23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2009/04
Sumaniai dirbant – sparčiau ir degalų mažiau
  • Dr. Laimutis GERMANAS LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos institutas
  • Mano ūkis

Javų derliaus nuėmimas, dirvos paviršiuje likusių šiaudų įterpimas, dirvos purenimas, sėja yra atskiros darbų operacijos, kurias tinkamai suderinus, galima viską atlikti sparčiau ir sutaupyti brangių degalų. Parenkant darbų eigą lemiami yra šie veiksniai: klimatas, dirvų būklė, laukų dydis, ūkio dydis ir struktūra.

Didelę reikšmę technologijos parinkimui turi klimato ir dirvų įvairovė. Drėgnos dirvos turi būti intensyviau purenamos negu permainingos ar sausos. Todėl yra skirtumas tarp drėgnesnio žemyninio vidurio Europos ir sauso rytų Europos klimato zonų. Sumažėjus vandens kiekiui ir mažėjant derliams, mažinamas ir dirvos dirbimo intensyvumas.

Laiko ir degalų sąnaudos daugiausia priklauso nuo dirvos dirbimo būdo. Jeigu sąlygos tinkamos, laiko ir degalų sąnaudų atžvilgiu rekomenduotina rinktis tausojantį dirvos dirbimo būdą. Tai duoda ir ekologinę naudą: gerina dirvos struktūrą, mažina eroziją, didina biologinį aktyvumą. Esant palankioms sąlygoms ir turint patyrimo, gaunami tokie patys ar netgi didesni derliai negu dirbant dirvą tradiciniu būdu. Pasirinkus tausojantį dirvos dirbimo būdą, nenašus ir daug degalų naudojantis dirvos arimas pakeičiamas efektyvesniu dirvos purenimu kultivatoriumi. Teigiama, kad taip sutaupoma iki 50 proc. degalų ir iki 60 proc. darbo laiko. Tiesa, neturint patirties, tausojantį dirvos dirbimo būdą reikėtų taikyti nedideliuose plotuose.

Pasirinkus tausojantį dirvos dirbimo būdą, priklausomai nuo ūkio dydžio rekomenduojama ir skirtinga technika. Mažiems ūkiams ir drėgnesnėms dirvoms tinkamesni yra aktyvių darbinių dalių rotoriniai purentuvai kartu su sėjamosiomis. Sausesnėse dirvose ir didesniems ūkiams naudotini atskiri dirvos purenimo ir sėjos agregatai. Tiesioginės sėjos mašinos tinkamesnės, esant mažam dirvos dirbimo intensyvumui ir sausoms dirvoms.

Iki 100 ha dydžio ūkiuose šiaudams įterpti ir dirvoms purenti naudojami ražieniniai kultivatoriai. Jie gali dirbti įvairiu gyliu, yra našūs. Dirbant su tokia technika, degalų sąnaudos nėra didelės. Sėjai tinka kombinuota sėjamoji su aktyviomis purenimo darbinėmis dalimis arba rotorinis kultivatorius su pakabinama sėjamąja. Degalų sąnaudos dirvai purenti priklauso nuo purenimo gylio ir šiaudų kiekio dirvos paviršiuje. Šiaudų kiekiui didėjant, didėja ir būtinas purenimo gylis. Vokietijos specialistų atlikti tyrimai rodo, kad šiaudams įterpti, dirvai purenti ir sėjai reikia nuo 21,5 iki 23,0 l/ha degalų.

Nuo 100 iki 300 ha ūkiuose šiaudus įterpti rekomenduojama seklaus purenimo lėkštinėmis akėčiomis. Dirbant iki 6 cm gyliu sunaudojama palyginti mažai degalų. Vidutiniam ir giliam dirvos purenimui tinka ražieninis kultivatorius, gerai purenantis ir maišantis dirvą. Todėl ūkiams nuo 100 iki 300 ha ekonomiškai naudinga turėti du padargus, tinkamus tausojamajam dirvos dirbimui. Sėti rekomenduojama rotoriniu kultivatoriumi su pakabinama sėjamąja. Degalų sąnaudos dirvai purenti priklauso nuo gylio, o gylis – nuo šiaudų kiekio.

Ūkiams nuo 300 iki 500 ha tinka didelio našumo lėkštinės akėčios sekliai šiaudams įterpti ir ražieninis kultivatorius dirvai purenti. Tokio dydžio ūkiuose sėjama našia sėjamąja su talpia sėkladėže ir diskiniais noragėliais. Labiau pritaikyta aktyvių darbinių dalių, skirtų priešsėjiniam dirvos purenimui, sėjamoji. Jeigu sėjos mašinos darbinės dalys pasyvios, būtina kokybiškai susmulkinti ir įterpti šiaudus, kad sėjos metu noragėliai neužsikimštų augalų liekanomis.

