Dumplūnės gentyje yra apie 110 rūšių, iš kurių Lietuvoje auginamos trys: paprastoji, valgomoji ir žemuoginė. Deja, šias vertingas netradicines vaisines daržoves mėgsta ir žino tik pavieniai daržininkai mėgėjai. Ir visai be reikalo, nes iš tikrųjų dumplūnės auginamos labai panašiai kaip pomidorai, tik paprasčiau: nereikia šalinti atžalų ir rišti prie atramų. O pikantiškas vaisių skonis puikiai paįvairins ne tokį jau ir gausų lietuviškų vaisių ir daržovių asortimentą.

Dumplūnės (Physalis L.) genties pavadinimas „physalis“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „pūslę“. Tai bulvinių (Solanaccae Juss.) šeimos žoliniai augalai, kilę iš Pietų ir Centrinės Amerikos. Dumplūnės auginamos visose šilto klimato šalyse, o daugiausia – Pietų Afrikoje. Šis augalas dar vadinamas dumplainiu.

Daugeliui paprastosios dumplūnės (Physalis alkekengi L.) yra žinomos kaip dekoratyvūs daugiamečiai augalai. Rudenį galima paskanauti valgomosios (Physalis ixocarpa Brot.) ir žemuoginės (Physalis pabescens L.) dumplūnės vaisių.

Dumplūnės nuo seno žinomos kaip liaudies medicinos vaistas, gydantis ne vieną ligą. Jų vaisiai turi daug citrinos rūgšties, fosforo, geležies, vitaminų B ir C, rauginių ir pektininių medžiagų, kurios turi želatinos sąvybių. Valgomosios dumplūnės vaisiuose esančios karčiosios medžiagos, pavyzdžiui, fizalinas ir kitos panašios į alkaloidus, suteikia vaisiams specifinį skonį. Dėl šios savybės kai kuriems vaisiai atrodo nelabai skanūs. Žemuoginių dump­lūnių minkštimas sultingas, geltonas ar oranžinis, skonis gaivus, saldokas, primenantis žemuoges ar ananasus.

Šilumamėgiai augalai

Dumplūnės – šilumą ir saulėtą vietą mėgstantys augalai. Lapai ilgakočiai, turintys smailias viršūnes, švelniai plaukuoti, pakraščiai šiek tiek dantyti. Viršutinėje stiebo dalyje išsidėstę po kelis, apatinėje – pavieniai. Žiedai susitelkę po vieną lapų pažastyse, geltoni arba žalsvai oranžiniai, juos gaubia ryškiai žalios, geltonos ar oranžinės taurelės. Vaisiui augant, taurelės didėja ir apgaubia vaisių. Vaisius – apvali ar apvaliai plokščia gelsva, geltona, oranžinė ar rusva uoga. Nesunokę vaisiai sodriai žalios spalvos. Ant augalo vienu metu būna ir žiedų, ir sunokusių vaisių.

Priklausomai nuo rūšies ir veislės, vaisius sveria nuo 3 iki 90 g, o augalo aukštis siekia 30–120 cm. Sėklos gelsvos, inksto formos, suplotos, smulkios (1–1,5 mm skersmens). Vaisius vidutiniškai subrandina iki 150 sėklų. Vaisiai maistui vartojami be taurelių (maišelio), nes pastarieji turi nuodingų medžiagų.

Valgomoji dumplūnė dažnai liaudiškai vadinama stambiavaisiu dumplainiu arba valgomuoju ar meksikietišku pomidoru. Sunokę jų vaisiai vartojami kaip pomidorai: švieži, rauginti, marinuoti. Augalai greitai augantys, aukšti (70–120 cm), gausiai šakoti ir lapuoti. Vaisius, priklausomai nuo veislės, sveria 40–90 g, būna 3–6 cm skersmens, plokščiai apvalus ar apvalus, geltonas, oranžinis ar rusvas. Vienas augalas išaugina vidutiniškai iki 280 vaisių.

