Basf 2024 04 09 / 2024 04 19 A1 Basf 2024 04 09 / 2024 04 19 m1
Mano Ūkis 2009/03
Naujienos ekologinio ūkininkavimo srityje
  • Virginijus MASIONIS, VšĮ „Ekoagros“
  • Mano ūkis

Nuo šių metų pradžios šiek tiek keitėsi ekologinio ūkininkavimo taisyklės, kurių privalo laikytis visi pareiškėjai, įregistravę ekologinės gamybos ūkius ir siekiantys gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatus. Didelių esminių pakitimų nėra. Daugelyje punktų aiškiau išdėstyti ūkininkavimo principai, supaprastinta kai kurių įsigijimų tvarka, panaikintos anksčiau galiojusios išimtys.

Nuo šių metų sausio 1–osios pradėti taikyti ES Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (toliau – Reglamentas) ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008 (toliau – Įgyvendinimo reglamentas), kurie pakeitė anksčiau galiojusį Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91. Taip pat 2009 m. sausio 9 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-11 pakeistos Ekologinio žemės ūkio taisyklės (toliau – Taisyklės).

Mažėja taršos šaltinių

  • Naujoje Taisyklių redakcijoje sumažinti taršos šaltiniai, nuo kurių nebereikės ekologinės gamybos laukams įrengti apsaugos juostų, tačiau akcentuojama visada išliekanti taršos rizika.
  • Nereikės apsaugos juostų nuo nechemizuotų laukų ar pasėlių ir kitų kelių, išskyrus magistralinius ir krašto kelius, nuo kurių apsaugos juostos turės būti įrengtos.
  • Nuo kapinių bei sąvartynų taip pat nereikės papildomos apsaugos juostos, pakaks tiek, kiek tai reikalaujama pagal kitus teisės aktus (SAZ).
  • Vegetacijos periodu, įprastiniuose laukuose augantys augalai ar žemės dirbimo būdas turės skirtis nuo ekologinės gamybos lauke augančių pasėlių, kitu atveju reikės pastovių riboženk­lių, pažyminčių ekologinės gamybos laukų ribas.
  • Panaikintų apsaugos juostų plotus pridėjus prie ekologinės gamybos lauko ploto, bendras lauko statusas nebus mažinamas.

Organinių trąšų naudojimas

Ekologiškai ūkininkaujant, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į dirvos derlingumą ir azoto balansą dirvožemyje. Todėl visi ekologinės gamybos ūkiai, kaip įpareigoja Taisyklių 30 punktas, privalo parengti šiam ūkininkavimo būdui tinkamus augalų kaitos ar sėjomainos planus ir jų laikytis. Planus galima koreguoti ir keisti, nurodžius svarbias priežastis ir suderinus su sertifikavimo įstaiga.

Pagal Reglamento 12 straipsnio b dalį dirvos derlingumas gali būti išlaikomas ar didinamas, laukus tręšiant mėšlu ar organinėmis medžiagomis, gautomis ekologinės gamybos būdu. Jei tokios galimybės nėra ir ekologinės gamybos laukams tręšti numatoma naudoti įprastines trąšas, reikės sudaryti tręšimo planą ir jame nurodyti kada, kuo ir kokie laukai bus tręšiami. Tręšimo planas galėtų būti kaip trąšų ar kitų dirvos gerinimo priemonių naudojimo poreikį patvirtinantis dokumentas, kurio reikalaujama Įgyvendinimo reglamento II antraštinės dalies 3 straipsnio 1 punkte. Laukams tręšti organines trąšas, gautas iš įprastinės gamybos ūkių, galima naudoti be sertifikavimo įstaigos leidimo, tačiau reikės turėti įrodymų, kad nebuvo galima tokių trąšų įsigyti iš ekologinės gamybos vienetų.

Reikalavimai sėklos naudojimui

Nuo sausio 1 d. nebegalioja Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1452/2003, kuris reglamentavo sėklų bei dauginamosios medžiagos naudojimą. Jį pakeitė Reglamentas ir Įgyvendinimo reglamentas, pagal kuriuos visi ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai privalo naudoti tik ekologinės gamybos būdu išaugintas sėklas ar augalų (bulvių) dauginamąją medžiagą (būtina turėti Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie ŽŪM išduotą sėklos sertifikatą). Sėklos ir dauginamoji medžiaga gali būti apdorota tik Įgyvendinimo reglamente nurodytomis medžiagomis. Visi sėklų ir dauginamosios medžiagos naudojimui ekologinės gamybos ūkiuose keliami reikalavimai išdėstyti Įgyvendinimo reglamento 45 straipsnyje.

