Ūkininkus taupyti skatina pinganti jų gaminama produkcija, didėjančios gamybos išlaidos, mašinų kaina, darbo užmokestis, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir daug kitų veiksnių, kurie nepriklauso nuo žemdirbio sugebėjimų ir pastangų. Sumažinti gamybos sąnaudas galima naudojant naujausias gamybos technologijas, našias mašinas, taupant trąšas, chemines medžiagas, sėklas, mažinant derliaus nuostolius.

Dirbant našiomis, didelio darbinio pločio žemės dirbimo, sėjos, tręšimo, augalų purškimo bei derliaus nuėmimo mašinomis, net ir labai patyrusiam traktorininkui arba kombainininkui sudėtinga suderinti gretimus važiavimus taip, kad neliktų pralaidų arba užlaidų. Darbo metu tenka ne tik agregatą vesti tiesia linija, bet ir stebėti prietaisų parodymus, kad būtų tenkinami agrotechnikos reikalavimai. Ypač vargina darbas tamsiu paros metu. Nuovargis – pagrindinė dažniausiai pasitaikančių klaidų priežastis. Daugelio šių problemų padeda išvengti tiksliojo ūkininkavimo sistemos (TŪS).

Pirmieji šias sistemas žemės ūkyje pradėjo naudoti daržininkai, kadangi jiems būtinas ypatingas tikslumas, sodinant didelius daržovių plotus. Po jų – stambūs augalininkystės ūkiai, nes dideliuose masyvuose sumažinus persidengimus sutaupoma daug laiko, degalų ir medžiagų.

Didėjant TŪS vartotojų skaičiui, įrangos gamyba įgavo masinį pobūdį, todėl sumažėjo jų kaina ir jos tapo prieinamos mažesniems ūkiams. Šiuo metu TŪS pasaulyje labai plačiai naudojamos ir išsivystė į atskirą pramonės šaką, specializuotą žemės ūkio poreikiams.

Nors tokios sistemos palyginti naujas produktas, jau paskelbta nemažai bandymų rezultatų, skirtingų sistemų palyginimų. Kalbą apie tiksliojo ūkininkavimo sistemas reikėtų pradėti nuo žmogiškojo faktoriaus. Patyręs vairuotojas gali gana tiksliai važiuoti be pagalbinių prietaisų. Sumanus mechanizatorius taip pat sugebės išgauti daugiau naudos iš TŪS. Galima rasti nemažai elektroninių skaičiuoklių, kurios padeda apskaičiuoti TŪS efektyvumą ir atsipirkimą, tačiau tai tik teorinės skaičiuoklės, kurios negali įvertinti visų aspektų. Geriausias vertintojas – praktika. Ūkininkai, naudojantys automatinio vairavimo sistemas kombainuose, teigia, kad sutaupo 8–10 proc. javapjūtės laiko. Tad ir pabandykime apžvelgti, kaip ir kam galima panaudoti palydovines navigacijos sistemas, kad jos būtų ne brangus žaisliukas, o naudingas pagalbininkas mechanizatoriui ir ūkio vadovui.

Gretimo važiavimo, automatinio vairavimo ir integruotos sistemos

Pradėti reikėtų nuo paprastesnių – gretimo važiavimo sistemų. Jas galima panaudoti purškimui, tręšimui (be technologinių vėžių), žemės dirbimui. Tiesiau ir tiksliau važiuojant (su mažesniais persidengimais), galima sutaupyti ir laiko, ir pinigų. Pastaruoju metu tokios sistemos labai paplito.

Susipažinus su gretimo vairavimo sistemomis, išmokus jomis naudotis ir žinant jų galimybes, galima pereiti prie aukštesnio lygmens – automatinio vairavimo bei padargų valdymo sistemų. Tai padės išvengti žmogiškojo faktoriaus klaidų.

Aukščiausias TŪS lygmuo – tai visiškai integruotos sistemos. Jos ne tik vairuoja mašiną, valdo padargus, bet ir renka informaciją. Kol kas šios sistemos labiausiai paplitusios kombainuose. Jos palengvina kombainininko darbą, perimdamos dalį jo funkcijų. Taip padidėja našumas, nes galima išnaudoti visą pjaunamosios plotį. Integruota sistema paruošia laukų žemėlapius pagal derlingumą, drėgnumą, reljefą ir kitus parametrus, kuriuos galima perkelti į kompiuterį.

