23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2009/03
Energijos šaltinis produktyvių karvių racione
  • Mindaugas BUDVYTIS, Virmantas MINKEVIČIUS, Virmantas PIKELIS
  • Mano ūkis

Pagrindinės maisto medžiagos, reikalingos gyvulio kūno masei augti, yra baltymai ir mineralai. Tačiau maisto medžiagoms pasisavinti ir produkcijai gaminti reikia energijos iš angliavandenių ir riebalų.

Energijos perteklius gali būti kaupiamas gyvulio organizme riebalų forma. Evoliucijos metu šią atsargų rūšį energijai kaupti pasirodė efektyviausia, nes skildami riebalai išskiria daugiausiai energijos.

Pieninėms karvėms reikia apsaugotųjų riebalų

Kai gyvulys energijai gauti pradeda naudoti sukauptus organizmo riebalus, tai rodo nepakankamą apsirūpinimą energija. Ką tik apsiveršiavusių šviežiapienų karvių energijos balansas dažniausiai yra neigiamas, t. y. jos sunaudoja energijos produkcijai gaminti ir gyvybinėms funkcijoms palaikyti daugiau negu gauna su pašaru. Karvės vargu ar suės pašaro daugiau negu 25 kg per dieną, skaičiuojant sausosiomis medžiagomis (SM). Tad jei į pašarą nebus įterpta papildomų riebalų, šviežiapienė karvė gali neišnaudoti savo genetinio produktyvumo galimybių. Produktyvioms karvėms, duodančioms nuo 8 000 kg ir daugiau pieno per laktaciją, racionas turėtų būti labiau koncentruotas energijos atžvilgiu. Jei racio­ne energijos trūks, karvė pradės naudoti orga­nizme sukauptus riebalus, todėl padidės pavojus susirgti medžiagų apykaitos ligomis, pavyzdžiui, ketoze.

Gyvulio organizmo riebaluose yra kaupiami hormonai, todėl bet koks žymesnis karvės riebalinio audinio sumažėjimas gali turėti neigiamos įtakos vaisingumui. Tokiais atvejais net ir produktyvios bei geros genetinės vertės karvės sunkiai apsivaisina, todėl jas tenka brokuoti.

Riebalai didžiajame prieskrandyje

Paprastai pašaro riebalus sudaro sočiosios ir nesočiosios riebiosios rūgštys. Tačiau perdozuoti riebalai, kurie sudaryti iš nesočiųjų riebiųjų rūgščių, gali būti kenksmingi prieskrandžio mikroflorai. To pasekmė – sumažėjęs prieskrandžio pH, dėl ko prastėja pašaro virškinamumas. Tačiau prieskrandžio bakterijos turi savisaugos mechanizmą. Į prieskrandį patekusios nesočiosios riebiosios rūgštys yra hidrolizuojamos į sočiąsias riebiąsias rūgštis. Tačiau šis mechanizmas yra veiksmingas tik tuomet, kai pašaro riebumas neviršija 5 proc. Hidrolizė nėra palanki ir ekonomine prasme, nes nesočiųjų rūgščių virtimo sočiosiomis metu prisigamina ir trans- riebiųjų rūgščių, kurios mažina pieno riebumą.

Priedai primilžiui padidinti

Pirmosios kartos apsaugotieji riebalai yra muilinti kalcio riebalai. Praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo sukurti vadinamieji kalcio muilinti riebalai (pvz., AkoFeed Calcium Fat), kurių pagrindą sudarė nesočiosios laisvosios riebiosios rūgštys, prijungtos prie kalcio jonų. Chemiškai tokį junginį galima pavadinti muilu. Dėl tokio stabilizavimo riebiosios rūgštys tapo atsparesnės fermentacijai didžiajame prieskrandyje. Dėl palyginti gero virškinamumo plonosiose žarnose kalcio muilinti riebalai tapo efektyviu riebalų priedu pieninėms karvėms. Tačiau toks riebalų stabilizavimo būdas turi ir esminių trūkumų, todėl šio priedo negalima įterpti į kai kurių grupių karvių racionus. Pirmiausia, dėl prasto produkto skonio ir kvapo gali suprastėti pašarų ėdamumas, dėl to sumažėja ir karvių produktyvumas. Be to, būdamas cheminis junginys su mineralu, kalcio muilas netirpsta aukštesnėje temperatūroje, dėl to jį sunkiau panaudoti kombinuotųjų pašarų granuliavimo metu. Šis produktas taip pat netinka karvėms, šeriamoms racionais, kuriuose yra didelė krakmolo koncentracija, nes esant acidozės rizikai didžioji dalis kalcio muilo suskyla dar didžiajame prieskrandyje. Tai gali neigiamai paveikti mikroflorą ir neduoti laukiamo ekonominio efekto.

