23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2009/04
Vasarinių javų sėkla šį pavasarį
  • Gražina RIMAVIČIENĖ, LŽŪKT
  • Mano ūkis

Palyginti su 2008 metų pavasario sėja, šiais metais sėsime vidutiniškai 43 proc. daigesnius ir 35 proc. sveikesnius grūdus – tai rodo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistų atlikti tyrimai.

Kuo sėklos stambesnės, tuo jos sveikesnės. Su sėklomis plintančių ligų sukėlėjų žala gali labai skirtis – tai priklauso nuo infekcijos kiekio, sukėlėjų vietos sėklose, veislės atsparumo, meteorologinių sąlygų. Žinant sėklų ligotumą, galima pasirinkti pačius veiksmingiausius beicus.

Kaip ir kasmet (ši paslauga teikiama jau vienuolika metų), taip ir šį pavasarį Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) laboratorijoje drėgnos kameros metodu nustatytas vasarinių javų sėklų ligotumas. Sėklų ėminius į laboratoriją pristato augalininkystės specialistai iš savo konsultuojamų ūkių. Gautais duomenimis, vasarinių javų sėklų ligotumas kinta nuo 65 iki 99 procentų. Sėkla šį pavasarį vidutiniškai 43 proc. daigesnė ir 35 proc. sveikesnė negu pernai. Drėgnos kameros metodu išaugintų daigų šaknys ir pašakniai yra apie 50 proc. sveikesni negu praėjusį pavasarį. Sėklų kokybę ir jos užsikrėtimo ligų sukėlėjais intensyvumą didžia dalimi lėmė praėjusių metų meteorologinės sąlygos – vyravę šilti ir sausi orai.

Fuzarioziniai puviniai. Fuzarioziniais puviniais užsikrėtusios sėklos buvo mažiau daigios, o kai kurie grūdai visai nesudygo. Sėklas rekomenduojama beicuoti, kai pažeista 5 proc. grūdų. Šių metų sėjai skirtų vasarinių javų sėklų mėginiuose fuzarioziniais puviniais pažeisti grūdai viršija žalingumo ribą, todėl vertėtų pasirinkti beicus, kurie veiksmingiausiai stabdo būtent šios ligos vystymąsi ir patariama nemažinti rekomenduojamos normos.

Pelėsiniai puviniai. Daugiau ar mažiau pelėsinių puvinių rasta visuose (nuo 1 iki 27 proc.) tikrintuose mėginiuose. Vidutiniais duomenimis, pelėsiniai grybai daugiau pažeidė vasarinius kviečius. Nuo pelėsinių puvinių labai efektyvių beicų nėra, bet kai grūdai pelėsiniais grybais yra užkrėsti silpnai, kai kurie beicai suveikia neblogai.

Bakteriniai puviniai. Bakteriniais puviniais dažniausiai užsikrečiama per pažeistus grūdus. Tokių grūdų rasta apie 13,1 proc. Užkrėstos sėklos visai nesudygsta arba išdygęs daigelis būna silpnas ir gali žūti. Bakterinių puvinių rasta visuose (nuo 1 iki 10 proc.) tikrintuose mėginiuose. Pagal užsikrėtimą bakteriniais puviniais šį pavasarį grūdai yra 41,4 proc. sveikesni negu praėjusį. Nuo bakterinių puvinių beicų nėra.

Šaknų puviniai. Drėgnos kameros metodu išaugintų daigų šaknys šiais metais buvo 4,2 proc. sveikesnės negu pernai. Dalis užkrėstų grūdų visai nesudygo arba daigai prastai augo, o jų šaknys buvo patamsėjusios. Šį pavasarį avižų daigų šaknys sveikesnės negu miežių ir kviečių. Taip pat sveikesnės šaknys iš mėginių, augintų po juodojo pūdymo ir rapsų.

Pašaknio puviniai. Kadangi augalų augimo metais vyravo sausra, daigų pašakniai yra sveikesni, negu praėjusių metų pavasarį tirtų mėginių (skirtumas apie 46 proc.). Skirtinguose mėginiuose daigai pažeisti nuo 1 iki 69 procentų. Intensyviau liga pasireiškė vasarinių miežių daiguose, vidutinis išsivystymo balas siekė 1,9 (3 balų sistemoje).

Tinkamai neapsaugojus sėklų nuo šak­nų ir pašaknio puvinių, galima tikėtis lapų ir net varpų ligų protrūkio vėlesniais­iais augimo tarpsniais.

Norint, kad kuo daugiau grūdų sudygtų, kad būtų sveikesni ir stipresni daigai, kad vietoje grūdų neišaugtų juodų kūlių masė, reikėtų sėti tik beicuotas sėk­las. Beicuojamos geros kokybės sėklos, kurių drėgnumas mažesnis negu 16 procentų. Neverta beicuoti suskaldytų, nevalytų ir mažo daigumo sėklų. Naudojama registruota beico norma, nes ją sumažinus, sumažėja produkto efektyvumas. Beico efektyvumas sumažėja ir tuomet, jei netolygiai apveliami grūdai. Šiemet reikėtų rinktis nuo fuzariozinių puvinių veiksmingiausius beicus.

Jei beicas skystas, prieš naudojimą jį patartina suplakti. Sėklų beicavimo tirpalas ruošiamas pagal etiketėje nurodytas rekomendacijas. Paruoštas tirpalas turi būti sunaudojamas per 24 valandas. Beicuotų sėklų birumas, palyginti su nebeicuotomis, pakinta, todėl būtina sureguliuoti išsėjimo normą. Sėjant skirtingais beicais apdorotas sėklas, reikia kaskart iš naujo nustatyti išsėjimo normą, kadangi, priklausomai nuo naudoto produkto, sėk­lų birumas gali skirtis.