23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2009/01
Vasariniai kvietrugiai mūsų sąlygomis
  • Dr. Daiva JANUŠAUSKAITĖ, LŽI
  • Mano ūkis

Vasariniai kvietrugiai Lietuvoje iki šiol yra mažiau paplitę negu žieminiai, tačiau nuvertinti jie nepelnytai. Naujai įsisavinamuose dirvonuose žieminiai kviečiai prastai dera, o jų grūdai tinka tik koncentruotųjų pašarų gamybai, tad būtent tokiose dirvose juos galima pakeisti kvietrugiais. Juolab kad vasariniai kvietrugiai derlingumu gali pranokti kitus vasarinius javus, pavyzdžiui, vasarinius miežius.

Lietuvos klimato ir dirvožemio sąlygos beveik visiškai atitinka kviet­rugių biologinius poreikius. Kviet­rugiai – viena iš pagrindinių biomasės išteklių rūšių. Tai puiki žaliava, reikalinga ekologiškai švaresnių degalų gamybai. Bioetanolio gamybos technologijų analizė rodo, kad vienai bioetanolio tonai pagaminti reikia 3,38 tonos kvietrugių.

Lietuvos žemdirbystės institute buvo atlikti vasarinių kvietrugių tręšimo azoto trąšomis tyrimai, siekiant nustatyti optimalias azoto normas ir jų įtaką vasarinių kvietrugių vystymuisi bei asimiliacinio lapų paviršiaus formavimuisi. Paėjusių metų pavasario orai buvo ne itin palankūs vasarojui dygti, susidarė sudėtingos sąlygos susiformuoti vienodo tankumo pasėliui. Gegužės orai buvo sausi, krituliai netolygiai pasiskirstę, trečiąjį dešimtadienį iškrito 2,0 mm kritulių, t. y. tik 7 proc. daugiametės mėnesio normos. Per visą gegužės mėnesį teiškrito 25,4 proc. daugiametės kritulių mėnesio normos. Mėnesio HTK* – 0,4 – apibūdina meteorologines sąlygas kaip kritiškai sausas. Produktyviosios drėgmės atsargos sumažėjo visame 0–50 cm dirvožemio sluoksnyje, kai kur jos buvo artimos kritinėms.

Panaši situacija tęsėsi iki birželio vidurio – dirvoje stigo drėgmės, augalai sunkiai įsisavino dirvožemio ir trąšų maisto medžiagas, pradėjo sparčiai gelsti vasarojaus apatiniai lapai. Birželio antrąjį bei trečiąjį dešimtadienį kritulių iškrito po įprastinę normą – atitinkamai 27,2 ir 22,0 mm. Tokiomis sąlygomis nauja, 2006 m. Lietuvoje registruota vasarinių kvietrugių veislė Nilex suformavo retoką – 227 augalų 1 m-2 – pasėlį.

Vegetacijos metu krūmijimosi tarpsniu (BBCH 22–23), bamblėjimo pradžioje (BBCH 31), bamblėjimo viduryje (BBCH 32–33), plaukėjimo pabaigoje (BBCH 59) ir pieninės brandos (BBCH 73–75) tarpsniais, vertinant vasarinių kvietrugių šalutinių stiebų dinamiką, nustatyta, kad prieš sėją išbertos azoto trąšos skatino krūmijimąsi.

Daugiausia šalutinių stiebų vasariniai kvietrugiai buvo suformavę turėdami pirmąjį bamblį (BBCH 31) – 1,8–2,7 vnt. Trąšos šį rodiklį padidino 16–68 proc., daugeliu atvejų – iš esmės. Dėl gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje sausų orų ir drėgmės trūkumo prasidėjo šalutinių stiebų redukcija. Anksčiausiai tai pasireiškė mažiausia azoto norma (N60) tręštų kvietrugių pasėlyje: bamblėjimo viduryje (BBCH 32–33) minėtame tręšimo lygyje kvietrugių šalutinių stiebų kiekis sumažėjo 56 proc. Didesnėmis negu N60 , t.y. N90–150 normomis tręšti javai suformuotus šalutinius stiebus galėjo išmaitinti iki bamblėjimo vidurio. Tręštuose N180 stiebų redukcija pradėjo vykti tik kvietrugiams išplaukėjus (BBCH 59), iki šio tarpsnio jie išlaikė didžiausią šalutinių stiebų skaičių.

