23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2009/04
Garantijų fondas prisitaiko prie pokyčių
  • Viktoras TROFIMIŠINAS, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Prasidėjus pavasario darbams sudėtinga išsiversti be skolintų pinigų. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF), talkindamas žemdirbiams, teikia garantijas už kreditus sėkloms, trąšoms, augalų apsaugos priemonėms, atsarginėms dalims ir kitam trumpalaikiam turtui įsigyti. Supaprastinta garantijų gavimo tvarka, garantijos suma padidinta nuo 300 tūkst. iki 4 mln. Lt, o garantinis užmokestis sumažintas trečdaliu.

Šiems metams ŽŪPGF patvirtintas valstybės garantijų limitas padidintas 30 mln. litų ir sudaro 438 mln. Lt. Garantuojama ne tik už kreditus, bet ir už kreditinę liniją, kuri patraukli skolinantis apyvartines lėšas.

Atsižvelgus į laikotarpio poreikius, išplėstas ŽŪPGF garantijų gavėjų ratas. Garantijos teikiamos ir kaimo bendruomenėms, vietos veiklos grupėms, mokslo ir studijų institucijoms, turinčioms gamybinius ūkius. Supaprastinta garantijų gavimo tvarka, o garantijos suma padidinta nuo 300 tūkst. iki 4 mln. Lt. Be to, garantinis užmokestis sumažintas apie 30 proc.

Kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, imantiems kreditus investiciniams projektams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones, palūkanos nekompensuojamos. Tačiau ši nuostata netaikoma gaunantiems paramą pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, t. y. neatsižvelgiant į projekto intensyvumą kompensuojama 80 proc. garantinio užmokesčio ir 40 proc. sumokėtų kredito palūkanų.

Kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, užsiimantiems žemės ūkio veikla ir paėmusiems kreditus investiciniams projektams įgyvendinti, kompensuojama 30 proc. palūkanų (jauniesiems ūkininkams 40 proc.), užsiimantiems alternatyviąja veikla kaime  kompensuojama 30 proc., bet ne daugiau kaip 40 tūkst. Lt per metus vienam subjektui. 50 proc. palūkanų (jauniesiems ūkininkams 100 proc.) kompensuojama už kreditus, skirtus privačiai žemės ūkio paskirties žemei įsigyti. Maksimali metinė palūkanų norma, kurios dalis kompensuojama, negali viršyti 6,49 procento.

ŽŪPGF direktorė Danguolė Čukauskienė atkreipia dėmesį, kad investicinių projektų, skirtų žemės ūkio veiklai, tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos tos, kurios padarytos po to, kai ŽŪPGF informuoja kredito gavėją apie priimtą sprendimą dėl garantijos suteikimo ir palūkanų kompensavimo; investicinių projektų, skirtų alternatyviajai veiklai, tinkamomis išlaidomis laikomos išlaidos, padarytos po prašymo dėl palūkanų kompensavimo pateikimo ŽŪPGF. Dar viena naujovė yra tai, kad dabar ŽŪPGF valdybos sprendimas reikalingas tik keičiant galutinį kredito grąžinimo terminą, kredito paskirtį, nuosavų lėšų investavimą, reorganizuojant ūkio subjektą bei keičiant kitas sąlygas, susijusias su turto įkeitimu. Keičiant visas kitas kredito sutarties sąlygas, sprendimą priima Fondo vadovas. Tai leidžia pagreitinti kredito sutarčių sąlygų pakeitimus.

Pinigai turi pasiekti ūkius

Pernai 308 žemdirbiai prašė pertvarkyti kreditų sutartis, iš jų apie pusė – pakeisti kreditų grąžinimo grafikus. Anot D. Čukauskienės, tai rimtas įspėjimas. Ženkliai daugėja garantijų, priskiriamų rizikingiausioms grupėms. 2007 m. didžiausios rizikos grupėms (kai bankai nutraukia kredito sutartis ir kreipiasi į fondą dėl išmokos) priskirta 2,6 proc. visų suteiktų garantijų, o 2008 m. – jau 5 proc. Tai rodo, kad šiemet kreditų gavėjai nesugeba vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

D. Čukauskienė atkreipia kredito įstaigų atstovų dėmesį, kad žemės ūkio verslo sėkmė daug priklauso ir nuo gamtos sąlygų. Šiuo metu labai nukrito ir supirkimo kainos, rinkose jaučiamas sąstingis, žemdirbiai skundžiasi apyvartinių lėšų trūkumu. Šiuo atveju nuo žemdirbių nepriklauso, kad jie negali vykdyti įsipareigojimų.

Apie žemės ūkio sektoriaus kreditavimą diskutuota ir Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Žemės ūkio ir kaimo verslo finansavimas šiandien: prob­lemos, sprendimai, perspektyvos“. Konferencijoje dalyvavo Europos garantinių institucijų asociacijos prezidentas Žozė Fernandas Figueiredas (Jose Fernando Figueiredo), Estijos, Vengrijos ir Italijos garantinių institucijų atstovai.

Ž. F. Figueiredas, apžvelgdamas Europos ir kitų šalių padėtį, pažymėjo, kad bankai susiduria su pinigų deficitu. Stokodami pinigų, jie mažina skolinimą vidaus rinkoje. Pagrindiniai bankai mažina skolinimą antriniams bankams. Jis ragino nacionalines vyriausybes sudaryti sąlygas bankams skolinti daugiau ir palankesnėmis sąlygomis.

„Vyriausybės turėtų padėti bankams surasti pinigų. Tuo pačiu reikia kontroliuoti pinigų srautus ir užtikrinti, kad tie pinigai vėl atsidurtų ūkiuose. Kad nebūtų taip, jog valstybė gelbėja bankus, o bankai pinigus panaudoja savo reikmėms“, – sakė Ž. F. Figueiredas.