23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2009/04
Tręšti neverta laukti – kurioje vietoje rašysime kablelį?
  • Jurga ZALECKIENĖ, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Visą žiemą trąšų rinkoje tvyrojusį sąstingį išjudino pavasaris, kai žemdirbiams trauktis nebėra kur – tręšti reikia jau šiandien. Nors trąšų kainas gamintojai sumažino, bet toli gražu ne tiek, kiek tikėjosi augintojai. Kokią išeitį siūlo tręšimo specialistai? „Skaičiuoti, skaičiuoti ir dar kartą skaičiuoti“, – taip galima būtų apibendrinti Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimo centro direktoriaus, profesoriaus Gedimino STAUGAIČIO patarimus.

Kokią dalį gamybos išlaidų žemės ūkyje sudaro trąšos?

Suskaičiavus šių dienų trąšų, pesticidų, sėklų ir mechanizuotų žemės ūkio darbų kainas, matyti, jog išlaidos trąšoms, tręšiant vidutinėmis jų normomis, javams, rapsams, linams, cukriniams ir pašariniams runkeliams sudaro apie 50 proc. visų tiesioginių gamybos išlaidų. Šiek tiek mažesnės išlaidos trąšoms auginant bulves ir daržoves – apie 30–40 proc. Todėl reikia labai gerai įvertinti planuojamas tręšimo priemones, kad jos būtų ekonomiškai pagrįstos.

Manyčiau, kad šiemet planuojant augalų tręšimą visų pirma reikia vadovautis ūkio finansinėmis galimybėmis, dirvožemio tyrimais ir numatyti, kuriems maisto elementams teikti prioritetą. Kartkartėmis pasigirstančią nuomonę, kad šiemet augalų tręšti gal ir visai nereikia, vertinčiau kaip nepagrįstą.

Prašau pakomentuokite plačiau, ką reiškia – augalus tręšti pagal ūkio finansines galimybes?

Kai trąšos buvo pigesnės, jomis tręšdavome tiek, kiek reikėjo. Šiemet pirmiausia reikėtų suskaičiuoti, kokia bus planuojamos išauginti produkcijos vertė ir kokiomis trąšų normomis reikės tręšti, kad tręšimo išlaidos atsipirktų. Reikėtų įvertinti tai, kad ūkiuose ir jų atskiruose laukuose derliai gaunami labai nevienodi, todėl ir pajamos už parduotą produkciją bus skirtingos. Kad skaičiavimai būtų realūs, siūlyčiau remtis pastarųjų 2–3 metų derliais, o maistinių kviečių supirkimo kainų neplanuoti didesnių kaip 450–500 Lt už toną. Siūlyčiau mažesnio derlingumo dirvose nepervertinti realių galimybių. Tuomet bus galima spręsti, kokios sudėties ir brangumo kompleksines trąšas verta pirkti – už 1 200, 1 700, o gal ir brangesnes negu 2 000 Lt/t.

Kuriems maisto elementams reikėtų teikti prioritetą?

Augalams patys svarbiausi yra trys maisto elementai – azotas, fosforas, kalis. Kitų maisto elementų, nors ir mažiau, augalams taip pat reikia, tačiau jų būna kompleksinėse ir organinėse trąšose. Esant reikalui, nedideliais jų kiekiais įmanoma patręšti per lapus, todėl siera, magniu ir mikroelementais augalus sėkmingai galima aprūpinti neišleidus tam daug lėšų. Vertinant azoto, fosforo ir kalio įtaką, iš jų neabejotinai svarbiausias yra azotas. Bandymai rodo, kad, esant vidutiniam maisto medžiagų kiekiui dirvožemyje, vienas kilogramas azoto vidutiniškai duoda 15 kg kviečių grūdų priedą, fosforo – perpus mažiau, o kalio – tik 3 kg. Panašūs dėsningumai gauti ir su kitais žemės ūkio augalais.

Įvertinus šių dienų trąšų kainas, matyti, jog kilogramas azoto (N), priklausomai nuo trąšų rūšies ir pardavėjo, kainuoja nuo 2,4 iki 4,6 Lt, fosforo (P2O5) – 6,8–8,2 Lt, kalio (K2O) – 3,4–8,9 Lt. Visa tai rodo, kad azotas pigiausias ir duoda didžiausius derliaus priedus, todėl jo taupyti nevertėtų, ypač papildomiems augalų tręšimams, nes tai didele dalimi lemia derliaus kokybę. Fosforo bei kalio trąšoms šiandien galima skirti mažiau dėmesio, nes jos brangiausios, o gaunami derliaus priedai mažesni.

Tai gal tręšimo fosforu ir kaliu galima visai atsisakyt? Ar vis dėlto reikėtų atlikti dirvožemio tyrimus?

