Per trejus ES vykdomos cukraus reformos metus panaikinta apie 5,6 mln. t cukraus kvotos, uždaryti 79 fabrikai. Baltijos šalyse lietuviai liko vieninteliai cukraus gamintojai. „Danisco Sugar Kėdainiai“ turi 64 200 tonų, o „ARVI cukrus“ – 26 043 tonų baltojo cukraus kvotą. Cukraus poreikis Baltijos šalių rinkoje yra bent tris kartus didesnis – kasmet suvartojame apie 250 000 tonų cukraus. Kokią sektoriaus ateitį mato cukraus gamintojai?

Sutartys pasirašytos trejiems metams

„Danisco Sugar Kėdainiai“ šiemet sutartis su augintojais pasirašė trejiems metams, o tarpprofesinį susitarimą – iki 2015 m. Nustatyta bazinė kaina – 112 Lt/t – susieta su kviečių kaina. Tai reiškia, kad jei kviečiai pabrangs, augintojams daugiau bus mokama ir už runkelius. Augintojams patogi ir atsiskaitymo sistema: 80 proc. sumos pervedama į ūkininko sąskaitą pra­ėjus 10 dienų po pristatymo į fabriką.

„Derybos su augintojais šįkart buvo itin konstruktyvios. Auginimo sutartis naujam sezonui pavyko pasirašyti ne­įprastai anksti“, – sako „Danisco Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris. Tokie rezultatai leidžia manyti, kad nepasikartos pernykštė situacija, kai iki pat runkelių sėjos nebuvo aišku, kurie augintojai lieka versle, o kurie pasitraukia.

„Pernai viskas buvo smarkiai politizuota. Kai kurie ūkininkai įsivaizdavo, kad jei jie augins runkelius, tai bus vos ne tolygu tėvynės išdavimui. Teko pasitelkti visus įmanomus argumentus, įtikinėjimo įgūdžius ir bandyti „palaužti“ tokį mąstymą“, – prisimena S. Mozeris, tuomet pats važinėjęs kalbėtis su stambiausiais augintojais, į kuriuos lygiuojasi visi kiti. Situaciją palengvino tai, kad beveik visi stambūs Kauno rajono augintojai buvo už auginimą. „Jiems iki šiol garsiai padėkoju per kiekvieną susirinkimą“, – atvirai sako S. Mozeris.

Įsipareigojo gaminti iš cukrinių runkelių

Nemažai Latvijos augintojų šiemet pageidautų auginti runkelius Kėdainių fab­rikui. Bet, pasak direktoriaus, laikomasi tvirtos pozicijos: susirinkti reikiamą cukrinių runkelių kiekį iš savo regiono. Kad būtų įvykdyta turima kvota, reikia maždaug 9 000 ha cukrinių runkelių pasėlių. Šių metų sezonui papildomai dar pasirašyta kontraktų 7 000 tonų pramoninio cukraus (jis naudojamas ne maisto reik­mėms). Pramoniniam cukrui auginami runkeliai yra apie 10 proc. pigesni negu kvotiniai.

Kvotinis cukrus parduodamas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Latvijoje uždarius cukraus fabrikus, „Danisco Sugar“ nupirko jų prekinius ženklus. Uždarius Panevėžio cukraus fabriką, išlaikytas populiarus prekinis ženklas „Panevėžio cukrus plius“. Beje, visa kompanijai „Danisco Sugar“ priklausančių fabrikų produkcija žymima vienodu ženklu „Dan Sukker“.

Šį perdirbimo sezoną fabrikas buvo įsivežęs perdirbti žaliavinio cukraus iš Švedijos. Viena iš priežasčių – kad būtų sunaudotas toks dujų kiekis, kurį fabrikas buvo įsipareigojęs sunaudoti. „Techniškai fabrike galima gaminti cukranendrių cuk­rų, bet kol kas labiau apsimoka perdirbti cukrinius runkelius. Ir dar ilgai apsimokės, nes transportavimo išlaidos yra labai didelės“, – aiškina S. Mozeris pridurdamas, kad tarpprofesiniame susitarime yra punktas, kad kvotinis cukrus bus gaminamas iš cukrinių runkelių, o ne iš cuk­ranendrių.

Cukraus fabrikai – vieni sudėtingiausių maisto pramonės fabrikų. Perdirbimo sezonas Kėdainiuose tęsiasi apie 90 dienų, likęs laikas išnaudojamas fabriko paruošimui naujam sezonui. Tarybiniais laikais gamybos metu fabrikas sustodavo vos ne kas trečią dieną, dabar – vos vieną ar du kartus per visą sezoną. Po pernai padarytos difuzijos cecho rekonstrukcijos, kainavusios per 21 mln. Lt, perdirbimo pajėgumai išaugo iki 5 000 tonų per parą.

Šiemet fabrikas investuoja į gamybos metu gaunamo šalutinio produkto – fab­riko kalkių – apdorojimą. Daugelyje šalių jomis tręšiamos dirvos. Lietuvoje iki šiol kalkės neturėjo paklausos, mat po gamybos proceso tai buvo šlapia masė, kurią sunku įterpti į žemę. Modernizavus jų apdorojimą, fabriko kalkės bus birus produktas – hektarui patręšti jų reikėtų 15–20 tonų kas treji metai.

