Vakarų šalyse stambiuose ūkiuose vis didesni javų plotai nuimami kombainais su ašiniu kūlimo-separavimo būgnu, nes jie mažiau žaloja grūdus, yra našesni už klavišinius kombainus. 2008 m. į Gineso knygą įrašyti net trys javapjūtės rekordai.

Vokietijoje kombainas su dviem kūlimo-separavimo būgnais New Holland CR9090 Elevation per 8 valandas prikūlė 451,2 t kviečių. Jo našumas per valandą siekė 56,4 t. Anglijoje kombainas Claas Lexion 580 su dviem rotoriniais šiaudų separatoriais, pusiauvikšrine važiuokle, GPS ir automatine vairavimo sistema kviečių prikūlė dar daugiau: vidutinis našumas 66,5 t/val. Škotijoje rugsėjo 26 d. kombainas New Holland CR9090 Elevation, nuimdamas 17 proc. drėgnio kviečius, prikūlė 551 t grūdų, jo našumas siekė 68,8 t/val.

Kombainai Case IH 9010, New Holland CR 9080 Eleva­tion jau pjauna javus ir mūsų laukuose. Kombainai su ašiniu kūlimo-separavimo būgnu yra brangesni už klavišinius, jie jautresni darbo sąlygų pokyčiams, tačiau gerokai našesni, kai juos valdo naujoves vertinantys kombainininkai ir ūkių šeimininkai.

Dažnai javapjūtės darbų organizacinius nesklandumus, kombainininkų kvalifikacijos trūkumus, serviso darbuotojų aplaidumą ir t. t. bandoma pateisinti vien tik nepalankiomis pjūties sąlygomis. Vėluojama pradėti pjauti javus, nes grūdų drėgnis yra susietas su augančiomis jų džiovinimo išlaidomis. Tačiau ir 2008 m. metų patirtis parodė, kad galima prisitaikyti prie kintančių javapjūtės sąlygų.

Liepos mėn. iškrito mažiau kritulių negu kitais metais, ypač buvo šiltas ir sausas trečiasis dešimtadienis, todėl buvo tikėtina, kad rugpjūčio pradžia bus lietinga ir laukti palankesnių oro sąlygų rizikinga. Ūkiai, kurie liepos pabaigoje pradėjo pjauti žieminius javus, užbaigė javapjūtę rugpjūčio mėn., nors ir buvo 20 lietingų dienų. Tačiau lijo ne ištisas dienas, todėl po lietaus palaukus porą valandų, vėl buvo galima pjauti javus.

Ražienos aukštis

Dalis ūkininkų ir bendrovių vadovų pagaliau suprato, kad kombainas skirtas varpoms iškulti ir nesužalotiems bei švariems grūdams į bunkerį surinkti. Tačiau dar daug žemdirbių įsitikinę, kad kombainas turi palikti apie 100 mm aukščio ražieną, nors kviečių derlius jau siekia 9 t ha-1. Nuimant tokius javus ir kombainui važiuojant 6 km val.-1 greičiu (pjaunamoji 7,3 m), į kūlimo aparatą tiekiama apie 8 kg s-1 šiaudų, jiems susmulkinti ir paskleisti per valandą papildomai suvartojama apie 8 l degalų.

Visų kombainų darbo našumą galima padidinti, pakeitus požiūrį į ražienos aukštį ir jos skutimo technologiją. Nustatėme, kad Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) Bandymų stotyje prieš žieminių kviečių Širvinta pjūtį, 100 mm aukščio ražiena sudarė 25 proc. visos šiaudų masės, o jos drėgnis siekė 59,4 proc. Tuo metu padidinus ražienos aukštį nuo 100 iki 200 mm, į kombainą būtų tiekiama 30,5 proc. mažiau šiaudų masės, kurios drėgnis 50,6 proc. Vidutinis tiekiamų šiaudų drėgnis 34,5 procento.

Okainių žemės ūkio bendrovėje per žieminių kviečių Ada pjūtį 10 cm aukščio ražienos masė siekė 20,5 proc. visos šiaudų masės, kurios drėgnis 32,4 proc. Padidinus ražienos aukštį nuo 100 iki 200 mm, į kombainą buvo tiekiama 29,5 proc. mažiau šiaudų masės, kurios drėgnis 27,3 proc. Vidutinis tiekiamų šiaudų drėgnis 21,8 proc. LŽŪU magistranto G. Žebrauskas tyrimų duomenimis, padidinus žieminių kviečių Bussard ražienos aukštį nuo 100 iki 200 mm, variklio degalų sąnaudos sumažėjo 4,7 l. Kai kviečiai nesugulę, juos galima pjauti paliekant 250 mm aukščio ražieną ir degalų sąnaudas sumažinti 6,7 litro.