Tiriant buvo vertinamas lapų paviršiaus plotas, nustatoma tręšimo įtaka lapų indeksui. Pastarojo vystymosi dinamika priklauso nuo augalų genetinių savybių, tręšimo lygio, vandens, temperatūros režimo, šviesos ir agrotechnikos sąlygų. Kvietrugių lapų paviršiaus plotas intensyviai formavosi iki plaukėjimo pabaigos. Kiekvienu vystymosi tarpsniu, kuomet buvo atliekami lapijos asimiliacinio paviršius matavimai, jo didėjimas buvo proporcingas didinamai azoto trąšų normai.

Besikrūmijančių kvietrugių lapų plotas, įvertintas lapų indeksu, rodančiu santykį tarp lapų ir dirvos ploto (m2 m-2), dėl tręšimo azotu padidėjo 2,2–2,8 karto, t. y. iš esmės, palyginti su netręštame plote suformuotuoju. Bamblėjančių kvietrugių lapų indeksas nuo trąšų padidėjo iki 1,8–2,9 karto. Nuo bamblėjimo tarpsnio lapų indeksą azoto trąšų normos iš esmės keitė tik N180 tręšimo lygyje. Intensyvaus augimo laikotarpiu susiformavęs asimiliacinis paviršius pradėjo nykti kvietrugiams išplaukėjus. Nuo išplaukėjimo iki pieninės brandos tarpsnio, per 20 dienų, lapų indeksas skirtingo tręšimo azotu lygiuose sumažėjo nuo 9 iki 54 procentų.

Tyrimuose nustatyta trąšų įtaka vasarinių kvietrugių besiformuojančios varpos vystymuisi, jos ilgiui ir varpučių skaičiui. Skirtingais vystymosi tarpsniais visuose tręšimo azotu lygiuose pastebimai jautėsi teigiama azoto įtaka minėtiems rodikliams, o didėjimo tendencijos išliko iki pieninės brandos. Tręšti azotu vasariniai kvietrugiai suformavo 1,2–8,4 proc. ilgesnį varpos stagarėlį ir 2,9–9,6 proc. daugiau varpučių varpoje.

Praėjusių metų sąlygomis vidutinio fosforingumo ir kalingumo dirvoje, P66 K130 tręšti, tačiau azoto trąšų negavę vasariniai kvietrugiai subrandino 3,64 t ha-1 grūdų derlių. Azoto trąšos buvo pakankamai efektyvios, visuose tręšimo lygiuose davė esminį derliaus priedą, kuris kito nuo 0,78 iki 1,91 t ha-1 ir didėjo proporcingai didinant azoto trąšų normą. Gausiausias grūdų derlius subrandintas patręšus vienkartine N180 norma – 5,55 t ha-1. Trąšų veiksmingumas mažėjo, didinant azoto normas. Už vieną kilogramą trąšų azoto gauta nuo 13,0 kg (išbėrus N60) iki 10,7 kg (išbėrus N180) grūdų.

Atsivėrus platesnėms vasarinių kviet­rugių panaudojimo galimybėms ir įvertinus palyginti didelį šių augalų derlingumo potencialą bei gebėjimą prisitaikyti augti ne itin derlingose dirvose, galima tikėtis didėjančio augintojų susidomėjimo šiais augalais.

***
*HTK – hidroterminis koeficientas. Vegetacijos laikotarpiai pagal HTK dydžius skirstomi taip: <0,3 – labai sausi; 0,4–0,5 – sausi; 0,6–0,7 – sausringi; 0,8–1,0 – nepakankamai drėgni; 1,0–1,5 – pakankamo drėgnumo; 1,5 – šlapi