Rapsai geriausiai žiemoja, kai viršūninis pumpuras nuo žemės paviršiaus yra pakilęs mažiau negu 30 mm, šaknies kaklelio skersmuo – 6–12 mm, o augalai turi 6–10 lapų (BBCH 16-19) ir sudaro skrotelę.

Konsultavimo tarnybos rajonų biurų augalininkystės konsultantai spalio 20–lapkričio 12 dienomis, baigiantis augalų vegetacijai, įvertino žieminių rapsų pasėlių būklę, patikrinę 26 pasėlius (iš viso 428 ha) 19-oje rajonų. Paimti augalų ėminiai ištirti Konsultavimo tarnybos laboratorijoje.

Apžiūrint pasėlius, buvo įvertintas dirvos ir priešsėlių parinkimas, dirvos paruošimas sėjai, veislės parinkimas, sėjos laikas ir norma, augalų išsivystymas, tręšimas, piktžolėtumas, ligų ir kenkėjų išplitimas, taip pat nustatyta visų šių veiksnių įtaka augalų žiemojimui.

Dirvos struktūra. Rapsų augintojams labai sunku parinki dirvas, kurių struktūra būtų vienoda, nors žemdirbiai jau gerai žino, kad nuo dirvos parinkimo priklauso augalų augimas, žiemojimas, brendimo tolygumas ir derlius. Žieminiai rapsai geriausiai auga vidutinio sunkumo ir lengvo priemolio dirvose – būtent tokiose buvo pasėti 72 proc. tikrintų pasėlių.

Priešsėlių parinkimas. Žieminiams rapsams netinkami priešsėliai yra augalai, kurių derlius vėlai nuimamas, bei kryžmažiedžių ir bastutinių šeimų augalai. Iš tikrintų pasėlių beveik penktadalis (18 proc.) buvo pasėti į laukus, kuriuose augo netinkami priešsėliai – vasariniai javai. Jų derliaus nuėmimas ir dirvos paruošimas vėlavo ir rapsai po jų buvo pasėti tik rugpjūčio trečiąjį ar rugsėjo pirmąjį dešimtadienį. Šios sėjos augalai yra ne visai išsivystę ir, jei žiema bus rūsti, gali neperžiemoti.

Siekiant išvengti ligų bei kenkėjų antplūdžio, į tą patį lauką rapsus galima sėti ne anksčiau kaip po 3–4 metų. Iš tikrintų pasėlių 11 proc. sugrįžo į tą pačią dirvą po 1–2 metų, o 89 proc. – po 3–4 ir daugiau.

Dirvos paruošimas. Vertinant rapsų pasėlius, buvo atsižvelgiama į dirvos paruošimą sėjai, kai dirvos dirbamos tradiciniu ir supaprastintu būdu. Tradiciniu dirbimu buvo paruošta 58, supaprastintu – 38 proc. rapsų pasėlių, 4 proc. sėta į ražienas. Iš jų į gerai paruoštas sėjai dirvas buvo pasėta 53 proc. pasėlių. Tokiose dirvose rapsų sėklos buvo įterptos 1,5–3,0 cm gylyje. Dėl to jos vienodžiau dygo, tolygiau vystėsi augalai. Vidutiniškai paruoštose dirvose rapsai netolygiai dygo ir vystėsi, todėl yra nemažai silpnai išsivysčiusių augalų. Jie blogai žiemos ir gali žūti.

Populiariausios veislės. Apskaitiniuose pasėliuose buvo pasėtos devynios linijinės (65 proc.) ir trys hibridinės (35 proc.) veislės. Daugiausia – hibridinės (H) Ontario (22 proc.) ir linijinė SW Pastell (13 proc.) veislių pasėlių. Tyrimų duomenimis, priklausomai nuo sėjos laiko, blogiausiai pasiruošę žiemoti yra Catalina, Remy ir dalis Ontario H veislių pasėliai. Įvertinus ligų paplitimą, daugiausia fomozės pažeistų augalų rasta Kronos H (37,5 proc.) ir Milena (34 proc.) veislių rapsų pasėliuose. Juodoji dėmėtligė, alternariozė per 70 proc. išplito Remy, Ladoga, Banjo H, Digger ir Sunday veislių rapsuose.

