Didėjant dėmesiui sveikam, ypač ekologiškam, maistui, auga susidomėjimas speltiniais kviečiais. Ekologiškai augindami speltinius kviečius, žemdirbiai galėtų gauti didesnį pelną, negu augindami tradicines javų rūšis. Tiesa, kai kuriuos atgraso daug darbo reikalaujantis jų apdorojimo procesas, pirmiausia – pelų atskyrimas, bet tai yra nesunkiai išsprendžiamos problemos.

Paprastieji (minkštieji) kviečiai derlingi, pakenčia atšiauresnes sąlygas. Nors jie mažesnio baltymingumo ir prastesnių maistinių savybių, negu kietieji, bet dėl geresnio žiemojimo plačiai auginami visame pasaulyje ir Lietuvoje. Jų grūdai labai geras maistines savybes įgauna tik intensyviai tręšiant azotu, todėl ekologiškai auginant jų kokybė dažnai prilygsta tik trečiajai klasei. Kietieji kviečiai pasižymi dideliu grūdų baltymingumu, bet tai šiltesnio klimato augalai, auginami Italijoje, Ispanijoje, JAV ir kitose šilto klimato šalyse. Lietuvoje šiems kviečiams klimato sąlygos netinkamos dėl per žemų temperatūrų, todėl ši kviečių rūšis neauginama.

Speltiniai kviečiai turi panašių maistinių savybių, kaip ir kietieji kviečiai, jie vieni baltymingiausių grūdinių javų. Speltiniams kviečiams priskiriamos specifinės savybės: labai didelis mineralinių medžiagų, mikroelementų, baltymų ir glitimo kiekis – daug didesnis negu minkštųjų. Beje, teigiama, kad jų glitimas yra kitokios struktūros, todėl tinka alergiškiems žmonėms. Pastaraisiais metais speltinių kviečių paklausa auga ekologiniams miltams gaminti.

Vakarų Europos šalyse (Vokietijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje) ekologiniuose ūkiuose dažniausiai iš kviečių auginami būtent speltiniai kviečiai. Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Belgijoje ir kitose šalyse speltinių kviečių selekcija vyksta iki šiol, jų veislės gerinamos ar naujai sukuriamos. Speltinių kviečių išlukštenimo problemą perdirbėjai sprendžia įsigydami išlukštenimo įrenginius, kurie varpažvynius atskiria nuo sėklų.

Auginimo technologija – kaip ir žieminių kviečių

Auginimo technologija beveik nesiskiria nuo paprastųjų žieminių kviečių. Sėti reikėtų su žvynais, nes jie apsaugo nuo patogeninių mikroorganizmų. Tik sėjant reikia stebėti, kad sėjamosios sėklavamzdžiai neužsikištų. Speltiniams kviečiams, kaip ir kitiems, tinkamiausi yra nevarpinių augalų priešsėliai.

Augalai yra aukšti, siekia iki 150 cm, stiebas nėra labai tvirtas, gali išgulti. Varpos ilgos ir trapios, žiedyno stiebelis lūžinėja, varpelėje yra po du grūdus, todėl šie kviečiai dažnai vadinami dvigrūdžiais. Varpos sunkios, nes grūdai baltymingi, todėl augalai dėl aukšto stiebo derlingesnėse dirvose linkę išgulti.

Speltiniai kviečiai net suvėlinus javapjūtę yra nebirūs, tačiau visiškos brandos tarpsniu varpos yra trapios ir kombainų lenktuvai jas traiško, todėl suvėlinus pjūtį galimi nuostoliai. Speltiniai kviečiai pakankamai ištvermingi žiemą, tinkami auginti ekologinės gamybos ūkiuose. Šie dvigrūdžiai kviečiai paplitę Europos šalyse, tačiau Lietuvoje jų auginimo technologija dar tik pradedama kurti. Viena iš svarbiausių problemų – kaip augalus tinkamai aprūpinti maisto medžiagomis, kad jų grūdų kokybė atitiktų maistiniams grūdams keliamus reikalavimus.

Produktyvumui didinti – ekologiškos trąšos

Kviečių produktyvumui didinti bandoma naudoti ekologiniams ūkiams sertifikuotas trąšas. Vienos iš tokių trąšų yra skystos organinės trąšos – Biokalis, Biojodis ir birios Ekoplant. Lietuvos žemės ūkio universitete žieminiuose kviečiuose su Biokaliu ir Biojodžiu atlikti tyrimai parodė, kad nuo šių trąšų iš esmės padidėja grūdų derlius, pagerėja jų cheminė sudėtis. Šiomis trąšomis prieš sėją galima apvelti javų grūdus, vėliau purkšti augalus kelis kartus vegetacijos metu.

