomis vagomis pasodintas bulves geriau kaupti, nes tuomet mažiau pažeidžiama bulvių kerų. Kaupimo ir purenimo tikslas – sunaikinti piktžoles ir palaikyti purią dirvą. Priesmėlio dirvose normaliomis sąlygomis tarpueilius reikėtų purenti ne giliau kaip 8–12 cm, kai orai sausi – tik 5–6 cm gylyje. Paskutinį kartą kaupiamos iki 25 cm paaugusios bulvės (prieš butonizaciją).