Tokie tyrimai būtini, nes šalies dirvožemiai labai įvairūs, todėl juose augalams prieinamų maisto medžiagų kiekiai taip pat nevienodi. Derlingiausi yra Vidurio Lietuvos dirvožemiai, tačiau tai dar nereiškia, kad gretimuose laukuose ar net tame pačiame lauke maisto medžiagų kiekiai panašūs. Daugiau judriojo fosforo ir kalio dirvoje esti dažniau organinėmis trąšomis tręšiamuose (paprastai arčiau fermų esančiuose) laukuose. Tyrimais nustatyta, jog, kai dirvoje  judriojo fosforo yra labai mažai, vienas kilogramas fosforo (P2O5) trąšų papildomai duoda 13 kg kviečių grūdų, kai mažai – 9 kg, vidutiniškai – 5 kg, o kai daug – tik 0,2 kg. Kalio (K2O) trąšų įtaka atitinkamai 5, 4, 2 ir 0,1 kg grūdų.

Vadinasi, judriojo fosforo ir kalio turtingose dirvose šių trąšų galima pataupyti arba visai neduoti. Augalai gerai kalį įsisavina vidutinio ir sunkaus priemolio bei molio dirvose ir kai jo kiekis viršija 150 mg/kg – kalio trąšos daugeliui augalų mažai efektyvios. Išimtį sudaro tik daug kalio kaupiantys augalai – bulvės, cukriniai ir pašariniai runkeliai, kopūstai, morkos, tačiau jei kalio dirvožemyje yra daugiau kaip 200 mg/kg, tai ir šiems augalams kalio trąšų normas galima mažinti per pusę ir daugiau.

Ar ir šį pavasarį bus tęsiamas mineralinio azoto monitoringas visoje šalyje?

Azoto trąšų efektyvumui neabejotinos įtakos turi pavasarį dirvožemyje esantis mineralinio azoto kiekis. Bandymais nustatyta, kad tręšiant žieminius kviečius 120 kg/ha azoto norma, kai mineralinio azoto dirvožemyje pavasarį buvo labai mažai, grūdų derliaus priedas sudarė 1,2 t/ha, kai mažai – 0,95 t/ha, kai vidutiniškai – 0,3 t/ha, o kai daug – derliaus priedo negauta. Pavasarį išsitirti mineralinio azoto kiekį dirvožemyje būtų labai pravartu, tačiau paprastai žemdirbiams tai sudėtinga padaryti dėl labai sparčios pavasario eigos. Žemės ūkio ministerijos iniciatyva nuo 2005 metų vykdomas mineralinio azoto monitoringas, o apie atskiruose regionuose gautus rezultatus informuojami žemdirbiai. Jei po žiemos mineralinio azoto dirvožemyje mažai – azoto norma daugeliui augalų tais metais didinama 20–30 kg/ha, jei daug – atitinkamu kiekiu mažinama.

2007 ir 2008 m. pavasarį šalies dirvožemiuose jo buvo mažai, nes nesusidarė ilgalaikis įšalas, o per žiemą gausiai iškritę krituliai daug nitratinio azoto išplovė į gilesnius sluoksnius. Kiek mineralinio azoto bus po šios žiemos, sunku prognozuoti, nes jos eiga netolygi, pašalo nebuvo iki sausio vidurio, o iškritęs kritulių kiekis atskiruose regionuose nevienodas. Ir šiemet tikimės kovo pabaigoje pradėti imti dirvožemio ėminius, o balandžio pradžioje jau turėti paruoštas augalų tręšimo azotu rekomendacijas.

Šis pavasaris greitai prabėgs, ūkininkai pasitręš laukus tiek, kiek pajėgs, tačiau ateityje rūpesčiai dėl brangių trąšų, regis, išliks?

Didelį derlių išauginti galima tik gerai sukultūrintoje dirvoje, tačiau derlingumo didinimas turi remtis ne vien brangiomis mineralinėmis trąšomis. Nereikia pamiršti ir natūralių organinių trąšų. Tai mėšlas, cukrinių runkelių fabrikų defektas, sapropeliai, kompostai ir auginami augalai – daugiametės ankštinės žolės, kaip dobilai ir liucernos. Nederlingose dirvose tinkama priemonė yra žalioji trąša, kur augalai naudojami aparimui. Dirvoje papildyti organinių medžiagų kiekį galima apariant tarpinius augalus, skirtus auginti žiemos laikotarpiu. Tuomet sumažinsime azoto išsiplovimą iš dirvos ir sutaupysime azotui skirtus pinigus. Kokiomis organinėmis trąšomis tręšti laukus, turi nuspręsti ūkininkas, įvertinęs savo galimybes, tačiau svarbiausia, kad organinės trąšos į dirvą patektų nors kartą per ketverius metus. Natūralios organinės trąšos yra didelis potencialas taupant mineralines trąšas ir didinant dirvožemio derlingumą.