Didesniems kaip 500 ha ūkiams rekomenduojamos atskiros mašinos šiaudams įterpti, dirvai purenti. Sėjai tinkamos sėjamosios su pasyviomis priešsėjinio dirvos purenimo darbinėmis dalimis. Taip sunaudojama mažiau degalų, pasiekiama didesnė darbų sparta. Sėjant rapsus, cukrinius runkelius ar kukurūzus galima naudoti tiksliosios sėjos sėjamąsias. Taip sėjant reikia mažiau degalų.

Kuo mažiau dirva purenama sėjant, tuo kokybiškiau turi būti įterpiami šiaudai ir prieš sėją purenama dirva. Todėl šiaudams įterpti rekomenduojama naudoti lėkštines akėčias, skirtas sekliam dirvos įdirbimui, o kitam dirvos purenimui – kultivatorių su lėkštėmis ir dirvą purenančiomis darbinėmis dalimis. Didžiausią įtaką degalų sąnaudoms minėto dydžio ūkiuose taip pat turi dirvos purenimo gylis. Sėjant rapsus tiksliosios sėjos sėjamosiomis, bendros degalų sąnaudos neviršija 15 l/ha.

Parenkant dirvos purenimo gylį reikia žinoti, kad 1 t/ha šiaudų, esančių dirvos paviršiuje, įterpiama 1–2 cm gylyje. Taigi, esant 6 t/ha šiaudų kiekiui, purenti reikėtų nuo 6 iki 12 cm gyliu. Konkretus purenimo gylio pasirinkimas priklauso nuo šiaudų paskirstymo dirvos paviršiuje tolygumo dorojant derlių kombainu, šiaudų susmulkinimo kokybės, ražienos aukščio. Degalų sąnaudoms turi įtakos ir sėjamoji. Sėjant sėjamąja su pasyviomis priešsėjinio dirvos purenimo darbinėmis dalimis, palyginti su aktyviomis, sunaudojama 10–15 proc. mažiau degalų.

Renkantis dirvos dirbimo būdą, reikia įvertinti degalų sąnaudas visiems darbams nuo derliaus nuėmimo iki sėjos. Pjaunant javus, degalų sąnaudoms ypač reikšmingas yra ražienos aukštis ir javų drėgnis. Tai liudija lyginamieji tyrimai, atlikti kuliant žieminius kviečius, kurių derlius 7–8 t/ha, o grūdų drėgnis 18 ir 14 proc. Esant sausesniems grūdams, didinant ražienos aukštį nuo 10 iki 40 cm, degalų sąnaudos derliui nuimti sumažėjo nuo 22 iki 13 l/ha, arba 40 proc., o esant drėgnesniems grūdams – nuo 29 iki 17 l/ha, arba 37 proc. Tai rodo, kad palikti aukštesnę ražieną tikslinga. Didžiausias efektas gaunamas padidinus ražienos aukštį nuo 10 iki 20 cm. Degalų sąnaudos sumažėjo 5–6 l/ha. Tolesnis ražienos aukščio didinimas mažiau efektyvus. Tačiau, palikus aukštesnę ražieną, mažesnė tikimybė, kad į kombainą pateks akmenys ar stambūs grumstai.

Reikia pažymėti, kad didinant ražienos aukštį, daugiau degalų sunaudojama ražieninei dirvai įdirbti. Tuomet, kai ražiena iki 20–30 cm aukščio, bendrosios degalų sąnaudos derliui nuimti ir dirvai įdirbti yra mažesnės negu esant 10 arba 40 cm aukščio ražienai. Be to, padidinus pjovimo aukštį daugiau kaip 25–30 cm, dalis varpų gali patekti po pjaunamąja. Dar vienas svarbus veiksnys, didinant ražienos aukštį, yra kombaino greitis ir našumas. Didinant ražienos aukštį, didėja ir galimas kombaino greitis. Šiuo atveju svarbi ir javų drėgmė. Kaip didžiausias degalų sąnaudų skirtumas yra tarp 10 ir 20 cm aukščio ražienos, taip ir didžiausias kombaino greičio skirtumas yra esant šiems ražienos aukščiams. Padidinus ražienos aukštį nuo 10 iki 40 cm, kuliant sausus javus, kombaino greitį galima padidinti apie 60 proc., o nuo 10 iki 20 cm – apie 25 proc. Vertinant degalų sąnaudas visoje darbų grandinėje ruošiant ražienas sėjai ir sėjant, bendra degalų ekonomija gaunama paliekant ražienas ne aukštesnes kaip 30 centimetrų.