Ekologinės gamybos ūkiui sėklas ir dauginamąją medžiagą galima:

  • įsigyti iš Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos atestuotų ekologiškų sėklų tiekėjų;
  • įsigyti iš ekologinės gamybos ūkių, kuriuose išaugintą produkciją galima naudoti kaip sėklas (turi būti ne tik ekologinės gamybos ūkio sertifikatas, bet dar ir sėklos sertifikatas);
  • naudoti savo ekologinėje ūkio dalyje išaugintą produkciją.

Tik tuomet, jei Lietuvoje, t. y. ekologiškų sėklų duomenų bazėje, nėra užregist­ruota norimos rūšies ir veislės ekologiškų sėklų, gali būti leidžiama naudoti įprastinę sertifikuotą sėklą. Išduoti leidimus tokioms sėkloms naudoti ūkyje Žemės ūkio ministerija įgaliojo sertifikavimo įstaigą „Ekoagros“. Prieš sėją reikia su nustatytos formos prašymu (F–088) kreiptis į įstaigą ir gauti leidimą vienam sezonui ekologinės gamybos ūkyje naudoti neekologiškas sertifikuotas sėklas. Prašymai peržiūrimi ir leidimai išduodami iki sėjos pabaigos. Pasibaigus sėjai, gauti prašymai nesvarstomi ir leidimai neišduodami.

Taisyklių 31 punkte dėl neekologiškos sėklos naudojimo išimtis padaryta sėklininkystės ūkiams, kurie sertifikuotai aukštos reprodukcijos sėklai išauginti naudoja sėklos pradinį dauginimą. Jiems tokios neekologiškos sėklos naudojimui ekologinės gamybos ūkyje leidimo nereikės.

Šiais metais, kaip ir pernai, žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas sėklų sąrašas, pagal kurį visi ekologiškai ūkininkaujantys subjektai be atskiro sertifikavimo įstaigos leidimo gali naudoti sąraše išvardintas neekologiškai augintų augalų sėklas.

Aktualijos gyvulių augintojams

Taisyklėse yra apibrėžta, kas laikoma nedideliu (100 SG) ekologinės gamybos gyvulininkystės ūkiu, kuriame sertifikuojami galvijai gali būti laikomi pririšti, jei kitaip jų neįmanoma laikyti grupėmis, atitinkančiomis jų elgesio reikalavimus. Tačiau tokiems galvijams ganymo laikotarpiu turi būti suteikta galimybė ganytis ganyklose, o žiemos periodu bent du kartus per savaitę jie turi būti išgenami į diendaržius ar mocio­no aikšteles.

Pagal Įgyvendinimo reglamento 95 straipsnio 1 punktą iki 2010 m. gruodžio 31 d. galvijus galima laikyti pririštus tuose tvartuose, kurie jau buvo eksploatuojami iki 2000 m. rugpjūčio 24 d., su sąlyga, kad tam yra gautas ŽŪM leidimas ir kad gyvuliai reguliariai išvedami pasivaikščioti.

Atnaujinant bandą ar pulką, gyvulius reikia įsigyti iš ekologinės gamybos gyvulininkystės ūkių. Jei nepakanka ekologiškai augintų gyvūnų, be sertifikavimo įstaigos leidimo galima bandą atnaujinti neekologiškai augintomis suaugusiomis patelėmis, niekada neturėjusiomis palikuonių. Tačiau ribojamas tokių patelių skaičius per metus: ne daugiau kaip 10 procentų arklių ar galvijų ir 20 procentų kiaulių, avių ar ožkų patelių. Iš esmės plečiant gyvulininkystės ūkį, keičiant veislę, išvedant naujas galvijų rūšis ar kai veislėms gresia išnykimo pavojus, gavus išankstinį Žemės ūkio ministerijos leidimą, bandą galima papildyti iki 40 procentų.