Didinant ražienos aukštį ne tik mažėja kombaino kratiklių ir valytuvo apkrova, bet į kūlimo aparatą nepatenka drėgniausia javų stiebų dalis. Tai ypač svarbu javapjūtės pradžioje, kai apatinės javų stiebų dalies drėgnis siekia nuo 30 iki 50 proc. Todėl padidinus kviečių ražienos aukštį bent iki 200 mm, kombaino valandinis našumas išauga apie 0,7 ha. Kompiuterio rodomas miežių racionalus ražienos aukštis yra 150 mm, nes svarios varpos greitai nulinksta žemyn, dažnai pasėlis būna šiek tiek ir pagulęs.

Pjaunamoji

Visų šiuolaikinių kombainų pjaunamųjų konstrukcija panaši. Daugumos pjaunamųjų dugno plotis nekeičiamas. Vario pjaunamosiose hidrauliniai cilindrai pjovimo aparatą nuo pradinės padėties nustumia 0,57 m pirmyn, kad būtų galima pjauti rapsus. Tolygiausiai nupjautus augalus sraigei tiekia juostinis transporteris. Tačiau pjaunamosios papildomos priemonės labai padidina jų kainą. Dauguma kombainininkų dar neišmoko panaudoti Vario pjaunamosios privalumų. Nepakanka praplatinti pjaunamosios dugną pjaunant rapsus, jos plotis turi būti keičiamas ir pjaunant javus, kad tik varpos siektų sraigės cilindrinę dalį ir ji tolygų javų srautą stumtų sraigės pirštinei daliai. Retai keičiama pjaunamosios sraigės ir pirštų padėtis. Nuimant rapsus, tarpas tarp sraigės vijų ir dugno turėtų būti ne mažesnis kaip 20 mm, o tarp pirštų galų ir dugno – dar 2 mm didesnis.

Lenktuvai – tai virš pjovimo aparato esantis savotiškas kūlimo aparatas. Sukant lenktuvus per greitai, juos nuleidus per žemai, šukuojamos varpos, gniuždomi stiebai.

Lenktuvai nuleidžiami žemyn, kai reikia pakelti vėjo gūsių ir lietaus suveltus arba labai suguldytus javus, tačiau ir tada juos reikia sukti kuo mažesniu dažniu.

Kai pjaunamų javų ruože yra dvi plačios technologinės vėžės, našių kombainų važiavimo greitį reikia sumažinti, lenktuvus nuleisti truputį žemyn, nes sutrinka nupjautų javų judėjimo tolygumas pjaunamosios dugnu. Be to, technologinių vėžių kraštuose javai yra drėgnesni, juose yra daugiau piktžolių. Todėl sėjos, tręšimo, augalų priežiūros ir derliaus dorojimo mašinų darbo plotį reikia suderinti.

Naujausi kombainai javus pjauna važiuodami apie 7 km val.-1 greičiu. Kad neliktų nenupjautų ruožų, kombainininkai pjauna ne visu pjaunamosios pločiu. Priklausomai nuo pjūties sąlygų, paliekama atsarga siekia iki 0,7 m. Ji siektų apie 0,1 m, jei kombainą valdytų DGPS sistema. Tada kombainininkas galėtų daugiau laiko skirti darbo kokybės kontrolei.

Kuliamoji

Svarbiausios kombaino veikimo sistemos yra kuliamojoje. Dauguma kombainininkų dar neskiria vieno kūlimo būgno, daugelio būgnų ir aparato su ašiniu kūlimo-separavimo būgnu veikimo skirtumo.

Nuimant kviečius kombainu su vieno būgno kūlimo aparatu, būgno spragilų judėjimo greitis turi būti apie 31,5 m s-1. Tačiau jeigu kuliamojoje yra 0,75 m skersmens būgnas, rotorinis šiaudų separatorius ir nukreipiamasis būgnas (pvz., kombaino New Holland), pakanka 27,4 m s-1 kūlimo būgno spragilų judėjimo greičio, nes kiek­vienas papildomas būgnas kulia varpas. Racionalų kūlimo būgno sukimosi dažnį galima nustatyti tik klojant šiaudus į pradalges. Iš pradalgės skirtingų vietų paimtose 50-tyje varpų vidutiniškai gali būti likęs neiškultas vienas grūdas.

