Ekologiškai auginant daržoves, reikia daug technologinių žinių. Vienas svarbiausių klausimų – kokias veisles pasirinkti, mat toli gražu ne visos yra tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose. Pernai Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute tirta, kurių veislių morkos ir svogūnai geriausiai uždera auginami ekologiškai.

Ekologiškai auginamų morkų ir svogūnų tyrimai daryti LSDI ekologinio ūkio bandymų lauke. Auginta trylika morkų veislių ir hibridų – Svalia F1, Skalsa F1, Bolero F1, Noveno F1, Garduolės, Vaiguva, Vytėnų nanto, Šatrija, Monanta, Tito, Samson, Magi, Crona – bei dešimt svogūnų veislių – Babtų didieji, Kristine, Balusta, Olina, Supra, Wolska, Pino, Virtus, Fiesta, Nr. 80.

Morkos ir svogūnai sėti balandžio 29 d. rankine sėjamąja. Morkos sėtos profiliuotame paviršiuje, o svogūnai – lygiame, 70 cm tarpueiliais, dviem eilutėmis. Augalai tręšti natūralios kilmės trąšomis: Biokal 01, kalio magnezija, fosforitmilčiais, biojodžiu. Vegetacijos pabaigoje (rugpjūčio

19 d.), kad gerai laikytųsi, morkos ir svogūnai tręšti boro ir magnio trąšomis. Apsaugai nuo ligų augalai purkšti Championu, o nuo kenkėjų – Nimazalio 0,5 proc. koncentracijos tirpalu.

2008 m. pavasarį vyravo sausesni ir šaltesni orai. Morkos dygo nevienodai, tačiau vegetacijos viduryje ir iki derliaus nuėmimo augo palyginti gerai. Didesnės įtakos šaltesnis balandis ir gegužė turėjo svogūnų dygimui – kai kurių veislių svogūnai sudygo labai prastai, todėl buvo gautas mažas derlius. Daugiau kritulių iškrito rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, o vegetacijos pradžioje augalams trūko drėgmės. Veislių Wolska, Pino, Virtus, Fiesta svogūnai labai prastai sudygo, todėl ir derlius buvo nekokybiškas. Šių veislių duomenys visai nevertinti, tyrimai bus pratęsti šiais metais.

Įvertinus morkų derlių, nustatyta, kad hibridinės morkos mažiau reagavo į aplinkos sąlygas. Morkų suminis derlius tyrimų metais svyravo nuo 20,1 iki 63,7 t ha-1, prekinių šakniavaisių kiekis – nuo 56,0 iki 87,7 procento.

Per tyrimų metus derlingumu (63,7 t ha-1 ir 60,1 t ha-1) išsiskyrė Bolero F1 ir Noveno F1 morkos. Svalia F1 užaugino vidutiniškai 54,8 t ha-1 suminį derlių, tačiau iš visų tirtų morkų pavyzdžių išsiskyrė didžiausiu prekiniu derliumi (87,7 proc.). Mažiausią suminį derlių užaugino Crona bei Tito morkos (20,1–20,8 t ha-1). Iš tirtų morkų veislių ir hibridų išsiskyrė penki pavyzdžiai: Bolero, Garduolės, Monanta, Noveno, Svalia.

Svogūnų sudygimui ir derliui įtakos turėjo vėsesnis 2008-ųjų pavasaris, todėl jų derlius svyravo nuo 4,2 iki 15,6 t ha-1. Derlingiausia buvo lietuviška veislė Babtų didieji, jų derlingumas siekė 15,6 t ha-1, o daugiausia prekinių ropelių užaugino Olina veislės svogūnai – 70,0 proc. Didžiausią derlių užaugino Babtų didieji, Balusta, Kristine, Nr. 80.

Įvertinus vidutinę prekinio šakniavaisio masę, nustatyta, kad Tito veislės morkos suformavo stambiausius (190,7 g) šakniavaisius. Bolero F1 ir Noveno F1 morkos užaugino smulkius šakniavaisius (85,0 g ir 91,0 g). Ilgiausiais šakniavaisiais išsiskyrė Tito ir Crona morkos. Monanta, Garduolės ir Svalia F1 morkos suformavo vidutinio ilgio ir skersmens šakniavaisius.

Nustačius svogūno vidutinę prekinės ropelės masę, matyti, kad sunkesnes ropeles formavo lietuviškos selekcijos veislės. Pagal svorį didžiausias ropeles užaugino Babtų didieji ir Nr. 80 – vidutinis vienos prekinės ropelės svoris siekė atitinkamai 118,0 g ir 106,3 g. Mažiausiai sveriančias ropeles užaugino Balusta svogūnai.

Svogūno ropelių aukštis ir skersmuo – vienas svarbiausių rodiklių, nusakančių jų ūkinę vertę. Atlikus tirtų veislių ropelių matavimus, matyti, kad plokščiausias ropeles formavo veislės Babtų didieji, ovaliausias – veislės Kristine ir Supra svogūnai.

Preliminariais duomenimis, iš tirtų morkų auginti ekologiškai tinka Bolero F1, Noveno F1, Svalia F1, Monanta, Garduolės veislės ir hibridai. Iš tirtų svogūnų auginti ekologiniuose ūkiuose geriausiai tinka lietuviškos selekcijos svogūnus, o iš užsieninių veislių – Kristine ir Balusta.