23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2009/03
Žiemkenčių tręšimas pavasarį
  • Dr. Daiva JANUŠAUSKAITĖ, LŽI
  • Mano ūkis

Vos prabudus pavasariui, žemdirbiai skuba pamaitinti žiemkenčius. Juk kvietukui nepasakysi: „Susiveržk diržą“. Kad nei augintojui, nei augalui nebūtų nusivylimo, nuostolių ir streso, verta pasikartoti tręšimo abėcėlę.

Reikalingą siekiamam derliui išauginti azoto trąšų normą jau esate suplanavę iš rudens pagal azoto, fosforo ir kalio kiekį, būtiną pagrindinės produkcijos derliui išauginti. Dabar lieka nuspręsti, kurią tos normos dalį reikia išberti atsinaujinant vegetacijai, t. y. pasirodžius pirmiesiems naujiems lapo audiniams. Teisingas sprendimas bus priimtas tik tuo atveju, jei iki vegetacijos pradžios paimsite dirvožemio ėminius ir, nustatę juose mineralinio azoto (Nmin) kiekį, įsitikinsite, kiek kosminę kainą turinčio azoto liko dirvožemyje, kiek jo išplovė žiemos krituliai.

Tyrimais nustatyta, kad su žiemkenčių derliumi glaudžiausią ryšį turi 0–40 cm dirvožemio sluoksnyje esantis mineralinio azoto kiekis. Realiai situacijai įvertinti dirvožemio ėminiai imami iš 0–40 cm gylio tam skirtais specialiais cilindriniais arba sraigtiniais grąžtais. Dirvožemio ėminius išanalizuos LŽI Agrocheminių tyrimų centras Kaune, Savanorių g. 287. Pirmuoju pavasario vegetacijos laikotarpiu, nuo krūmijimosi pabaigos iki bamblėjimo pradžios, žiemkenčiai sunaudoja kone pusę – 41 proc. – viso per vegetaciją įsisavinamo azoto. Tai žinant, pirmąjį tręšimą planuoti ir pirmąsias azoto trąšų dozes apskaičiuoti reikia labai atsakingai, atsižvelgiant į dirvoje esantį mineralinio azoto kiekį.

Dirvožemio ėminių paėmimas ir jų analizavimas turi būti atliktas operatyviai, nes po žiemos išsekusiems augalams azoto reikia nedelsiant. Pirmiausiai reikėtų patręšti silpniausius, blogai peržiemojusius ar vėlyvos sėjos pasėlius. Kuo dirvožemyje mažiau augalams prieinamo mineralinio azoto, tuo didesnė bus startinė azoto norma. Tačiau, atsižvelgiant į ekologinius reikalavimus, žieminiams rugiams ir žieminiams kviečiams rekomenduojama išberti ne daugiau kaip 90 kg ha-1, žieminiams kvietrugiams – 60 kg ha-1 azoto. Kitaip tariant, pirmosios dozės dydis gali svyruoti nuo 60 iki 90 kg ha-1.

Priklausomai nuo auginimo paskirties, rugiams gali pakakti vegetacijos pradžioje atiduotos azoto normos, kviečius reikės tręšti papildomai 2–3 kartus kritiniais jų augimo tarpsniais, kvietrugiams 90 kg ha-1 gali pakakti visai vegetacijai arba, tuo atveju, jei pavasarį tręšta N60, bamblėjant papildomai reikės patręšti N30–60 doze. Didinti vegetacijos pradžioje atiduodamos pirmosios azoto dozės nerekomenduojama, kad augalai, esant palankiam dirvos drėgmės ir temperatūros režimui, sugebėtų ją įsisavinti.

Kuo gi svarbus pirmasis augalų pamaitinimas? Žiemkenčių krūmijimosi tarpsniu, kurį kviečiai ir kvietrugiai pradeda iš rudens ir baigia pavasarį, formuojasi žiedyno (varpos) užuomazgos. Taigi augalas pavasarį, krūmijimosi pabaigoje, jausdamas azoto trūkumą, ne tik blogiau krūmysis, išaugins mažiau šalutinių stiebų, bet ir suformuos mažiau varpos ašies narelių, t. y. trumpesnes varpas su atitinkamai mažiau grūdų. Šie rodikliai – vieni iš svarbiausių, lemiančių pasėlio derlingumą. Azoto reikšmę iki žiemkenčių bamb­lėjimo pradžios, t. y. iki pseudostiebo pakilimo, puikiai iliustruoja paveikslai.

Pirmojo tręšimo azotu nukelti į žiemkenčių bamblėjimo pradžią negalima, nes, kaip rodo tyrimų duomenys, smarkiai nukentės varpos produktyvumas, joje užsimegs mažesnis skaičius grūdų. Grūdų skaičiaus varpoje kitimui turi įtakos ir tolesnio vegetacijos periodo sąlygos. Augalas, net ir patręštas vegetacijos pradžioje, tačiau vėlesniais kritiniais vystymosi laikotarpiais nerasdamas dirvoje prieinamo azoto arba dėl nepalankių sąlygų neįstengdamas jo įsisavinti, gali nesugebėti išauginti šalutinių stiebų ar užmegztų varpos varpučių, todėl vyksta minėtų elementų redukcija. Taigi pirmasis pavasarinis tręšimas azotu – labai svarbus ir reikšmingas žingsnis, tačiau tai tik preliudija siekiant laukiamo rezultato.