Keičiant tarpą tarp būgno ir pobūgnio, galima sumažinti šiaudų sutrupinimą. Kai tarpas tarp būgno ir pobūgnio visame ilgyje nustatomas vienodas, jis keičiamas nuo 9 iki 12 mm, o kai pradžioje paliekamas didesnis negu gale – nuo 12x8 mm iki 9x5 mm (kviečiams). Nuimant didesnio kaip 8 t ha-1 derliaus kviečius ir važiuojant apie 5 km val.-1 greičiu, tarpą tarp būgno ir pobūgnio galima dar padidinti apie 2 mm.

Valytuvas

Priemaišų dalis bunkeryje, valymo grūdų nuostoliai ir iš dalies sužalotų grūdų kiekis priklauso nuo valytuvo technologinių parametrų. Valytuvo konstrukcijos ypatumai didesnę įtaką turi laidumui. Mažo laidumo kombainų valytuve yra du žvyniniai sietai, naujausiuose kombainuose – trys sietai ir du laipteliai. Kombainininkai žino, kokius tarpus reikia nustatyti tarp viršutinio ir apatinio sietų žvynų, bet nekreipia dėmesio į trumpojo sieto  padėtį. Jeigu sietas lygiagretus viršutiniam sietui arba jo galas pakeltas aukštyn, tarpai tarp žvynų turi būti mažesni, palyginti su tarpais tarp viršutinio sieto žvynų. Palikus vienodus tarpus, daug prabirusių priemaišų patenka ant apatinio sieto ir į bunkerį byra nešvarūs grūdai.

Kai trumpasis sietas pasviręs apatinio sieto kryptimi, tarpai tarp sieto žvynų tokie pat kaip ir viršutiniame siete arba truputį mažesni. Palikus dar mažesnius tarpus, daugiau grūdų ir smulkių priemaišų pateks ant viršutinio sieto pradžios.

Našiuose kombainuose kratomosios lentos ir trumpojo sieto gale yra pirštiniai ardeliai, kurie sumažina sietų priekinės dalies apkrovą šiaudgaliais. Tarp ardelių užstrigusius šiaudgalius būtina periodiškai pašalinti. To nepadarius, sumažėja sietų separacijos plotas, laidumas, didėja valymo grūdų nuostoliai. Tarp kratomosios lentos galo ir trumpojo sieto pradžios bei trumpojo ir viršutinio sieto pradžios yra tarpai, į kuriuos ventiliatorius tiekia oro srautą. Nuokuloms patekus į oro srautą, jos separuojamos intensyviau negu virš sietų. Tiekiamo oro srauto kryptį galima keisti ortakyje esančiu kreipikliu. Statesnė oro srauto kryptis stipriau iškedena nuokulas, daugiau grūdų prabyra viršutinio sieto pradžioje. Nuimant vidutinio drėgnio javus, kreipiklio paviršius lygiagretus ortakio dugnui.

Mažo laidumo kombainų bunkeryje surenkami švarūs grūdai, kai tarp viršutinio sieto žvynų yra nuo 10 iki 12 mm, apatinio – nuo 4 iki 6 mm tarpai. Kombainuose yra skirtingų konstrukcijų ventiliatoriai, todėl parenkant rotoriaus sukimosi dažnį būtina atsižvelgti į gamyklos rekomendacijas. Patartina prisilaikyti nuostatos, kad kuo sausesni javai, tuo mažesni tarpai tarp sietų žvynų ir truputį mažesnis ventiliatoriaus sukimosi dažnis. Nuimant drėgnus javus, mažiau sutrupinami šiaudai, tačiau grūdai kabūs, todėl tarp žvynų paliekami didesni tarpai. Kad nepakistų oro srovelių greitis tarp sietų žvynų, didinamas ventiliatoriaus rotoriaus sukimosi dažnis.

Ant labai našių kombainų viršutiniojo sieto patenka nuo 8 iki 14 kg s-1 grūdų, kuriuose šiaudgalių ir pelų masė sudaro nuo 12 iki 18 proc. grūdų masės.

