Ne vienam 2009-ieji prasidėjo su nerimu širdyje: dėl verslo, ūkio, pajamų ir jas garantuojančio pagrindinio veiksnio – darbo. Kokia perspektyva žemės ūkio ir kitos profesijos žmonių laukia Lietuvos rinkoje? Kokia darbo rinkos padėtis pasaulio ir ES mastu? Ir ką daryti tiems, kurie jau neteko darbo?

Daugiausia darbo vietų generuoja Azijos regionai. Pasaulyje 2008 metais dirbo 3 mlrd. žmonių. Užimtumo augimo rodiklis – 1,3 proc. Palyginti su 2007-aisiais ar dar ankstesniais metais, tai žemas rodiklis, nes paprastai metinis augimas sudarydavo 1,6 proc. Jo mažėjimą lėmė sulėtėjęs ekonomikos augimas. Užimtumo atskiruose pasaulio regionuose rodikliai liudija, kad „liūto dalis“ užimtumo srityje tenka trims Azijos regionams (57 proc.), o Centrinei ir Pietryčių Europai, buvusios Sovietų Sąjungos šalims – vos 2 procentus.

Europos Sąjungoje ir kitose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse bendras darbo vietų kūrimas 2008 m. buvo neigiamas. Ekonomikos sulėtėjimas paveikė darbuotojų užimtumo pasiskirstymą tarp įvairių sektorių. 2008 m. užimtumas paslaugų sektoriuje, kuris išliko pagrindiniu naujų darbo vietų generatoriumi, dramatiškai sulėtėjo. Praeitais metais šių šalių gyventojų užimtumas paslaugų sektoriuje sudarė 71,2 proc. (palyginti su 2007 m., padidėjo 0,1 punkto). Pramonėje užimtumas ženkliai ėmė mažėti 2000 metais, ir pernai sudarė 25,1 proc. Žemės ūkyje gyventojų užimtumas 2008 m. sudarė 3,7 proc. (1998 m. – 5,8 proc. ).

Įdarbinimo žemės ūkyje rodiklis pernai tapo neigiamu ne tik ES, bet ir pasaulyje. Šis sektorius pasaulyje pagal gyventojų užimtumą yra antras iš trijų (pernai jame dirbo 33,5 proc. užimtųjų), tačiau ES jis turi mažiausią reikšmę.

Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, ekonomikos augimas ES ir kitose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse pernai buvo apie 1,4 proc., nedarbo lygis pasiekė 6,4 proc. (2007 m. – 5,7 proc.). Didžiausias nedarbo lygis pernai išliko Šiaurės Afrikoje (10,3 proc.).

Bedarbių ES ir kitose išsivysčiusiose šalyse 2008 m. buvo 32,3 mln. – palyginti su 2007-aisiais, jų padaugėjo 3,5 mln. Šiame pasaulio regione bendras užimtųjų skaičius sumažėjo 900 tūkst. (nuo 473,1 mln. 2007 m. iki 472,2 mln. – 2008-aisiais). Užimtumo situacija ES pablogėjo ne tik dėl ekonominės krizės, bet ir dėl kitų darbo rinkos iššūkių. ES sparčiai mažėja užimtųjų dėl greito senėjimo. Valstybės turi rasti būdų įdarbinti kuo daugiau žmonių, kad būtų iš ko mokėti socialines išmokas pensininkams ir užtikrinti normalius gyvenimo standartus. Kitas iššūkis – tai kartu su globalizacija besivystančios technologijos. Ir darbuotojai, ir darbdaviai turi būti pasirengę pažangai ir konkurencijai. Svarbu ne tik suteikti darbuotojams įgūdžių. Esminis krizės laikotarpio uždavinys – nuraminti žmones, užtikrinti jų saugumą.

Pakilimas įmanomas tik pasiekus dugną

Prognozuojamas toks pozityvus nedarbo scenarijus 2009 metams: Europos Sąjungoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse ekonomikos augimas bus neigiamas (-0,3 proc.). Tokios tendencijos prognozuojamos ir kitiems pasaulio regionams, išskyrus Sacharos Afriką – čia ekonomikos sulėtėjimas 2008–2009 m. bus mažesnis nei 0,5 proc. Lotynų Amerikoje, Karibų jūros regione ekonomika sulėtės dviem ir daugiau procentinio punkto. Pasauliniu mastu nedarbo lygis 2009 m. gali pasiekti 7,1 proc., ES ir išsivysčiusiose šalyse – 7,9 proc. Analitikai gana vieningai sutaria: tam, kad ekonomika imtų atsigauti, ji turi pasiekti dugną. O dugnas dar nėra pasiektas.

