Dabartinis struktūrinių ES fondų paramos Lietuvos žemdirbiams etapas, apimantis 2007–2013 metus, – jau trečiasis. Iki tol žemdirbiai buvo remiami pagal SAPARD ir BPD programas. Svarbu yra ne vien paramos dydis, bet ir tai, kiek ūkių ji pasiekia. Ar iš tiesų šia parama galėjo ir galės pasinaudoti daugelis.

Per 2000–2006 metų SAPARD ir BPD laikotarpį kaimo ir žemės ūkio produktų gamybos bei perdirbimo sub­jektai galėjo pasinaudoti 1 mlrd. 280 mln. Lt struktūrinių fondų parama.

Viena iš didžiausių paramos priemonių buvo investicinė parama į pirminę gamybą (­SAPARD laikotarpiu) bei žemės ūkio valdas (BPD laikotarpiu). Per 2000–2006 m. šioms priemonėms skirta apie 547,4 mln. Lt, arba 43 proc. visos struktūrinių fondų paramos. Sutartys paramai gauti buvo pasirašytos su 1 145 pareiškėjais (82 proc. prašiusiųjų).

BPD laikotarpiu ūkių įsikūrimui 676 jauniesiems ūkininkams suteikta parama sudarė apie 55,7 mln. Lt. Apie trečdalis šių ūkininkų gavo paramą ir pagal investicijų į valdas priemonę. Per KPP 2007–2008 m. paramos laikotarpį sutartys sudarytos dar su 926 jaunaisiais ūkininkais 122,4 mln. Lt sumai.

SAPARD ir BPD laikotarpio paramos analizė pagal apskritis ir savivaldybes rodo, kad aktyviausi paramos gavėjai yra Šiaulių (240 gavėjų), Panevėžio (212) ir Kauno (211) apskričių žemdirbiai. Tarp savivaldybių aktyviausios: Kėdainių (97), Šakių (83), Panevėžio (65), Joniškio (53), Pasvalio (46), Šiaulių (48) ir Radviliškio (47) savivaldybės. Iš 1 145 paramos gavėjų 126 parama pasinaudojo 2 kartus, o 25 – tris ir daugiau kartų. Daugiausia tokių atvejų Šakių, Jonavos, Joniškio, Kėdainių ir Marijampolės savivaldybėse. Aktyvesni buvo augalininkystės ūkiai. Su jais buvo pasirašyta beveik du trečdaliai sutarčių paramai gauti.

Stambieji ūkiai aktyvesni

Per 2000–2006 metus aktyviausios buvo bendrovės (293 gavėjai). Jos sudarė ket­virtadalį visų subjektų pagal priemones, susijusias su investicijomis į valdas, ūkių modernizavimu. Paramą gavo kas antra Lietuvos žemės ūkio bendrovė, tuo tarpu ūkininkų aktyvumas žemas – tik 7 proc. Lietuvoje įregistruotų ūkininkų ūkių didesnių, kaip 20 ha.

Statistikos departamento duomenimis, šalyje yra apie 8,5 tūkst. ūkių, kurių ekonominis dydis yra didesnis kaip 8 EDV (1 EDV – 4 143 Lt). Šiuos ūkius galima laikyti perspektyviais bei galinčiais pasinaudoti struktūrinių fondų parama. Tačiau per du pirmuosius paramos etapus parama pasinaudojo vos 12 proc. tokių ūkių.

Per 2007–2008 metus paraiškas žemės ūkio valdų modernizavimui pateikė 870 ūkio subjektų. Sutartis paramai gauti iki 2008 metų pabaigos pasirašė 167 ūkininkai ir 78 bendrovės. Aktyviausi pareiškėjai – Šiaulių, Tauragės, Kauno ir Panevėžio apskričių ūkiai, o iš savivaldybių – Šilalės (20), Šakių (13), Radviliškio (12) ir Šiaulių (11) ūkiai. Vidutinė projekto paramos vertė 279 tūkst. Lt. Beveik 90 proc. sutarčių pasirašyta su gyvulininkystės ūkiais, iš jų tik 17 proc. nėra susiję su Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimu.

Net pusė iš 245 paramos gavėjų paramą gauna ne pirmą kartą. Nuo 2000 metų antrą kartą ją gauna 94 pareiškėjai, o 30 iš jų – 3 ir daugiau kartų. Tad vienos iš svarbiausių ir pagrindinių priemonių paramos sklaida nedidelė. Tam, kad parama galėtų pasinaudoti daugiau ūkių, tikslinga nustatyti paramos dydžio apribojimus tiems ūkiams, kurie bent kartą jau yra pasinaudoję tokio pobūdžio parama.