Su paprastaisiais žieminiais kviečiais naudojant įvairias ekologines trąšas atlikta nemažai tyrimų, tačiau su speltiniais kviečiais jų beveik nedaryta. Šiaurės Lietuvos našūs dirvožemiai ypač tinka kviečiams auginti, tačiau be azoto trąšų ekologiniuose ūkiuose net ir našiuose dirvožemiuose grūdų kokybė nebūna aukštesnė kaip 3 klasės.

Speltinius kviečius nupurškus Biojodžiu krūmijimosi (3 l ha‑1), bamblėjimo (1,5 l ha‑1) ir plaukėjimo (2,0 l ha‑1) tarpsniais, produktyvių stiebų padidėjo 7,5 proc., panaudojus mineralines trąšas Ekoplant (250 kg ha‑1) ir Biojodį – 3,2 proc., naudojant Biokalį po 10 l ha‑1 krūmijimosi, bamblėjimo ir plaukėjimo tarpsniuose – 4,8 proc., palyginti su netręštais kviečiais kontroliniame variante. Pavasarį išbėrus mineralines trąšas Ekoplant ir nupurškus Biokaliu 10 l ha‑1, produktyvių stiebų buvo 7,9 proc. daugiau negu netręšus. Augalus patręšus vien tik biriomis trąšomis Ekoplant, teigiamos įtakos pasėlių produktyvumui nebuvo.

Speltinių žieminių kviečių mažiausias varpos produktyvumas buvo nenaudojant trąšų. Ten, kur speltinių kviečių pasėlis purkštas Biokaliu 3 kartus, vidutiniškai varpos masė buvo 28,6 proc. didesnė negu kontroliniame variante. Visų kitų trąšų ir jų derinių poveikis varpos grūdų masei buvo panašus ir padidėjimas sudarė 16,1–17,0 proc., išskyrus vieno Biojodžio panaudojimą, kuris grūdų masę didino nežymiai, palyginti su netręštais. Svarbią reikšmę kviečių derlingumui ir grūdų kokybei turi jų stambumas. 1 000 grūdų masės kitimo duomenys nuo naudotų trąšų buvo analogiški speltinių kviečių varpos kitimo duomenims.

Didžiausia 1 000 grūdų masė iš esmės (7,9 proc.) didesnė negu kontrolėje buvo kviečius nupurškus Biokaliu po 10 l ha-1 krūmijimosi, bamblėjimo ir plaukėjimo tarpsniais. Nemenkai 1 000 grūdų masė padidėjo panaudojus trąšas Ekoplant (250 kg ha-1) ir krūmijimosi tarpsniu nupurškus Biojodžiu ar tris kartus Biokaliu.

Grūdų derlius

Tiriant Biojodžio įtaką kviečių grūdų derliui nustatyta, kad tris kartus pasėlį nupurškus įvairiais augalų vystymosi tarpsniais Biojodžiu, neišlukštentų grūdų derlius padidėjo nedaug – tik 3,5 proc. Tenka pastebėti, kad, panaudojus šią agropriemonę, nuosekliai derlius padidėjo tik trijuose pakartojimuose iš keturių. Biojodį panaudojus derinyje su Ekoplant, neišlukštentų grūdų derlius padidėjo nuosekliai visuose pakartojimuose. Tai vidutiniškai davė esminį 8,1 proc. priedą.

Tręšimas Biokaliu per lapus labiau didino neišlukštentų grūdų derlių negu Biojodis. Biokaliu patręšus per lapus 3 kartus per vegetaciją (krūmijimosi, bambėjimo ir plaukėjimo tarpsniais po 10 l ha-1), neišlukštentų grūdų derlius, palyginti su kont­roliniu variantu, padidėjo 8,6 proc. Biokalį panaudojus derinyje su trąšomis Ekoplant, gautas didesnis – 9,5 proc. – grūdų derliaus priedas. Panašiai efektyviai, kaip ir Biokalis, grūdų derlių didino vienkartinis tręšimas Ekoplant trąšomis pavasarį 250 kg ha-1 norma.

Grūdų lukštingumas atskiruose tręšimo skystomis trąšomis variantuose nežymiai skyrėsi, tačiau gerokai didesnis buvo – vidutiniškai 11,2 proc. – kontroliniame variante, kur speltiniai kviečiai auginti be trąšų. Beje iš tręštų variantų didžiausiu lukštingumu – 22,88 proc. – pasižymėjo vien biriomis Ekoplant trąšomis tręštų kviečių grūdai. Skirtingai negu nenulukštentų, nulukštentų kviečių grūdų derlius iš esmės – 7,2 proc. – padidėjo nupurškus pasėlį vien Biojodžiu. Didžiausias grūdų derliaus priedas – 15,2 proc. – buvo Ekoplant trąšas panaudojus pavasarį atsinaujinus vegetacijai ir Biokalį augalų krūmijimosi pabaigoje.

