Lankantis daugelio ES šalių daržininkystės ir sodininkystės ūkiuose, dažnai tenka išgirsti, kad juose produkcija auginama integruotai ir už tai ūkių savininkai gauna papildomų išmokų. Integruotas daržovių ir vaisių auginimas – kas tai? Kuo jis skiriasi nuo ekologinio ūkininkavimo? Kokia nauda iš jo augintojams ir kokia vartotojams? Kodėl Lietuvoje tik dabar prabilta apie šios sistemos kūrimą, nors kitose ES šalyse tai praktikuojama jau seniai?

Įteisinti integruotą auginimą reikia, nes keičiasi situacija rinkoje

Zofija CIRONKIENĖ

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė

Integruotas auginimas (IA) – tai aplinką tausojanti žemdirbio veikla, reikalaujanti daug žinių ir patyrimo. Nuo ekologinio ūkininkavimo jis skiriasi tuo, kad integruoto auginimo schemose galima naudoti chemines augalų apsaugos priemones ir trąšas, tačiau tai turi būti daroma saikingai, subalansuotai, racionaliai optimizuojant visus auginimo procesus, augalui atiduodant trąšų ir chemikalų tik tiek, kiek būtina jo sveikam augimui ir vystymuisi, nenualinant dirvožemio ir nenuskurdinant paties augalo.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad išauginti bulves ir daržoves, naudojant IA schemas, labai paprasta. Deja, taip nėra. Tyrimais ir patirtimi remiantis, turi būti sukurta ir įdiegta individuali auginimo sistema, atsižvelgiant į dirvožemio savybes, gamtos sąlygas, augalų poreikius. Tręšiama atsižvelgiant į dirvos tyrimų rezultatus, laistoma nei per daug, nei per mažai, kad augalas jam skirtas trąšas optimaliai įsisavintų.

Tokia produkcija turėtų didesnę paklausą, vartotojas gautų kokybiškesnį produktą, o augintojas turėtų gauti daugiau pajamų, nes ES remia tokius augintojus ir, jei jie laikosi nustatytų reikalavimų, moka jiems išmokas už aplinkos tausojimą ir kompensuoja dėl prisiimtų papildomų įsipareigojimų prarastas pajamas. Stiprių ES vaisių ir daržovių augintojų organizacijų nariai taiko IA sistemas, kad produkcija būtų konkurencinga rinkoje ir patenkintų vartotojų lūkesčius.

Ligi šiol vartotojai pasitikėdavo Lietuvoje išauginta produkcija, tad ir nebuvo poreikio įteisinti IA schemas. Tačiau situacija rinkoje keičiasi. Lietuvos daržovių ir bulvių plotai mažėja, o produkcijos daugėja. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų lengvai pasipelnyti iš šešėlinės prekybos. Krovininiais automobiliais iš Lenkijos įvežamos daržovės ir bulvės, kurios Lietuvoje parduodamos kaip lietuviškos. Šios produkcijos kokybė retai kada patikrinama, todėl vežama bet kas, svarbu – pigu. Integruoto auginimo schemų ir su juo susijusio prekinio ženklo įteisinimas padėtų Lietuvoje saugiai išaugintas daržoves atskirti nuo tik vadinamų lietuviškomis.

Dauguma mūsų šalies daržininkų jau dabar daržoves augina taip, kad tai būtų galima laikyti integruotu auginimu

Algimantas MORKŪNAS

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas, ūkininkas

Lietuvos daržininkai norėtų ūkiuose taikyti šią auginimo sistemą ir, be abejo, gauti už tai papildomų išmokų. Būtina sukurti tikslias metodikas, kurių laikantis mūsų technologijos būtų oficialiai pripažintos integruotomis. Šioje srityje daugiausia pasiūlymų ir rekomendacijų tikimės iš mokslininkų, o mes esame pasirengę bendradarbiauti. Dauguma daržininkų jau ir dabar daržoves augina taip, kad tai beveik būtų galima laikyti integruotu auginimu: naudoja minimalius pesticidų kiekius, tręšia labai subalansuotai, sėja kokybiškas sėklas, renkasi kuo atsparesnes ligoms ir kenkėjams augalų veisles. Savo šeimos ūkyje – daržoves auginame daugiau kaip 80 ha plote – kai kuriuose laukuose praėjusią vasarą jau bandėme daržoves auginti naudodami kuo mažiau augalų apsaugos priemonių, derinome purškimą ir mechaninį piktžolių naikinimą. Rezultatai buvo puikūs, daržovių derlius ir kokybė pranoko lūkesčius. Aišku, ir orų sąlygos pasitaikė dėkingos.

