23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2009/04
Rapsų pasėlius žadina azotas
  • Mano ūkis
  • Mano ūkis

Rapsai, palyginti su grūdiniais augalais, azoto sunaudoja labai daug. Kai rapsų derlius siekia 4,5–5,0 t/ha, šių augalų antžeminės dalies biomasėje susikaupia iki 300 kg/ha azoto. Vidutiniškai per dieną 1 ha rapsų pasėlių pasisavina apie 5 kg azoto. Siekiant patenkinti didelį azoto poreikį, 1 ha rapsų pasėlių reikėtų skirti apie 220 kg azoto – tokias rekomendacijas augintojams pateikia Lenkijos mokslininkai.

Pasėjus žieminius rapsus, jau rudenį, jiems sudygus, galima matyti, ar augalams pakanka azoto. Dėl azoto stygiaus augalai būna prastai išsivystę. Paprastai prieš žieminių rapsų sėją dirvą rekomenduojama patręšti azoto trąšomis, skiriant 30–40 kg/ha azoto. Situaciją galima pataisyti ir tręšiant pasėlius pavasarį.

Jeigu rapsai rudenį buvo tinkamai maitinami, gerai peržiemojo, galima apskaičiuoti pavasarinę azoto normą, kuri priklauso nuo augalų poreikio ir dirvožemio galimybių aprūpinti augalus reikiamomis maisto medžiagomis.

Apskaičiuojant azoto trąšų poreikį, svarbu žinoti, kokį azoto kiekį vidutiniškai paima augalai ir koks numatomas konkrečios auginamų rapsų veislės derlingumas. Kitas reikšmingas veiksnys – bendras mineralinio azoto kiekis dirvoje, iš kurio tik 1–5 proc. betarpiškai pasisavina augalai. Dirvožemio sluoksnyje, 0–90 cm gylyje, augalams prieinamo azoto kiekis svyruoja nuo 40 iki 140 kg/ha.

Nenustačius azoto kiekio dirvoje, neįmanoma planuoti tręšimo. Mėginiai imami iš 3 dirvožemio sluoksnių: 0–30, 30–60, 60–90 cm gylio. Lenkijoje vienas tyrimas kainuoja 24 zlotus (18,5 Lt), jis reprezentuoja 4 ha pasėlių (Lietuvoje bendras azoto tyrimas su PVM kainuoja 25 Lt).

Žinodami rapsų derlingumą ir azoto kiekį dirvožemyje po žiemos, galime apskaičiuoti optimalias tręšimo dozes. Paprasčiausia yra pasinaudoti kompiuterine programa. Tie, kurie programų neturi, gali apskaičiuoti remdamiesi formule (žr. pav.)

Nopt – optimali azoto tręšimo norma kg/ha;

Derlius – numatomas derlius, kg/ha;

Akrit – kritinis azoto kiekis augaluose, užtikrinantis planuojamą derlių (rapsuose – 0,039);

Nmin – azoto kiekis dirvoje kg/ha pavasarį (duomenys iš lentelės);

Wp – mineralinio azoto pasisavinimo koeficientas (duomenys iš lentelės);

Pini – azoto pasisavinimo iš trąšų koeficientas (Lenkijos klimato sąlygomis koeficientas yra 0,5 (50 proc.).

Pavyzdžiui, rapsai auginami vidutinio sunkumo dirvoje. Ūkininkas planuoja 4 000 kg/ha derlių. Dirvos cheminė analizė rodo, kad azoto kiekis 0–90 cm dirvos sluoksnyje – 75 kg Nmin. Lentelėje matome, kad Wp šiuo atveju lygus 1,0. Skaičiuojame taip: Nopt = (4 000 x 0,039) – (75 x 1,0) : 0,5 = 162 kg/ha N.

Tad šiame lauke iš viso turi būti paskleista 162 kg/ha azoto. Pavasarį rapsams azoto reikia ypač daug, todėl pirmoji dozė turi sudaryti mažiausiai 2/3 viso kiekio, šiuo atveju 108 kg/ha. Didžiausias žieminių rapsų biomasės augimas vyksta balandžio ir gegužės mėnesį, tad startinę dozę reikėtų dalyti į 2 dalis, iš kurių pirmoji paskleidžiama per pavasarinį vegetacijos atsinaujinimą, o kita – rapsų pumpurų formavimosi tarpsniu (praėjus 2–3 savaitėms). Vėlesniam tręšimui lieka 54 kg/ha.

Kaip žinoma, mineralinio azoto trąšos yra birios ir skystos. Birios – tai amonio salietra, karbamidas, amonio sulfatas, KAN. Pavasarį rapsų pasėlius patartina tręšti pirmiausia amonio salietra, o antrąją dozę turi sudaryti salietra arba karbamidas. Rapsai iš kitų augalų išsiskiria ir dideliu sieros poreikiu. Dėl sieros stygiaus dirvoje gali sumažėti kitų komponentų, tarp jų ir azoto, pasisavinimas. Užtikrinant būtiną sieros kiekį dirvoje, pirmąją pavasarinę azoto dozę gali sudaryti amonio sulfatas. Lenkijos laukuose pirmąją pavasarinę dozę dažniausiai sudaro amonio salietra ir amonio sulfatas lygiomis dalimis.

Skystųjų trąšų gamybai sunaudojama mažiau energijos negu gaminant granules, todėl jos pigesnės. Skystosiose trąšose azotas gali būti trijų pavidalų: amido, amonio ir nit­ratinis, todėl jis lengviau pasisavinamas. Lenkijoje viena populiariausių skystųjų trąšų yra RSM-32 (lietuviškas šių trąšų atitik­muo būtų KAS-32).

Parengta pagal užsienio spaudą

KOMENTARAS

Ernestas PETRAUSKAS

Bendrovės „Žemdirbių konsultacijos“ agronomas

Neabejotinai azoto reikšmė augalams pavasarį yra labai svarbi. Gaila, kad tik nedaugelis daro savo laukų dirvožemio tyrimus. Tačiau siūlyčiau pasinaudoti kiekvieną pavasarį LŽI Agrocheminių tyrimų centro skelbiama dirvos tyrimų ataskaita apie mineralinio azoto kiekius atskiruose šalies regionuose.

Pirmasis tręšimas azotu turėtų būti ne didesnis kaip 2/3 visos numatytos jo normos. Jokiu būdu pirmąjį kartą negalima tręšti tik su amonio sulfatu, tačiau augalams labai patiktų, kad kartu su salietra ar KAS trąšomis pirmuoju tręšimo etapu jie gautų nors kiek sieros. Iš esmės sieros tvarumas dirvoje yra lygiai toks pat, kaip ir azoto – po žiemos iš dirvos šie elementai būna išplauti, o likę organiniuose junginiuose augalams neprieinami (pernai sieros dirvožemyje rasta mažai – 10–15 kg/ha). Kitaip tariant, geriau rapsus pažadina azotas kartu su siera.

Dėl galingų rapsų šaknų visiškai pakanka juos tręšti du kartus. Pirmuoju tręšimo etapu tręšiama nitratiniu azotu, pridėjus šiek tiek sieros. Po 2–3 savaičių atiduodamas visas reikiamas sieros kiekis ir likusioji azoto dalis (forma jau nelabai svarbi).