Nuo 2008 m. sausio 1 d. žolėdžių gyvulių šėrimui naudoti įprastinės gamybos pašarus draudžiama, o šeriant kitų rūšių gyvulius, jie negali viršyti 10 procentų. Laižomoji druska ir visi mineralų ir vitaminų priedai, kurių dedama į pašarus kaip papildų, nėra įprastiniai pašarai ir jų kiekis procentais neskaičiuojamas. Tačiau ekologinės gamybos ūkyje atrajotojams sintetinių A, D ir E vitaminų, visiškai atitinkančių natūralius, naudojimas turi būti suderintas su Žemės ūkio ministerija.

Sertifikavimo įstaiga gali leisti ekologinės gamybos ūkiuose naudoti pagalbines medžiagas, kurios nėra įtrauktos į ekologinėje gamyboje leidžiamų naudoti medžiagų sąrašą, tačiau atitinka Reglamentų ir Taisyklių reikalavimus. Įrodymui reikia pateikti medžiagos kilmę ir sudėtį patvirtinančius ar atliktų laboratorinių tyrimų analizės dokumentus.

Paralelinė gamyba

Pagal Reglamento 11 straipsnį ūkyje gali būti vykdoma ir ekologinė, ir ne­ekologinė gamyba, tačiau visa tai turi būti aiškiai atskirta, t. y. laikomos skirtingos gyvūnų rūšys bei auginamos skirtingos augalų veislės, kurias lengvai galima atskirti. Norint turėti realizuojamos ekologiškos produkcijos, negalima ūkyje auginti paralelinės produkcijos įprastinėje ūkio dalyje arba tuos pačius augalus auginti skirtingų statusų laukuose. Laukams, kurie buvo vėliau įtraukti į ekologinę gamybą, galima iš ŽŪM gauti patvirtinimą dėl pereinamojo laikotarpio sutrumpinimo. Prašymus dėl pereinamojo laikotarpio sutrumpinimo reikia pateikti sertifikavimo įstaigai iki einamųjų metų birželio 1 dienos. Prie prašymo būtina pridėti dokumentus, patvirtinančius, kad per paskutinius 3 metus tuose laukuose nebuvo naudotos jokios sintetinės medžiagos arba kad tie sklypai buvo natūralūs plotai ir kad laukuose buvo vykdomos Agroaplinkosauginės programos.

Neatitiktys ir jų taisymas

Ūkyje nustačius neatitikimą, susijusį su ekologinių reikalavimų laikymusi, sertifikavimo įstaiga užtikrina, kad gaminama produkcija, kuriai neatitikimas turėjo tiesioginį poveikį, nepatektų į rinką kaip ekologiška. Neatitiktims, kurios produktui įtakos neturi, tačiau ne iki galo vykdomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai, nustatomas koregavimo veiksmų terminas ir tik visiškai pašalinus neatitiktis, išduodamas ekologinį ūkininkavimą patvirtinantis dokumentas – sertifikatas. Esant nedideliems pažeidimas, sertifikatas gali būti išduotas, tačiau informaciniame laiške nurodomos neatitiktys, kurias būtina kuo skubiau ar iki kitos patikros pašalinti.

2009 m. sausio 1 d. duomenimis, pernai kartu su žuvininkystės ūkiais buvo patikrinta 2 818 ekologinės gamybos ūkių, iš kurių 2 805 ūkiai atitiko ekologinei gamybai keliamus reikalavimus ir buvo sertifikuoti. 2008 m. kovo 31 d. buvo užregistruoti 2 907 pareiškėjai, norintys ekologiškai ūkininkauti, bet iki kasmetinio tikrinimo 89 pareiškėjai ketinimų atsisakė. Nors sertifikuotų ūkių skaičius 2008 metais ir sumažėjo, tačiau sertifikuotas plotas buvo 1 905 ha didesnis negu 2007 metais. Ekologiškai ūkininkaujančių pareiškėjų skaičius sumažėjo, bet daugiau atsirado ekologiškos produkcijos, todėl padaugėjo ekologiškų produktų perdirbimo įmonių. Per 2008 metus buvo sertifikuota 31 įmonė, t. y. 5 įmonėmis daugiau negu 2007 metais.