Lietuvos prekybos centruose šilauogių, vertingų ir palyginti brangių uogų, galima nusipirkti ištisus metus. Žiemą jos atkeliauja iš Čilės ir Argentinos. Deja, tolimą kelią įveikusios šilauogių uogos mažų mažiausiai jau nebeturi geros prekinės išvazdos. Atsakymą į klausimą, kaip išsaugoti gerą šilauogių uogų kokybę nuo krūmo iki stalo, šiandien nori žinoti ir mūsų ūkininkai.

Šilauogių plantacijos užkariauja Europą. Pagal šilauogynų plotus jau pirmauja Lenkija, kurioje per pastaruosius penkerius metus šilauogynų plotai išaugo net du kartus: nuo 1 000 iki 2 000 ha. Lietuvoje taip pat daugėja šilauogių augintojų – apie tai galima spręsti vien iš labai išaugusios sodinukų paklausos.

Numačius įveisti šilauogyną savo ūkyje, pirmiausia reikia nuspręsti, kam bus skirtos uogos. Didelė dalis sodinių šilauogių uogų suvartojamos kaip desertinės. Tam tinka veislės, sunokinančios dideles, su intensyviu vaškiniu apnašu, tvirtu minkštimu, aromatingas uogas. Perdirbti skirtos uogos turi būti vienodai sunokusios ir nusispalvinusios, švarios, be mechaniškai ir grybinių ligų padarytų pažeidimų. Svarbu žinoti, kad perdirbti ne visuomet tinka didelės uogos. Didesnės uogos gali būti šaldomos ar naudojamos konditerijos pramonėje, o štai sultims, kompotams, džemams tinkamesnės veislės, nokinančios smulkesnes uogas: jose susikaupia daug didesni kiekiai labai vertingų biologiškai aktyvių medžiagų – antocianinų.

Šviežios vartoti skirtos uogos paprastai renkamos į mažus 250 g talpos plastikinius indelius. Šaldytos uogos gali būti iš karto laikomos taroje, tinkamoje realizuoti prekybos centruose, arba pakuojamos dideliais kiekiais, jei vėliau bus perdirbamos džemams, uogienėms, jogurtams ir kietiems produktams gaminti.

Šilauogių išspaudas, kurios lieka po sulčių gamybos, galima panaudoti įvairių vaisinių arbatų kompozicijoms. Smulkesnės šilauogių uogos džiovinamos ir valgomos. Džiovintos šilauogės taip pat naudojamos vadinamųjų sausų pusryčių gamyboje, dedamos į pyragus ir bandeles.

Šilauogių uogose esantys antocianinai naudojami kaip natūralūs dažai. Šių junginių daug yra ir juoduosiuose serbentuose, aronijose, mėlynėse. Kaip ir visi natūralūs dažai, antocianinai nėra tokie atsparūs aukštoms temperatūroms kaip sintetiniai ir, be abejo, yra brangesni. Tačiau neabejotina, kad, sprendžiant maisto naudingumo žmogaus, ypač vaikų, sveikatai, svarstyklės smarkiai krypsta natūralių dažų pusėn. Ši problema darosi vis aktualesnė maisto pramonėje: pirkėjai pageidauja kuo mažiau cheminės pramonės pateikiamų maisto priedų. Kita vertus, šilauogėse išskirti net 25 skirtingi antocianinai, o, pavyzdžiui, avietėse – tik penki, juoduosiuose serbentuose ir aronijos vaisiuose – keturi. Todėl ­kokybine ­antocianinų sudėtimi šilauogės ir yra ypatingai svarbios regėjimui, geram nervų sistemą sudarančių ląstelių funkcionavimui, kraujagyslių būklei.

Uogų kokybę lemia ne tik veislės savybės. Didelę reikšmę turi ir kiti veiksniai, kuriuos turi žinoti šilauogių augintojai: genėjimas, tręšimo ypatumai, drėkinimo sistema ir uogų skynimo terminai. Smulkios, per anksti ar lyjant surinktos ir todėl neįgijusios visų gerųjų juslinių savybių, grybinių ligų ar mechaniškai pažeistos uogos gali tapti tik bloga reklama vartotojo akyse.