Tarptautinė darbo organizacija darbo vietų raktiniu generatoriumi laiko „žaliąją sritį“, t. y. produkciją ir jos vartojimą, besisiejantį su švaria energija, švariu produktų perdirbimu, siekiant adaptuotis prie klimato kaitos. Su klimato kaita susiję veiksmai (siekiant išsaugoti aplinką) gali sukurti naujas darbo vietas.

Žemės ūkis išlaikys stabilumą

Lietuvos darbo biržos atstovų pastebėjimu, pusėtina situacija darbo rinkoje buvo iki 2008 m. spalio, bet metų pabaigoje viskas žaibiškai apsivertė. Pasikeitus ekonominei situacijai, laisvos darbo vietos išgraibstomos per dieną. Paradoksalu, tačiau jei anksčiau kaimo gyventojai darbo ieškodavo didmiesčiuose, dabar juose ieškoti nebėra ko. Didžiausias nedarbo augimas per 2008 metus buvo Panevėžyje (3,2 procentinio punkto), Alytuje (1,7 punkto), sparčiai didėjo ir sostinėje. Vilnius, Panevėžys, Alytus patenka į teritorijų, kuriose nedarbo lygis siekia 6–8 proc., sąrašą. Druskininkai, Akmenės ir Ignalinos rajonai išlieka nedarbo lyderiais (daugiau kaip 8 proc.).

Prognozuojama, kad darbingo amžiaus gyventojų nedarbas sieks 10 proc. Jei anksčiau netekusieji darbo į darbo biržą pernelyg nesiveržė, tai dabar biržose – spūstys. Dauguma bedarbių turi žemą kvalifikaciją ar siaurą specializaciją. Jei daugelį metų nedarbas buvo daugiau moterų negu vyrų problema, dabar situacija pasikeitė: ieškančių darbo vyrų yra 4 proc. daugiau negu moterų. Daug ieškančių darbo vyrų yra dirbę statybos, pramonės sektoriuose. Bedarbiais tapusieji pageidauja dirbti tokį pat darbą kaip ir anksčiau. Besiregistruojantieji teigia, kad įsidarbinti norėtų kuo greičiau, tačiau tyrimų duomenys rodo, kad to iš tiesų siekia apie 87 proc. bedarbių.

Darbo vietas naikins pramonė

Darbo biržos mokamos pašalpos vidutinis dydis – 680 Lt. Maksimali pašalpa – 1 088 Lt, tačiau tokio dydžio gali tikėtis anksčiau uždirbę ne tūkstantį ir ne du. Be to, bedarbio pašalpą gauti nėra lengva, daug lengviau jos netekti. Nedarbo draudimo išmoką praranda asmuo, atsisakęs dalyvauti darbo biržos siūlomoje priemonėje. Įsiregistravę darbo biržoje išmokas gauna tik tie, kuriems darbo birža nepasiūlė jų profesinio pasirengimo ir sveikatos būklės atitinkančio darbo, taip pat – jei jie turi 18 mėn. nedarbo draudimo stažą per pastaruosius 3 metus. Nedarbo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo darbo stažo.

Darbo biržos atstovų prielaidos: darbo jėgos paklausa dar labiau sumažės, o didžiausia įtampa bus 2009 metų pabaigoje. Atžvelgiant į įmonių apklausos rezultatus, prognozuojama, kad 2009 m. bus likviduota apie 38 tūkst. darbo vietų (dvigubai daugiau negu 2007 m.). Daugiausia darbo vietų likviduoti numato pramonė – medienos, medienos gaminių ir baldų, tekstilės, pagrindinių metalo ir metalo dirbinių bei statybos sektoriaus bendrovės. Paslaugų sektoriaus atžvilgiu prognozės optimistiškesnės, o štai statybose darbo vietų bus įsteigta 4 kartus mažiau nei ketinama likviduoti. Tačiau pažymima, kad vienintelis žemės ūkis didelių pokyčių darbo vietų steigimo-likvidavimo srityje nelaukia.

Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. šalies žemės ūkyje, medžiok­lėje ir miškininkystėje buvo 123,4 tūkst. užimtųjų. Darbo kaime neturėjo 25,3 tūkst., mieste – 72 tūkst. žmonių.

