Šaltos (neapšiltintos, be šilumos izoliacijos, lengvų konstrukcijų) karvidės statomos ir šalto klimato zonose. Svarbiausia tokios karvidės paskirtis – žiemą apsaugoti galvijus nuo vėjo ir kritulių, o vasarą – nuo per didelės saulės šilumos.

Šaltos karvidės sėkmingai išbandytos ir prie Maskvos, kur šalčiausio penkiadienio temperatūra žemesnė kaip -25 oC šalčio. Čia net ir stogas be šilumos izoliacinio sluoksnio. Šaltas karvides ir kitus galvijų tvartus svarbiausia tinkamai vėdinti, t. y. neuždaryti vėdinimo angų net ir šalčių metu, ir įrengti galvijams šiltą guolį. Pamaskvėje pastatytų karvidžių boksų grindys žiemą pakreikiamos 40 cm storio šiaudų sluoksniu.

Efektyvus vėdinimas yra toks, kai į tvartą visu patalpos ilgiu įeina pakankamai ir vienodai šviežio oro. Žiemą jis sugeria vandens garus, dulkes, kenksmingus mikroorganizmus, kenksmingas dujas, vasarą – šilumos perteklių, o tada pašalinamas iš patalpos. Svarbu, kad oras žiemą per daug neatšaldytų gyvulių, todėl gyvulių zonoje jo judėjimo greitis turi būti tik 0,15–0,5 m/s. Vasarą iki 3,8 m/s oro greitis gyvuliams tik malonus vėjelis, kuris apsaugo nuo perkaitimo. Tačiau didesnis kaip 5 m/s greitis jau pavojingas sveikatai skersvėjis. Projektuojant ir eksploatuojant vėdinimo sistemą, atsižvelgiama į tai, kad žiemą oras patalpoje turi pasikeisti 4, o vasarą 40–60 kartų per valandą.

Karvidės vėdinimo kokybė (vėdinimo intensyvumas, oro judėjimo greitis gyvulių zonoje) priklauso nuo pastato išorinių matmenų: • pastato pločio, šoninių (išilginių) sienų aukščio; • vėdinimo angų dydžio ir jų vietos; • stogo nuolydžio; • pastato vietos ir orientacijos.

Karvidės vieta ir orientacija

Ar karvidė bus gerai vėdinama, priklauso nuo jos vietos ir padėties pasaulio šalių atžvilgiu. Tvartas turi būti pastatytas taip, kad vasarą pasiektų vėjas. Nustatyta, kad kai vėją sulaiko arti esantys statiniai, medžiai arba karvidė pastatyta žemoje vietoje, ji blogai vėdinasi.

Natūraliai vėdinami pastatai statomi ant nedidelių pakilimų taip, kad vasarą vyraujantys vėjai pūstų statmenai išilginei sienai. Lietuvoje ideali tvarto padėtis yra tokia, kai jo išilginė siena nukreipiama iš pietų į šiaurę. Tada net ir pasisukus vėjui 45 laipsnių kampu į šiaurę ar pietus, patalpa gerai vėdinasi.

Medžiai ar statiniai trukdo pastatui natūraliai vėdintis. Geriausia, kai projektuojama karvidė yra priešvėjinėje pusėje kitų statinių atžvilgiu. Jeigu taip suprojektuoti naujo tvarto neįmanoma, atstumas nuo karvidės iki prieš ją esančių ir vyraujančius vėjus užstojančių statinių turi būti 20–30 m (tiksliau atstumas, metrais, apskaičiuojamas pagal formulę , čia H, L – trukdžio aukštis ir ilgis, m. Tačiau atstumas turi būti ne mažesnis kaip 20 m).

Vėdinimo angos šoninėse sienose

Vėdinimo angų šoninėse sienose paskirtis įleisti į patalpą šviežią orą. Priklausomai nuo vėjo greičio ir krypties, angų dydžio, oras įeina per abiejų sienų angas arba tik per vienos sienos angą, o per kitos – išeina. Vėdinimo angų dydis turi būti reguliuojamas, priklausomai nuo metų sezono.

•    Žiemą ištisinio plyšio per visą šoninę sieną aukštis 2 eilių boksų karvidėje turi būti 11 cm, 3 eilių – 14 cm, 4 ir 6 eilių – 20 cm, arba plyšio vienoje sienoje aukštis turi būti apie 0,8 proc. karvidės pločio. Šis žiemos plyšys turi būti nuolat atidarytas.

•    Vasarą sienose atidarytų angų aukštis turi siekti 1/3–1/2 bendrojo sienos aukščio. Apatinė sienos dalis turi būti 1,2 m aukščio, o jeigu gyvuliai guli prie lauko sienos – 1,5 m, ir sandari, kad nekiltų per didelio oro judėjimo gyvulių zonoje.

Mechanizacijos požiūriu pakankamas karvidės šoninių sienų aukštis yra 3,0–3,6 m. Tačiau, kad karvidė gerai vėdintųsi vasarą, rekomenduotinas sienų aukštis: 2 ir 3 boksų eilių karvidėje (12–16 m pločio) – 3,6 m; 4 ir daugiau eilių (26 m ir platesnių) – 4,2 metro.

Kraigo plyšys

Per kraigo plyšį žiemą pašalinamas visas, o vasarą dalis užteršto oro. Vidutiniškai kraigo plyšys paliekamas dvigubai platesnis už žiemos plyšio plotį vienoje šoninėje sienoje ar pakraigėje, t. y. jo plotis lygus 1,7 proc. grindų pločio, tačiau 6 boksų eilių (30 m pločio karvidėje) rekomenduotinas plyšio plotis – 2,5 proc. grindų pločio.

Norint, kad per plyšį nepatektų kritulių ir nebūtų stabdomas oro srautas, virš jo atitinkamu atstumu dažniausiai įrengiamas stogelis. Šalto klimato zonose montuojami vožtuvai oro srautui plyšyje reguliuoti.

Jungtinėse Valstijose nuo 1990 m. statomos karvidės, kuriose virš kraigo plyšio, įrengto virš šėrimo tako, stogelio nėra. Tokiuose tvartuose išilgai plyšio įrengiamos sienelės, kurios yra ne mažesnio už plyšio plotį aukščio. Taip sulaikomas sniegas, o patekę į tvartą krituliai surenkami vidury šėrimo tako įrengtame griovelyje.

Stogo nuolydis ir vėdinimo sistemos eksploatacija

Kuo didesnis stogo nuolydis ir aukščiau kraigo plyšys, tuo greičiau oras kyla į viršų ir karvidė geriau vėdinasi. Rekomenduotinas dvišlaičio stogo nuolydis 1/3 (19o), o kai stogas vienšlaitis – 1/4 (14o).

Eksploatuojant karvidę, reikia stebėti jos temperatūrą ir ar ant stogo vidinio paviršiaus nesikondensuoja vandens garai, o šalčių metu – ar nesusidaro šerkšnas. Žiemą šaltoje karvidėje temperatūra turi būti tik 3–5 oC aukštesnė negu lauke. Kai ji padidėja, vėdinama nepakankamai – reikia plačiau atidaryti vėdinimo angas. Vasarą temperatūra karvidėje turi būti beveik tokia pat kaip ir lauke.

Palaidų galvijų tvarte vasarą galinės durys atidaromos. Kartais ir galinėse sienose įrengiamos vasarą atidaromos angos.

Straipsnyje panaudotos JAV Kornelio universiteto ir kitų mokslo institucijų rekomendacijos.