Penėti pieninių ir kitų veislių galvijus traiškytais miežiais („miežinės“ jautienos gamyba) populiaru Anglijoje ir kitose ES šalyse. Penimi galvijai iki soties šeriami traiškytais miežiais ir nedideliu šieno arba šiaudų kiekiu. Iki realizavimo svorio jie užauga greičiau negu šeriami kukurūzų ar žolės silosu.

Taip šeriami buliai subręsta greičiau ir 10–12 mėn. sveria apie 450 kg. Jų priesvoriai siekia apie 1 300 g per parą, t. y. apie 300 g didesni negu šeriant silosu. JK veršeliai atjunkomi 6 savaičių amžiaus. Atjunkius jiems duodama apie 100 l pieno pakaitalų (Lietuvoje vietoj pieno pakaitalų pigiau būtų vienam veršeliui iki 3 mėn. amžiaus sugirdyti po 150 l karvių pieno) ir iki soties startinių pašarų, kurių 1 kg yra 17–18 proc. žalių proteinų. Taip veršeliai šeriami iki 3 mėn. amžiaus. Vėliau gyvuliai iki realizacinio svorio penimi traiškytais miežiais, duodama pašarų papildų ir nedidelis kiekis šieno arba šiaudų. Svarbu, kad koncentruotuose pašaruose būtų 15 proc. žalių proteinų, premiksų. Vienam gyvuliui iki penėjimo pabaigos, šeriant traiškytais miežiais, reikia 100 l pieno pakaitalų, 150 kg startinio pašaro ir 1 700 kg traiškytų miežių, įskaitant papildus bei premiksus.

Bulius penėti traiškytais miežiais yra paprasčiau negu silosu. Šėrimui nereikia traktoriaus. Apskaičiuota, kad vienas darbininkas gali prižiūrėti apie 200 bulių. Miežiais šeriami buliai auga sparčiau, iki realizacinio svorio užauga per trumpesnį laikotarpį, dėl to sumažėja darbo sąnaudų, geriau eksploatuojami pastatai, padidėja galvijienos pelningumas. Penėti bulius traiškytais miežiais išbandyta ir Lietuvoje, Tauragės r. ūkininko Vytauto Rudmino ūkyje. Bandymas truko 263 dienas.

Tyrimų schema

Bandymui atlikti buvo sudarytos dvi analogiškos pieninių juodmargių veislės buliukų grupės po keturis kiekvienoje. Abiejų grupių gyvuliai buvo laikomi vienodomis sąlygomis. Kontrolinės grupės buliukai buvo šeriami kukurūzų silosu, cukrinių runkelių griežiniais, miežių-kviečių miltais, vasaros metu – žole. Bandomosios grupės buliukai gavo traiškytų miežių, baltymų koncentrato Protemix-300 (10 proc.) ir nedidelį šieno kiekį, o vasarą – žolės. Traiškytais miežiais gyvuliai buvo šeriami iki soties. Prie pakeistų pašarų buliai buvo pratinami palaipsniui. Jiems augant, pašarų kiekis buvo didinamas, atsižvelgiant į jų apetitą.

Abiejų grupių gyvuliai buvo pasverti bandymo pradžioje, vėliau sveriami kartą per mėnesį arba numatytą periodą. Po kiek­vieno svėrimo buvo apskaičiuojama:

• bendras prieaugis, kg;
• priesvoris per parą, g;
• pašarų sąnaudos, p.v.;
• pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti, p. v.;
• pašarų kaina, Lt;
• suvartotų pašarų 1 kg priesvorio gauti kaina, Lt.

Bandomosios grupės buliai tiriamuoju laikotarpiu augo sparčiau – priaugo vidutiniškai po 75 kg daugiau už kontrolinius. Jų priesvoriai per parą buvo vidutiniškai 287 g, arba 128 proc. didesni negu kontrolinių. Šios grupės bulių augimo intensyvumas iki šeštojo penėjimo periodo buvo didesnis negu kontrolinių. Per šeštąjį penėjimo periodą intensyviau augo kont­rolinės grupės gyvuliai. Vėliau iki penėjimo pabaigos bandomųjų bulių augimo tempai buvo vėl spartesni negu kontrolinių. Bandymo rezultatai patvirtino užsienio specialistų duomenis: silosu ir žoliniais pašarais penimi galvijai vidutiniškai priaugo po 1 000 g per parą, o traiškytais miežiais – po 1 300 gramų.

Bandomieji gyvuliai 1 kg priesvorio gauti suvartojo 30 proc. pašarų mažiau negu kontroliniai. Šios grupės gyvulių pašarų sąnaudos priesvorio vienetui gauti jiems augant tolygiai didėjo, o kontrolinės – keitėsi netolygiai: bandymo pradžioje jos buvo labai didelės (14,12 p. v./kg), vėliau sumažėjo, po to vėl išaugo.