Sėja ir augalų išsivystymas. Apskaitinių pasėlių sėja prasidėjo nuo rugpjūčio 10 ir tęsėsi iki rugsėjo 9 dienos. Kadangi sąlygos rapsams dygti buvo skirtingos, kai kuriuose regionuose trūko drėgmės, dygimas užsitęsė. Drėgmės stoka buvo jaučiama ir priesmėlio dirvose. Pagal augalų tarpsnius visiškai pasiruošę žiemoti yra 8 proc. pasėlių – juose augalai turi aštuonių išsivysčiusių lapų skrotelę (18 BBCH), 33 proc. yra pasiekę 17 BBCH tarpsnį, 27 proc. – 16 BBCH, 26 proc. – 15 BBCH ir 6 proc. – 14 BBCH (turi tik 4 lapelius).

Tręšimo aktualijos. Dauguma augintojų prieš sėją arba su sėkla patręšė dirvas kompleksinėmis trąšomis, bet beveik ketvirtadalis (apie 24 proc. dirvų) liko netręštos (pernai liko 16 proc. netręštų dirvų). Priežastis paprasta – labai brangios trąšos. Pastebėta, kad rapsų augintojai trąšas įterpė lokaliai, taip sumažindami jų normas.

Pasėlių priežiūra. Piktžolių naikinimas yra vienas iš pagrindinių rapsų pasėlių priežiūros darbų rudenį, kadangi piktžolės didina pasėlio tankumą. Konkuruodami su piktžolėmis, rapsai gali peraugti. Herbicidais purkšta 81 proc. pasėlių, ir tai neleido rapsų augalams peraugti.

Fungicidais rudenį buvo nupurkšta 19 proc. tikrintų pasėlių. Fungicidai Folikuras ar Juventus (po 0,5 l/ha) buvo panaudoti kaip augimo reguliatoriai, tačiau kartu jie iš dalies apsaugo rapsus nuo ligų (fomozės, juodosios dėmėtligės, alternariozės) plitimo. Patikrintuose apskaitiniuose pasėliuose tik pavieniai augalai yra peraugę – šie ir gali apšalti.

Kenkėjų pažeisti rapsai taip pat blogiau žiemoja, nes yra jautresni šalčiui. Ankstyvosios sėjos dygstančius daigelius ir augalų lapus daugiau ar mažiau kasmet apgraužia kryžmažiedinės ir rapsinės spragės. Spragių pažeidimų rasta tik ant pavienių augalų, nes sėklos beicuotos insekticidiniais beicais. Rudenį buvo palankios sąlygos plisti minamusėms, kurių lervos pažeidžia lapus minuodamos jų minkštimą. Minamusių pažeisti lapai yra jautresni žiemojimui.

Rapsų žiemojimo prognozė

Kaip rodo augalų vertinimas rudenį, neperžiemos vidutiniškai apie 6 proc. pasėlių, 26 proc. pasėlių gali žūti esant dažniems atlydžiams ir besniegei šaltai žiemai. Išanalizavus kiekvieno pasėlio ėminio augalų išsivystymą pagal augimo kūgelio aukštį ir šaknies kaklelio storį, galima spėti, kad pasėlis gali daugiau ar mažiau išretėti, kadangi jame yra skirtingai išsivysčiusių augalų. Pavasario orai dar gali šiek tiek keisti pasėlių būklę. Pirmiausia nutirpus sniegui reikėtų kuo skubiau nuleisti susikaupusį dirvos paviršiuje vandenį, nes kelias dienas rapsų šaknų zonoje besilaikantis vanduo yra pražūtingas augalams.

Augalų vegetacijai atsinaujinus, Konsultavimo tarnybos rajonų biurų augalininkystės konsultantai tuose pačiuose žieminių rapsų pasėliuose vėl vertins rapsų būklę ir patars augintojams, ką reikia daryti, kad augalai subrandintų kuo didesnį derlių.