Teko aplankyti ne vieną stiprų daržininkystės ūkį užsienyje. Beveik visuose daržovės auginamos integruotai ir už tai žemdirbiams mokamos papildomos išmokos. Štai, pavyzdžiui, Čekijoje jos siekia 450 eurų (1 552 LT) už hektarą daržovių pasėlių. Manyčiau, kad ir mūsų augintojams priklausytų panašaus dydžio išmokos, juk tiksliųjų technologijų taikymas pareikalautų ir papildomų išlaidų.

Integruotas auginimas – aukso vidurys tarp ekologinio ir intensyvaus ūkininkavimo

Edmundas MORKEVIČIUS

Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininkas

ES baigiami rengti nauji strateginiai dokumentai, kurie turės labai didelį poveikį žemės ūkio tolimesnei plėtrai. Tai Europos Tarybos ir Europos Parlamento reglamentas dėl augalų apsaugos produktų tiekimo į rinką ir direktyva dėl tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo strategijos. Įdiegus integruotą ligų ir kenkėjų valdymą bei tausaus pesticidų naudojimo sistemą, bus pakloti pagrindai integruotai vaisių ir daržovių auginimo sistemai. Remiantis dabar patvirtintais planais, integruota augalų apsaugos ir auginimo sistema turi būti galutinai įdiegta iki 2014 metų, vadinasi, šiai sistemai sukurti skirti penkeri metai.

Sistemos kūrimo procesą galima būtų apibūdinti kaip mokslo ir gamybos simbiozę. Kiekvienai kultūrai mokslininkai turės parengti atskirą IA technologiją, o gamybininkas, auginantis daržoves pagal tą technologiją, gaus tai patvirtinantį pažymėjimą. Vartotojai integruotai užaugintą produkciją atskirs pagal specialų ženklinimą.

Integruotą auginimą būtų galima pavadinti savotišku aukso viduriu tarp ekologinio ir intensyvaus ūkininkavimo. Integruotos produkcijos ženklas rodys, kad, jas auginant, pesticidų ir trąšų buvo naudoti minimalūs kiekiai ir tik tuomet, kai tai buvo būtina.

Pirkdami integruotai užaugintas daržoves ir vaisius, vartotojai bus garantuoti, kad jie perka tikrai saugią produkciją. Kiekvienai daržovių rūšiai parengtos auginimo technologijos apibrėš tipines standartines schemas, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Kitaip tariant, augintojai prisiims mažesnę riziką spręsdami, kokias apsaugos priemones pasirinkti, kokiomis dozėmis jas purkšti . Visa tai turėtų būti aiškiai apibrėžta, paliekant minimalias galimybes interpretuoti. Be abejo, turės keistis ir kontrolės sistema, bet kol kas ankstoka būtų ką nors konkretizuoti.

Spėju, kad integruotos žemdirbystės įdiegimas paskatins ir kitą svarbų procesą – žemdirbių kooperaciją. Kai kurių technologinių reikalavimų smulkiems ūkiams pavieniui tiesiog bus neįmanoma įgyvendinti. Kooperacija bus būtina įsigyjant brangią techniką.

Integruoto auginimo ir integruotos augalų apsaugos sistemas parengti ir įdiegti praktikoje sudėtinga, bet tai visada duoda ekonominį efektą

Elena SURVILIENĖ

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto augalų apsaugos specialistė

Kalbant apie integruotą auginimą, galima būtų dėti savotišką lygybės ženklą tarp jo ir integruotos augalų apsaugos. Išsiaiškinę, kas tai yra integruota augalų apsauga, didžiąja dalimi atsakysime į klausimą, kas tai yra integruotas daržovių ir vaisių auginimas.