Antrosios kartos apsaugotieji riebalai – sukietintos palmių riebiosios rūgštys. Neigiamos kalcio muilintų riebalų savybės prieš maždaug 17 metų paskatino kurti kitokius apsaugotuosius riebalus – sočiąsias riebiąsias rūgštis iš gyvulinės kilmės riebalų (lajaus ir žuvų taukų). Vėliau buvo pradėtos naudoti palmių aliejaus riebiosios rūgštys. Riebiųjų rūgščių stabilizavimo principas buvo jų prisotinimo (sukietinimo) proceso metu sukelta lydymosi temperatūra nuo 40 °C iki 54 °C. Paprasčiau tariant, jų lydymosi temperatūra tapo daug aukštesnė negu gyvulio organizmo temperatūra. Šie „klasikiniai“ apsaugotieji riebalai (pvz., AkoFeed Gigant 60) vis dar naudojami karvių racionų energijai papildyti.

Trečiosios kartos apsaugotieji riebalai – frakcionuoti trigliceridai. Tyrinėjant daug palmitino rūgšties (C:16) turinčius riebalus, buvo rastas būdas pagerinti apsaugotųjų riebalų savybes. Rafinuotas palmių aliejus yra frakcionuojamas į atskirus riebiųjų rūgščių blokus. Palmių riebalai, prisotinti palmitino rūgšties, kurios lydymosi temperatūra siekia 56 °C, yra gaminami nesukietinus riebiųjų rūgščių. Tokiu būdu nesusidaro trans- riebiosios rūgštys. Trečiosios kartos apsaugotųjų riebalų pavyzdys – priedas Hyprofat.

Mitybinė nauda

Antrosios ir trečiosios kartos apsaugotieji riebalai nėra chemiškai muilinti, todėl visa juose esanti energija gali būti visiškai metabolizuojama. Šių riebalų riebiosios rūgštys yra visiškai prisotintos, todėl nedaro jokios įtakos natūraliai prieskrandžio mikroflorai. Be to, prisotinti riebalai išlieka stabilūs net ir labai rūgščioje prieskrandžio terpėje. Ko negalima pasakyti apie kalcio muilus, kurie net ir silpnai rūgščioje terpėje, būdingoje produktyvių karvių prieskrandžiams, pradeda skilti į kalcį ir laisvąsias riebiąsias rūgštis. Dėl to prieskrandžio turinys dar labiau parūgštėja ir susidaro pragaištingos sąlygos prieskrandžio mik­roflorai. Dėl šios priežasties kalcio muilų atsparumas didžiojo prieskrandžio sąlygomis siekia tik apie 70 procentų.

Gaminant minėtus riebalus miltelių pavidalu, labai padidėja virškinamasis plotas. Tai užtikrina gerą sočiųjų riebalų virškinamumą plonosiose žarnose.

Karvės energijos poreikis labai išauga likus 2 savaitėms iki veršiavimosi. Tačiau tuo metu ji negali suėsti tiek pašaro, kad būtų patenkintas energijos poreikis. Todėl šiuo laikotarpiu patartina šerti antrosios arba trečiosios kartos apsaugotuosius riebalus, iš anksto prie jų nepratinant. Duodant kalcio muilų dėl prasto jų skonio ir kvapo, gyvulį pirma reikia pripratinti.

Sočiuosius riebalus ir frakcionuotus trigliceridus dėl jų gero lydymosi paprasta naudoti pramoninėje kombinuotų ir granuliuotų pašarų gamyboje. Juos taip pat galima šerti ir ūkyje paprasčiausiai užbarsčius ant kitų pašarų.

***
Apsaugotiesiems riebalams gaminti naudojamos palmių aliejaus riebiosios rūgštys. Jos yra apsaugomos (stabilizuojamos) nuo prieskrandyje vykstančių fermentacijos procesų įtakos dviem pagrindiniais būdais: jų lydymosi temperatūra padidinama iki maždaug 50 oC arba rūgštys stabilizuojamos kalcio jonais. Priešingai negu aliejus, apsaugotieji riebalai nesutrikdo didžiojo prieskrandžio veiklos ir yra pasisavinami plonosiose žarnose.

Parengta pagal užsienio spaudą