Penėjimo traiškytais miežiais ekonomiškumas

Galvijienos pelningumui didelę įtaką turi pašarų suvartojimas. Lietuvoje ne­įprasta galvijus šerti dideliu traiškytų miežių kiekiu, todėl buvo aktualu apskaičiuoti pašarų sąnaudas ir jų kainą, palyginti su penėjimo silosu bei žoliniais pašarais sąnaudomis.

Tiriamuoju laikotarpiu bandomosios grupės bulių pagrindinis pašaras buvo traiškyti miežiai. Per šį laikotarpį vienam gyvuliui vidutiniškai buvo sušerta po 1 573 kg traiškytų miežių. Tai atitinka vadinamosios „miežinės“ galvijienos gamybos technologijos reikalavimus. Žiemojimo laikotarpiu bandomosios grupės gyvuliai gavo nedidelį šieno kiekį, o vasarą – žolės. Skaičiuojant pašariniais vienetais, bandomosios grupės buliai suvartojo 1 143,67 p. v., arba 10 proc. mažiau negu kontroliniai. Bandomosios grupės pašarų kaina siekė 418,18 Lt, arba buvo 12 proc. didesnė negu kontrolinių (vienam buliui 104 Lt). Tačiau bandomosios grupės gyvuliai greičiau augo ir priaugo daugiau svorio.

Penimiems silosu buliams tenka duoti ir koncentruotų pašarų. Tyrimo metu vienam kontrolinės grupės gyvuliui vidutiniškai buvo sušerta 1 176 kg koncentruotų pašarų, 1 516 kg kukurūzų siloso, 1 403 kg šieno ir 3 300 kg žolės. Bandomieji buliai visiškai negavo siloso, o šieno ir žolės buvo sušerta daug mažiau negu ­kontroliniams. Be to, kontrolinės grupės gyvulių penėjimo sąnaudos buvo didesnės, reikėjo daugiau darbo jėgos ir techninių resursų.

Bandomosios grupės gyvulių 1 kg priesvorio gauti suvartotų pašarų kaina buvo 0,43 Lt, arba 13 proc. mažesnė negu kontrolinių. Didėjant gyvulių svoriui, pašarų sąnaudos tolygiai didėjo. Tokia tendencija nebuvo būdinga kontrolinėje grupėje.

Skerdykloje bulių skerdenos buvo priskirtos A kategorijai. Pagal galvijų skerdenų kokybės vertinimo ir klasifikacijos techninį reglamentą A kategorijai priskiriamos ne vyresnių kaip dvejų metų amžiaus nekastruotų bulių skerdenos. Pagal raumeningumą abiejų grupių skerdenos buvo priskirtos O raumeningumo klasei, o pagal skerdenų riebumą – 1 riebumo klasei. Grynaveislių mėsinių arba mišrūnų galvijų skerdenų kokybė ir supirkimo kaina būtų gerokai didenė. Geresni būtų ir ekonominiai galvijienos gamybos rodikliai.

Bandymo metu bandomosios grupės bulių, šertų traiškytais miežiais, ekonominiai rodikliai buvo geresni negu kontrolinių. Šios grupės gyvuliai augo sparčiau (128 proc.), priesvorio vienetui suvartota mažiau pašarų (70 proc.), 1 kg priesvorio gauti mažesnė buvo ir suvartotų pašarų kaina (87 proc.). Realizavus visus gyvulius, už bandomuosius būtų gauta 597,84 Lt, arba 117 proc. pajamų daugiau negu už kontrolinius.

Bandymo rezultatai rodo, kad grynaveisliai pieninių veislių galvijai iki reikiamo svorio gali būti užauginami greičiau ir pigiau, šeriant juos traiškytais miežiais negu kukurūzų silosu ir žoliniais pašarais. Pastaruoju metu galvijų supirkimo kainos Lietuvoje palyginti žemos. Už realizuotus gyvulius gautos pajamos nepadengia gamybos sąnaudų, nors galvijai auginami taikant pažangias auginimo technologijas. Tai neskatina mėsinės galvijininkystės plėtros, todėl vertėtų taikyti kitus penėjimo būdus, pavyzdžiui, šerti traiškytais miežiais.

***
Bandymo rezultatai ir išvados

• Galvijus penėti traiškytais miežiais yra pelningiau negu silosu, jeigu miežių kaina palyginti žema (300–350 Lt/t).
• Bandomosios grupės galvijai augo labai sparčiai (1 300 g per parą). Jų augimo tempai prilygo ES šalių lygiui.
• Bandomosios grupės buliai sunaudojo gerokai mažiau pašarų negu kontrolinės.
• Bandomosios grupės bulių 1 kg priesvorio gauti suvartotų pašarų kaina buvo mažesnė negu kontrolinės.
• Abiejų grupių pieninių veislių bulių skerdenų kokybė buvo vienoda.
• Bandomosios grupės gyvulių priežiūra buvo pigesnė ir paprastesnė.
• Miežiais penėtų grynaveislių mėsinių arba jų mišrūnų auginimo rodikliai būtų aukštesni, geresnė būtų ir jų skerdenų kokybė.