Integruota augalų apsauga – tai kova su kenksmingais organizmais, atsižvelgiant į jų žalingumo ribas ir panaudojant gamtinius kenksmingų organizmų gausumą ribojančius veiksnius kartu su kitais kontrolės metodais, atitinkančiais ekonominius, ekologinius ir toksikologinius normatyvus. Pagrindinis integ­ruotosios augalų apsaugos principas yra griežta pesticidų naudojimo kontrolė, atsižvelgiant į ekonominį žaladarių žalingumo slenkstį. Pirmiausia, apsaugos priemonės naudojamos tada, kai iškyla grėsmė prarasti ūkiškai svarbią derliaus dalį, kitu atveju, atsižvelgiama į apsaugos priemonių naudojimo atsiperkamumą. Abiem atvejais turi būti nustatomos ekologiniais ir ekonominiais kriterijais pagrįstos kenksmingų organizmų populiacijų ekonominės žalos ribos.

Vykdant sveikų maisto žaliavų ir žemės ūkio produktų gamybos įgyvendinimo politiką, šiuo metu integruota augalų apsauga yra ypač propaguojama. Daugelyje valstybių moksliniai tyrimai, nukreipti integruotoms augalų apsaugos sistemoms sukurti, yra labai skatinami ir remiami. Pagrindinis tikslas – sukurti augalų apsaugos sistemas, kuriose, teikiant pirmenybę biologinėms bei agrotechninėms priemonėms, atsparių žaladariams augalų veislių parinkimui, cheminių priemonių taikymas būtų sumažintas iki būtino minimumo.

Integruoto auginimo ir integruotos augalų apsaugos sistemas parengti ir įdiegti praktikoje sudėtinga, bet tai visada duoda ekonominį efektą. Visų pirma, mažiau sunaudojama cheminių preparatų. Antra, labai sumažėja tikimybė atsirasti atsparioms chemikalams kenkėjų bei ligų sukėlėjų rasėms. Trečia, sumažėja neigiamas pesticidų poveikis natūraliems kenksmingų organizmų priešams, kurie praktiškai kompensuoja mažesnį pesticidų naudojimo efektą.

Nepasakyčiau, kad apie IA nebuvo kalbama anksčiau. Įdomumo dėlei peržiūrėjau mūsų instituto seminarų programas ir galiu užtikrinti, kad apie integruotą auginimą ir integruotą apsaugos sistemą buvo kalbėta ne vieną sykį. Dirbome ne vienoje programoje, skirtoje integruotai ir ekologinei daržininkystei.

Integruotos augalų apsaugos sistemos taikymas yra neatsiejamas nuo tikslaus kenksmingų organizmų plitimo prognozavimo. Vykdant „Phare“ projektą „Administracinių gebėjimų ir augalinės kilmės produktų kontrolės sistemos pajėgumų stip­rinimas“, nuo 2007 m. veikia meteorologinės stotelės su sodo ir daržo augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo modeliais. Dabar vykdomi tyrimai, pritaikant šiuos modelius Lietuvos sąlygomis – tai pirmi  svarūs žingsniai pereinant prie integruoto vaisių ir daržovių auginimo. Pavyzdžiui, 2008 m. buvo tiriamas Botrytis spp. modelio efektyvumas sodo braškėse ir ropiniuose svogūnuose (tyrimus finansavo Žemės ūkio ministerija).

***
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdyba nutarė, kad pirmiausia reikia išanalizuoti ES šalių narių, taikančių integruotą daržovių auginimo sistemą, patirtį, parengti integruoto bulvių, daržovių ir vaisių auginimo taisykles, jas aptarti su potencialiais augintojais, praktiškai išbandyti viename ar keliuose ūkiuose. Įvertinus gautus rezultatus, būtų galima parengti IA sistemos taikymo programą. Šiuo metu LDAA valdyba renka informaciją apie integruoto bulvių, daržovių ir vaisių auginimo sistemas ES šalyse, kurią perduoda Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutui bei LŽI Elmininkų bandymų stočiai. Šios institucijos kartu su Lietuvos agrarinės ekonomikos institutu iki 2009 m. vasario pabaigos turėtų parengti integruoto auginimo taisykles. 2009 m. auginimo sezonu taisyklės turėtų būti išbandomos augintojų ūkiuose, ir, jei būtų teigiamai įvertintos, spalį programa turėtų būti parengta, o lapkritį patvirtinta. IA sistema būtų pradėta taikyti 2010 m. derliui.