Sutaupyti dar yra iš ko

Pernykštis augintojų trypčiojimas vietoje nepraėjo be pasekmių – sėja vėlavo apie savaitę, o tai iš karto turėjo neigiamos įtakos derliui. Ypač sunku buvo apsaugoti pasėlius nuo piktžolių. Todėl dar labiau teko sustiprinti fabriko Agrocentro funkcijas – kiekvienas augintojas (o jų 500) bus aplankytas ir konsultuotas  kelis kartus per sezoną. Viena iš pagrindinių augintojų klaidų – vis dar per daug naudojama azoto. Nuo azoto pertekliaus mažėja runkelių cukringumas ir derlius. Tobulinant auginimo technologijas, daromi gamybiniai ir tikslieji bandymai, bendradarbiaujama su Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkais. „Dažnai nereikia išradinėti dviračio – jis seniai išrastas, tereikia jį pritaikyti mūsų sąlygomis“, – taip auginimo technologijų, kurios yra bendros visų šalių „Danisco Sugar“ augintojams, taikymą apibūdina S. Mozeris.

Pernai daug dėmesio skirta runkelių nukasimo servisui. Kauno r. ūkininkai Kęstutis Svečiulis ir Romualdas Majeras, turintys bendrovę „Holmer servisas“, beveik 3 mln. Lt investavo į runkelių nuėmimo kombainus Ropa Euro Tiger 2008V8-3. Cukraus fabrikas su bendrove „Holmer servisas“ yra pasirašęs ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią runkelių nuėmimo paslaugos teikiamos kitiems augintojams. Pernai maždaug 30 proc. runkelių buvo nuimta per serviso paslaugas. „Matome, kad tokios paslaugos poreikis auga, todėl skatiname serviso įmones įsigyti daugiau kombainų. Ūkininkai taip pat linkę susikooperuoti ir įsigyti savo kombainus“, – tendencijas aiškina S. Mozeris.

Vienas serviso kombainas per sezoną (dirbdamas beveik visą parą) gali nukasti apie   1 200 ha runkelių. Kasimo paslaugų terminai derinami su pristatymo į fabriką grafiku, mat labai svarbu nukastus runkelius kuo trumpiau laikyti. Net ir savaitę pasaugoti runkeliai duoda pastebimus nuostolius. Suprantama, turint savo kombainą, galima nukastus šakniavaisius pilti tiesiai į mašiną, o naudojantis serviso pa­slaugomis, tai padaryti kartais sudėtinga. Kiekvienas runkelių perkrovimas duoda beveik 3 proc. nuostolių.

„Mūsų augintojai dar neįvertina, kokių nuostolių jie patiria laikydami nuskastus runkelius per ilgai: tai yra gerokai daugiau, negu jie įsivaizduoja“, – sako S. Mozeris. Pasirodo, biologinio runkelių derliaus mūsų ūkininkai užaugina apie 10–15 tonų daugiau, negu patenka į fabriką. Pagal biologinį derlių Lietuvos augintojai jau seniai aplenkė suomius ir eina beveik koja kojon su švedais. Yra ūkininkų, kurie pernai gavo 12 t/ha baltojo cukraus iš hektaro – tai jau europinio lygio rezultatai.

Marijampolėje tikimasi, kad žaliavos netrūks

Pasak „ARVI cukrus“ generalinio direktoriaus Eduardo Justino Jakevičiaus, šiemet padėtis cukrinių runkelių rinkoje stabilizavosi. Dialogas su žemdirbiais vyksta konstruktyviai – esami cukrinių runkelių augintojai užsėja didesnius plotus. Grįžta ir tie, kurie praėjusiais metais cukrinių runkelių buvo nusprendę nebeauginti. Nusistovėjus cukrinių runkelių supirkimo kainai, augintojai mato realią situaciją ir jaučiasi drąsiau.

Sulaukę rekordinių grūdų supirkimo kainų 2007-aisiais, praėjusiais metais žemdirbiai irgi tikėjosi, kad supirkimo kainos dar augs, todėl javais užsėjo didesnius plotus, daugiau investavo į techniką manydami, kad ji be vargo atsipirks. Tačiau, kai išaugintą derlių reikėjo parduoti, paaiškėjo, kad už jį gaus dvigubai ar net trigubai mažiau. Išlošė tie, kurie nesiblaškė ir toliau augino saldžiąsias šaknis – cuk­riniai runkeliai išliko bene pelningiausia 2008 m. kultūra.

Marijampolės cukraus fabriko agronomai ne tik pataria žemdirbiams, kokias cukrinių runkelių veisles rinktis, kada sėti, kuo tręšti, bet ir tarpininkauja įsigyjant sėklą, trąšas geresnėmis nei rinkos sąlygomis. Pasak E. J. Jakevičiaus, Suvalkijos ūkininkai stengiasi išnaudoti jau turimą techniką, nes investuoti yra rizikinga – vėluoja tiesioginės išmokos, auga kreditų palūkanos, ne visi produkcijos supirkėjai atsiskaito laiku.

Bendrovės „ARVI cukrus“ fabrikas reikiamą baltojo cukraus kiekį kvotai įvykdyti pagamintų per 85–90 darbo dienų (įmonėje dirba 144 darbuotojai). 2008 m. buvo supirkta mažiau cukrinių runkelių, dėl to fabrikas dirbo mažiau negu 90 dienų. Trūkstamą žaliavos dalį teko pirkti iš Lenkijos augintojų ir ten pat gaminti cuk­rų. „Esame tikri, kad šiais metais cukrinių runkelių augintojų Lietuvoje netrūks ir mums nereikės dairytis žaliavos kaimyninėse šalyse. Tai rodo ir dabartinė sutarčių su cukrinių runkelių augintojais sudarymo eiga“, – teigia E. J. Jakevičius.

Lietuviško cukraus gamintojai teigia, kad jų produkcija niekuo nenusileidžia Lenkijoje, Vokietijoje ar kitose šalyse pagamintai produkcijai, todėl yra konkurencinga, o verslas – perspektyvus.