Vienas iš intensyvios javų auginimo technologijos reikalavimų yra pasiekti optimalų lauko daigumą. Tam didžiausią įtaką daro ne tik išsėjimo normos tikslumas, bet ir išsėjimo gylis.

Giliai pasėjus, dalis sėklų visiškai nesudygsta, kitų sėklų dygimas užsitęsia. Tokie daigai būna silpnesni, nes grūdo maisto medžiagos išnaudojamos požeminio stiebo auginimui, kol augimo kūgelis iškeliamas į dirvos paviršių. Šaknų sistema taip pat būna silpnesnė, javai mažiau krūmijasi arba visai nesikrūmija, pasidaro labiau pažeidžiami pašaknio ligų. Ši bėda – per gili sėja – dažnesnė, kai sėjama diskinėmis sėjamosiomis be gylio ribotuvų. Jei javo daigelį raunant, jis neišsirauna iš dirvos, o nutrūksta,  tai požymis, kad pasėta per giliai.

Nuo sėjos gylio priklauso javų sudygimo greitis ir vienodumas. Optimalus javų sėjos gylis sunkesnės mechaninės sudėties dirvose yra 2–4 cm, o lengvose dirvose sėjama maždaug 1 cm giliau. Labai svarbu, kad sėklos būtų įterpiamos vienodame gylyje. Pasėjus nevienodame gylyje, sudygsta nevienodas pasėlis ir subręsta labai nevienodos kokybės grūdai.

Žinoma, negalima pasėti ir per sekliai. Per sekliai įterpus sėklas, ypač esant sausam orui, pasėlis gali išretėti arba brangi sėkla taps paukščių maistu.

Vokiečių mokslininkai teigia, kad požeminio stiebelio pailgėjimas kiekvienu nereikalingu centimetru grūdų derlių sumažina nuo 3 iki 5 procentų. „Bayer CropScience“ firmos tyrimo duomenimis, didžiausias derlius gaunamas pasėjus vasarines grūdines kultūras 2,5 cm gylyje. Kaip matyti iš lentelės, avižos iš visų javų yra mažiausiai jautrios gilesnei sėjai.

Lietuvos žemdirbystės institute, Dotnuvoje, tirta sėjos gylio įtaka vasarinių kviečių vystymuisi ir derliui. Bandymo rezultatai rodo, kad optimalus vasarinių kviečių sėjos gylis yra 1–4 cm. Vasarinių kviečių grūdų derlius, sėjant giliau negu 6 cm gylyje, sumažėjo: pagilinus 1 cm – vidutiniškai 0,5 t/ha, o 2 cm – 0,63 t/ha, arba atitinkamai 15,5 ir 19,6 proc., palyginti su optimaliame gylyje pasėta sėkla.