Grūdų kokybė

Speltiniai kviečiai maistine verte artimi kietiesiems kviečiams (Triticum durtum). Mūsų tyrimuose juos auginant ekologiškai praėjusiais nepalankiais metais, kai rugpjūtį saulėtų dienų buvo mažai, jų kokybė atitiko maistinių grūdų ekstra klasės reikalavimus.

Naudotos ekologinės trąšos iš esmės baltymų ir šlapiojo glitimo kiekio grūduose nepadidino. Įtakos tam galėjo turėti lietingas 2008 metų rugpjūtis, kai grūdų kokybinius rodiklius pablogino užsitęsę lietūs (rugpjūtį iškrito beveik dviguba norma kritulių – 116,7 mm, arba 48,6 proc. daugiau už daugiametį vidurkį). Glitimo kiekį ir kokybę įvertinti pagal tai, kaip glitimą sudarantys baltymai brinksta silpnuose rūgščių tirpaluose, padeda sedimentacija. Ji priklauso nuo veislės savybių, tačiau nemažą reikšmę turi ir meteorologinės sąlygos. Netręšiant speltinių žieminių kviečių, jų sedimentacija siekė 16,0 cm3. Tręšiant skirtingomis ekologinėmis trąšomis arba jų mišiniais, sedimentacija padidėja 2 ir 3 cm3.

Našiose dirvose speltiniai kviečiai gali duoti nemažą pelną. Palankiais metais ekologiniame ūkyje netręštame laukelyje jų derlius siekė 5,91 t ha-1. Tačiau nors visos naudotos trąšos iš esmės didino grūdų derlių, tačiau grynųjų pajamų priedas nebuvo toks ryškus, kadangi ekologinės trąšos yra palyginti brangios. Labiausiai grynąsias pajamas mažino biriųjų Ekoplant trąšų naudojimas, kurių 1 kilogramas kainuoja 1,95 Lt.

***

Speltinių kviečių grūdų cheminė sudėtis artima kietiesiems kviečiams. Jų grūduose randama iki 50–60 proc. angliavandenių, 16–17 proc. baltymų, 1,8–2 proc. riebalų, 31–40 proc. glitimo. Vienas iš trūkumų – speltinių kviečių grūdai stipriai suaugę su varpažvyniais, todėl kūlimo metu sunkiai atsiskiria. Tačiau fitopatologiniu ir entomologiniu požiūriu varpažvyniai turi tam tikrą teigiamą prasmę, nes jie apsaugo grūdą nuo ligų ir kenkėjų. Speltiniai kviečiai nereiklūs dirvai, trąšoms, aplinkos sąlygoms, aukšti ir gerai stelbia piktžoles, todėl tinka auginti ekologiniuose ūkiuose.

***

• Speltinius kviečius auginant turtingame humuso sunkaus priemolio dirvožemyje, nupurškus Biojodžiu krūmijimosi (3 l ha-1), bamblėjimo (1,5 l ha-1) ir plaukėjimo (2,0 l ha-1) tarpsniais, produktyvių stiebų padidėjo 7,5 procento.
• Biojodžio įtaką kviečių grūdų derliui buvo nedidelė: tris kartus pasėlį nupurškus įvairiais augalų vystymosi tarpsniais Biojodžiu, grūdų derlius padidėjo nedaug – tik 3,5 proc. Biojodį panaudojus kartu su Ekoplant trąšomis, grūdų derlius padidėjo 8,1 procento.
• Biokalis labiau didino grūdų derlių, juo patręšus per lapus 3 kartus per vegetaciją po 10 l ha-1, derlius padidėjo 8,6 proc. Biokalį panaudojus derinyje su trąšomis Ekoplant, gautas 9,5 proc. didesnis grūdų derliaus priedas. Panašiai, kaip ir Biokalis, grūdų derlių didino vienkartinis Ekoplant trąšų 250 kg ha-1 panaudojimas pavasarį.
• Grūdų lukštingumas atskiruose tręšimo skystosiomis trąšomis variantuose nežymiai – 21,06–22,42 skyrėsi, tačiau buvo gerokai – vidutiniškai 11,2 proc. – didesnis kontroliniame variante, kur speltiniai kviečiai buvo auginti be trąšų.