Jei kaimo gyventojai dirbo keramikais, baldžiais, žemės ūkio mašinų mechanikais, stogdengiais – tai šių darbininkų įsidarbinimo galimybės priskiriamos prie turinčių mažiausiai perspektyvų. Netgi agronomų, agronomijos technikų, miškininkų, gyvulininkystės specialistų, aplinkos apsaugos ar statybos inžinierių galimybės rasti darbą bus menkos. Tačiau pažymėtina, kad įsidarbinimo galimybių barometras su žemės ūkiu susijusiems specialistams ir ankstesniais metais buvo pesimistinis, tačiau dėl to žemės ūkis nebankrutavo, o sezono metu ūkininkai darbuotojų neprisišaukdavo.

Lietuvoje diskutuojama dėl siūlymo liberalizuoti darbuotojų ir darbdavių susitarimus, mažinti darbo valandų skaičių. Tokiu būdu problemą sprendžia Vokietija. Metų pradžioje Vokietijoje, kurioje gyvena 82 mln. gyventojų, bedarbių skaičius pasiekė 3,5 mln. Mažindamos darbo valandų skaičių, Vokietijos įmonės siekia išvengti darbuotojų atleidimo ir sulėtinti nedarbą tam tikram laikui. Vokiečių manymu, jei ekonomika atsigaus, tokie veiksmai gali būti vaisingi, tačiau jei krizė taps gilesnė, tie žmonės, kuriems buvo sutrumpintos darbo valandos, galiausiai vis vien taps bedarbiais. Vokiečiai nebijo pripažinti, jog niekas tiksliai negali nuspėti krizės poveikio darbo rinkai.

Sąlygas pradeda diktuoti darbdaviai

Lietuvos, kaip ir kitų šalių, darbdaviai palaipsniui kelia reikalavimų kartelę potencialių pretendentų dirbti žinioms ir patirčiai. Neefektyvūs darbuotojai, kuriais buvo tenkinamasi augančioje rinkoje (darbuotojų pasiūla buvo mažesnė už paklausą) dabar keičiami kitais, stipresniais. Krizė veikia atlyginimų augimo sulėtėjimo ar mažėjimo tendencijas, kurios palankios stiprioms įmonėms. Jos gali sustiprinti darbuotojų komandas, samdydamos geriausią darbo jėgą nedidindamos išlaidų. Dar neseniai kandidatai dirbti diktavo savo sąlygas ir terminus. Dabar darbuotojų ambicingumas ir finansiniai lūkesčiai mažėja. Jie mato, jog smunkančios šalies verslo apimtys mažina personalo kiekio poreikį. Kandidatų konkurencija dėl tos pačios priežasties paaštrėjo. Lietuvių emigracija dėl finansų krizės į kitas šalis taip pat sumažėjo. Airijoje, vienoje populiariausių lietuvių emigrantų dislokacijos vietoje, 2008 metų antrą pusmetį atvykėlių iš naujųjų ES valstybių sumažėjo beveik dvigubai (taip ­sprendžiama iš pateiktų prašymų gauti asmeninį valstybės paslaugų gavėjo numerį).

Lietuviai Airijoje užima ketvirtąją vietą po lenkų, britų ir prancūzų. Į Didžiąją Britaniją lietuviai taip pat nebesiveržia dirbti. Šios šalies valiuta (svaras) šių metų vasario mėn. nukrito iki 3,8 Lt. Manoma, kad kitais metais D. Britanijoje bedarbių skaičius pasieks 3 mln. Statistikos departamento duomenys šiek tiek kitokie: 2008 metais į užsienį iš Lietuvos išvyko maždaug 3,1 tūkst. daugiau žmonių negu 2007-aisiais. Departamentas dar nėra suskaičiavęs, į kokias šalis pernai daugiausia išvyko lietuvių.

Pastebima, kad lietuviai svečiose šalyse geba adaptuotis net ir sunkiausiais laikais, galbūt todėl, kad jų neatgraso sunkus nekvalifikuotas darbas, kurio vengia vietiniai gyventojai. Prancūzai yra pastebėję, kad lietuviai net ir dirbdami savanorišką darbą užsienio bendruomenėse neretai pasirenka tualetų valymą ir šmaikštauja: galbūt lietuviai itin mėgsta švarą? O štai amerikiečiai stebisi lietuvių gebėjimu apeiti JAV įstatymus.