Per bunkerio langą reikia stebėti byrančių grūdų švarumą, o kompiuteryje – valymo grūdų nuostolių ir į kūlimo sistemą perkulti grąžinamų nuokulų kiekio kitimą.

Šiaudų smulkintuvas

Šiaudams smulkinti suvartojama daugiau variklio galios ir degalų negu javams iškulti ar kombainui važiuoti. Galios sąnaudos priklauso ne tik nuo tiekiamų šiaudų srauto, drėgnio ir kitų savybių, bet ir nuo peilių ir priešpeilių ašmenų aštrumo. Dažno kombaino smulkintuvo peilių ašmenys būna taip nudilę, kad peilių forma trikampė, o jų galai lanko formos, nes įsigyjami pigesni, lygių ašmenų peiliai, kuriuos pjūties metu reikia pakeisti, nes jie ne pjauna, bet daužo šiaudus. Tyrimais nustatyta (G. Žebrauskas), kad smulkinant kviečių šiaudus vidutinio laidumo kombaino valandinės degalų sąnaudos padidėja apie 7,5 litro.

Šiaudų smulkintuvo konstrukcijai tobulinti dabar skiriamas didžiausias dėmesys. Naujausių kombainų smulkintuvo rotorių sudaro didelio skersmens velenas, prie kurio sraigtinėmis linijomis pritvirtinti trikampio formos 3 mm storio peiliai ir po rotoriumi esantys priešpeiliai. Pjaustinio sudėtis keičiama priešpeilių padėtimi ir rotoriaus sukimosi dažniu. Ateityje į smulkintuvą šiaudai byrės ne padriki, bet suspausti (tarp dviejų juostinių transporterių), nes pjaunant suspaustą šiaudų sluoksnį, pjaustinio dalelių ilgis būna vienodesnis.  

Važiuoklė

Ji ratinė arba pusiauvikšrinė, priekiniai arba visi ratai varantieji. Drėgnoje dirvoje pusiauvikšrinė važiuoklė nepalieka gilių provėžų. Keliu galima važiuoti iki 20 km val.-1 greičiu.

Artimiausiu metu, kombainui važiuojant, bus galima keisti oro slėgį padangose ir taip sumažinti ratų buksavimą bei dirvos suspaudimą. Javus nuimant drėgnoje dirvoje, oro slėgis varančiuosiuose ratuose galės būti sumažintas iki 0,4 baro.

Darbų organizavimas

Nepateisinama, kai labai našūs kombainai stoviniuoja dėl transporto trūkumo arba kai grūdvežiai nespėja nuo kombaino nuvežti grūdus iki lauko pakraštyje stovinčių talpių sunkvežimių. Dar blogiau, kai kombainas su pilnu bunkeriu grūdų važinėja po lauką ir ieško grūdų pervežimo technikos.

Grūdai iš bunkerio iškraunami kombainui stovint arba dirbant. Iš bunkerio apie 8 t grūdų vidutiniškai iškraunami per 110 s, t. y. kas sekundę apie 73 kg. Bunkerį kas sekundę papildo apie 17 kg grūdų, kai važiuojama 6 km val.-1 greičiu ir prikuliama 7 t ha-1 kviečių. Tada grūdai iškraunami apie 20 s ilgiau, papildomai nupjaunama 0,022 ha javų, per dieną tai sudaro apie 0,6 ha. Grūdus išpilant į greta kombaino važiuojančią transporto priemonę, tenka sumažinti važiavimo greitį. Galima įsigyti dviejų mašinų lygiagretaus važiavimo ir grūdų iškrovimo sraigės valdymo prietaisus. Tada transporto priemonės kėbulas tolygiai užpildomas grūdais ir kombainininkas gali stebėti pjaunamosios darbą bei kompiuterio rodmenis.

Javapjūtės sėkmė priklauso ne tik nuo ūkio vadovo ar kombainininko pastangų, bet ir nuo serviso specialistų kvalifikacijos bei sąžiningo darbo. Kombaine alyvas ir filtrus pakeisti gali kiekvienas techniką išmanantis žmogus. Tačiau stoviniuoti tenka, kai genda hidraulinės sistemos, stringa elektros prietaisų veikimas. Didėjant kombainų našumui ir jų kainai, serviso specialistų atsakomybė už sklandų darbą labai išauga.