Kaip ilgiau išlaikyti uogas

Šilauogių uogos ir nuskintos noksta toliau, jose vyksta įvairūs fiziologiniai procesai, keičiasi rūgščių ir cukrų santykis. Nustatyta, kad kilogramas šilauogių, laikomų 0 °C temperatūroje, per valandą išskiria vidutiniškai 6 mg anglies dioksido, o laikant 16 °C temperatūroje –  net 50 mg. Taigi kvėpavimo intensyvumo skirtumas akivaizdus.

Ūkininkui svarbu nustatyti, kada uogos pasieks vartojimo brandą, ypač tada, kai jos keliaus tiesiai ant stalo. Geriausias skonio savybes uogos įgyja per 5–7 dienas po to, kai nusispalvina mėlynai. Jas būtina nuskinti keliomis dienomis anksčiau, jei bus eksportuojamos arba turės ilgesnį laiką būti saugyklose. Tada ir iškyla klausimas, kokiomis sąlygomis uogos išsilaiko ilgiausiai.

Visų pirma, svarbu surinktas uogas kuo greičiau atvėsinti. Tuomet kokybės ir masės nuostoliai bus mažiausi. Ypač veiksminga vėsinti judančia 1–2 m/s oro srove, o statiškas atšaldymas saugyklos patalpoje yra mažiau efektyvus. Kuo aukštesnėje temperatūroje uogos skinamos, tuo daugiau reikės laiko ir energijos joms atvėsinti. To išvengiame, kai derlius skinamas anksti ryte ir tuojau pat nešamas į vėsią patalpą ar bent jau dedamas į pavėsį.

Laikant uogas 17 °C temperatūroje nustatyta, kad geriausiai išsilaikė Bluegold, Weymouth ir Bluecrop veislių uogos. Šių veislių prekinė produkcija sudarė atitinkamai 85,5; 83,5 ir 84,4 proc., o sugedusios uogos atitinkamai 6,9; 8,1 ir 8,8 proc. padėtų laikyti uogų svorio. Veislių Bluejay, Rancocas ir Putte uogoms būdingi didesni nuostoliai ir dėl įvairių uogų puvinių, ir dėl intesyvesnio kvėpavimo proceso.

Juslinės savybės svarbios vartotojo pasirinkimui

Juslinės šilauogių uogų savybės, kurios turi didelę įtaką vartotojų pasirinkimui, mūsų šalyje nėra tirtos. Cheminė sudėtis, ypač cukrų ir organinių rūgščių kiekiai bei jų tarpusavio santykis, glaudžiai siejasi su skoniu, aromatu ir burnoje jaučiama uogos minkštimo tekstūra. Komp­leksiškai ištyrus Lietuvoje auginamų šilauogių cheminę sudėtį, funkcionaliąsias ir juslines savybes bei veiksnius, turinčius įtakos šių savybių pokyčiams, būtų galima parinkti ir pasiūlyti auginti Lietuvos plantacijose perspektyviausias realizacijai šilauogių veisles. Kasmet surenkant vis didesnius kiekius šių vertingų uogų, mūsų ūkininkams yra būtina informacija apie sodinių šilauogių rinkimo terminų nustatymą, uogų kokybės charakteristikas.

Tam būtina sudaryti sodinės šilauogės veislių juslinių savybių profilius ir įvertinti šių savybių pokyčius, priklausomai nuo laikymo sąlygų, taip pat palyginti sodinės šilauogės veisles pagal fenolinių junginių ir antocianinų kiekius, nustatyti šių junginių kaupimosi uogose dėsningumus, auginant šilauoges Lietuvos klimato sąlygomis bei ištirti cheminių ir juslinių rodiklių pokyčius laikymo metu ir tų pokyčių įtaką vartojimo priimtinumui. Tuomet bus galima atsakyti į augintojo klausimą: kurių veislių uogos bus paklausios prekybos centruose besilankančiam vartotojui?