Ką veikti netekus darbo

Ką daryti žmonėms, kurie dėl ekonominės krizės jau neteko darbo? Psichologai visų pirma pataria nepanikuoti ir nenutraukti ryšių su buvusiu vadovu bei kolegomis. Nėra malonu užsukti į buvusią darbovietę pas išsaugojusius darbo vietas kolegas, tačiau ilgesnėje perspektyvoje ryšių palaikymas gali turėti teigiamų pasekmių. Pagerėjus ekonominei situacijai ar kam nors darbovietę palikus savo noru, yra tikimybė grįžti į tą pačią vietą. Be to, niekas geriau nežino apie darbo vietų situaciją negu tie, kurie dirba tame sektoriuje.

Išsaugoję darbo vietas kolegos žino apie situaciją tiek savo, tiek kitose įmonėse, todėl pažįstamų informacijos ir rekomendacijų dėka galima ten mėginti įsitvirtinti. Kuo draugiškesni ryšiai palaikomi su buvusiais kolegomis, tuo didesnė tikimybė sulaukti iš jų pagalbos. Darbo praradimas teikia galimybę patobulinti savo profesinės srities žinias. Pvz., jei prarastas darbas siejosi su technologijomis, vertėtų paimti į rankas techninį vadovėlį – juk įgytos žinios sensta. Be to, pravartu pagilinti ir kitus, tiesiogiai su profesija nesusijusius, įgūdžius, pvz., lietuvių kalbos raštingumo, verslumo. Patartina užsirašyti į mokymo kursus. Tai suteikia pridėtinę vertę ieškant darbo. Kol nesiseka rasti apmokamo darbo, vertėtų pagalvoti apie įsijungimą į visuomeninę veiklą ar bendruomenės projektą. Dalyvavimas tokioje veikloje suteikia komunikacinių, viešojo kalbėjimo, projektinio raštingumo ir kt. kompetencijų.

Darbo netektis suteikia progą pamąstyti, ką iš tiesų norisi daryti. Galbūt vairuotojas nuspręs tapti ūkininku, buvęs žemės ūkio įmonės darbuotojas – turizmo verslininku ir pan. 2008 metais prasidėjusi ekonominė krizė nuo darbo vietų kūrimo ar savo verslo steigimo atbaidė ne visus. Vienoje didžiausio nedarbo lygio teritorijų (Šalčininkų r. Adutiškio seniūnijoje) buvęs bedarbis Vytautas Sološenka, prieš trejus metus pradėjęs verslą, įkūrė individualią įmonę. Ši įmonė stato ir renovuoja pirtis, sodybas, gyvenamuosius namus. Įmonėje dirba 7 darbuotojai, trys iš jų priimti pernai. Kitas buvęs bedarbis Vygandas Mosteika pernai Tauragėje irgi įkūrė statybų įmonę, įsteigė 6 darbo vietas. Pernai UAB „Obelių lentpjūvė“ naujame medienos apdirbimo ceche įsteigė daugiau kaip 10 naujų darbo vietų, įdarbino aplinkinių kaimų gyventojus.

Žemės ūkio produktų gamybos įmonės taip pat demonstruoja optimistinius pavyzdžius. Bendrovės „Lukšių pieninė“ Jurbarko skyriuje pernai sukurtos 87 naujos darbo vietos, veikia moderni pieno perdirbimo įranga. „Vilkyškių pieninė“ Tauragėje 2008 m. sukūrė 17 naujų darbo vietų. UAB „Mėlynoji uoga“ Varėnoje, superkanti miško uogas, grybus, užsiimanti jų perdirbimu, pernai registravo virš 80 laisvų sezoninių darbo vietų. Vasaros metu įmonei itin prireikia vietinių gyventojų pagalbos.

Nepatariama kiekvienam praradusiajam darbą imtis verslo, nes pajamų ir išlaidų skaičiavimo prognozės gali būti nepatikimos. Netekus darbo, prarandamas ekonominis stabilumas, tačiau šis praradimas teikia galimybę atkurti priblėsusius ryšius su artimaisiais. Galbūt ne vieno praradusiojo darbą sutuoktinis ir vaikai anksčiau skųsdavosi dėl viršvalandžių darbe, dėmesio stokos namie, sunkiai suderinamų bendrų atostogų. Nedarbo situacijoje išvyka su šeima pažvejoti ar paslidinėti suteiks artimiesiems džiaugsmo.