Viskas apie laukus – žemėlapiuose

Kokia iš to nauda? Panagrinėkime vieną pavyzdį. Pirmajame paveiksle (1 pav.)matyti kombaino sudarytas 20,57 ha vasarinių miežių lauko derlingumo žemėlapis. Vidutinis grūdų drėgnis šiame lauke 18,18 proc., iš lauko prikulta 103,53 t grūdų. Vidutinis derlingumas (perskaičiavus prekiniu drėgniu) 4,82 t/ha. Žemėlapyje matyti, kad mažiausias derlingumas (raudona spalva žymi mažesnį negu 4,27 t/ha derlingumą) pagrąžose. Tai suprantama ir nesunkiai paaiškinama.

Kompiuterio ekrane matyti, kaip, kur ir kada judėjo kombainas, kokiu greičiu, koks toje vietoje buvo derlingumas, drėgnumas ir kiti parametrai. Kurioje lauko vietoje kombainas buvo sustojęs ir kiek laiko stovėjo, kur apvažiavo kliūtį (tai irgi paaiškina kai kurias mažo derlingumo vietas). Pasinaudojus šia funkcija, galima išsiaiškinti, kaip atsirado siauri mažo derlingumo ruožai – tai paprasčiausiai barų pakraščiuose likusios siauros nenuimtų miežių juostos. Tai reiškia, kad pjaudamas siauras juostas kombainininkas nepakeitė skaičiuojamo pjovimo pločio ir kompiuteris iš siauros juostos gautą derlių apskaičiavo kaip gautą iš visų 7 m (toks pjaunamosios plotis) pločio. Taip pat tai aiškiai parodo rezervus, kaip galima sutaupyti laiko ir degalų. Pavyzdžiuose matyti, kad 500 m pločio lauke buvo 7 neištisos pradalgės, taip pat nemažai nenukultų vietų galulaukėse ir net lauko vidury. Tokių siaurų nenupjautų juostų būtų likę kur kas mažiau naudojant navigacijos sistemą.

Mažo derlingumo zonos lauko viduryje – ne kliūtys ar duomenų įvedimo klaidos. Pakeitus žemėlapio vaizdą pagal drėgmę (2 pav.) ir pagal reljefą (3 pav.), galima išsiaiškinti, ar tai nėra užmirkusios lomos. Kad būtų aiškiau, galima sukurti žemėlapį pagal kelis skirtingus parametrus ir išanalizuoti dominantį plotą .

Ūkio vadovas, išanalizavęs šiuos žemėlapius ir, jei reikia, pasitaręs su kvalifikuotu agronomu, gali padaryti nemažai išvadų, pvz., kur taisyti drenažą, kur purenti podirvį. Taip pat žemėlapiuose matyti pasėlių priežiūros klaidos. Ištyrinėjus laukus ir naudojant specialias

programas, galima parinkti optimalias technologinių vėžių trajektorijas taip, kad lauke būtų kuo mažiau vėžių.

 Kompiuteriu suplanuotas važiavimo trajektorijas galima perkelti į duomenų kaupimo korteles ar paprasčiausias USB atmintines ir pernešti į atitinkamas mašinas. Užsakant naują mašiną su visiškai integruota TŪS, reikiama programinė įranga įtraukiama į komplektą, taigi mašina pristatoma kartu su gamintojo rekomenduojama TŪS programine įranga. Dėl šių galimybių modernių ūkių kontoros primena šiuolaikinės kariuomenės štabus. Kiekvieną vakarą iš traktorių ir kombainų surenkami duomenys, kurie išanalizuojami.

Taip bendrame ūkio žemėlapyje matomas visas vaizdas, kas kur daroma, kur kokie plotai nukulti, kokie plotai nuskusti ir pan. Įvertinus bendrą vaizdą, paskirstomos užduotys kitai dienai: iš anksto užprogramuojamos važiavimo trajektorijos automatinio vairavimo sistemoms, nurodomi preparatai ir purškimo normos, trąšos ir tręšimo normos, apibūdinami numatyti kulti augalai ir pan. Šie duomenys perkeliami į tas pačias duomenų perdavimo korteles ir paskirstomi atitinkamoms mašinoms.

Žinoma, šiuos darbus galima patikėti ir mechanizatoriams, tačiau vėl iškyla žmogiškojo faktoriaus problema. Tarkime, mechanizatorius pats gali suvesti reikiamus duomenis kombaino valdymo pulte, pvz., šiandien kuls A lauke B ūkiui C augalus Ca veislės. Tačiau jis gali ir patingėti, ir suklysti, todėl tokiu atveju bus sudarytas netikslus lauko žemėlapis.

TŪS jau peraugo į modernias ūkio valdymo sistemas, kur pakanka vieno kvalifikuoto operatoriaus, valdančio duomenų srautus.

Kitame numeryje skaitykite apie reikalavimus TŪS įrangai