Derlius – apie 3–5 kg iš augalo. Iš hektaro galima surinkti iki 15 tonų vaisių. Augalai pakantūs žemesnei temperatūrai. Gerai dauginasi savaimine sėja. Sėklos, patekusios į dirvą, gerai žiemoja, o pavasarį sudygsta.

Žemuoginė dumplūnė dar vadinama mėgėjų smulkiavaisiu dumplainiu. Augalai 30–70 cm aukščio. Vaisius – oranžinė ar geltona, apvali arba pailgai apvali uoga, sverianti 3–8 g ir 1–2,5 cm skersmens. Saldžios ir sultingos uogos su žemuogų ar ananasų aromatu vartojamos šviežios, verdamos uogienės, džemai, drebučiai, dedamos į pyragus, kisielius, kompotus, džiovinamos. Sėklos pradeda dygti tik esant 15 °C temperatūrai. Augalas vidutiniškai išaugina 0,5 kg vaisių.

Sėja ir auginimas

Dumplūnė dauginama sėklomis. Vegetacijos trukmė ilga, todėl į lauką geriausia sodinti daigais. Sėklos sėjamos į daigyną balandžio viduryje. Geriausia sėti tiesiai į polietileninius ar durpinius puodelius, t. y. daigų nepikuojant. Sėjama po 2–3 sėklas 1 cm gylyje. Iki sudygimo puodeliai uždengiami plėvele, nuolat vėdinami – trumpam atidengiama plėvelė, kad patektų oras. Optimali sudygimo temperatūra 20–23 °C. Sėklos sudygsta po 5–7 dienų. Praėjus maždaug savaitei po sudygimo, temperatūra mažinama, kad geriau vystytųsi augalų šaknų sistema. Valgomosios dumplūnės daigai auga greitai.

Optimalus substratų rūgštingumas valgomosioms dumplūnėms yra pH 6,2–6,5. Daigai dažnai laistomi, nes, trūkstant drėgmės daigų augimo metu, pradeda sumedėti augalų stiebai. Tręšiama atsižvelgiant į substrato agrocheminių analizių duomenis.

Dumplūnių daigai užauga per 35–40 dienų, į lauką sodinami praėjus šalnų pavojui. Derlius ir vaisių kokybė priklauso nuo agrotechnikos. Sodinimo tankumas turi įtakos vaisių derliui ir sunokimo ankstumui. Stambiavaisės valgomosios dumplūnės daigai sodinami rečiau – 70×50 cm, smulkiavaisės tankiau – 60×40 cm. Optimali augalų augimo temperatūra 18–23 °C. Vegetacijos trukmė, priklausomai nuo veislės, tęsiasi nuo 90 iki 130 dienų. Pirmieji vaisiai sunoksta po 1,5 mėn. nuo daigų pasodinimo į lauką. Sunokę vaisiai krenta ant žemės. Anksčiausiai sunoksta valgomosios dumplūnės vaisiai. Nuskinti ne iki galo sunokę, nepažeisti vaisiai 1–4 °C temperatūroje gali laikytis iki 2 mėnesių.

Augalai auginami taip pat kaip pomidorai, tik negenimi ir nereikia atramų. Dumplūnės nereiklios dirvai, tačiau rūgščioje žemėje auga prastai. Nemėgsta ir šviežio mėšlo. Geriausiai auga lengvame priemolyje arba priesmėlyje. Dumplūnes galima auginti ir šiltnamyje, tuomet jos anksčiau ir ilgesnį periodą derės, o ir derlius bus gausesnis.

Veislių asortimentas negausus

Auganti netradicinių augalų produktų paklausa skatina tirti naujas augalų rūšis ir veisles. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atlikti valgomosios ir žemuoginės dumplūnės veislių įvertinimo tyrimai. Dumplūnės augintos lauke, sodintos daigais. Tirtos 6 veislės: Karoliok, Konditer, Gruntovij gribovskij, Zolotaja rosip, Iziumnij, Zemleničnij. Visų veislių vaisiai apvalios formos, augantys – žali, sunokę – geltoni ir oranžiniai, apgaubti peraugusių taurėlapių žalsvu ir žalsvai pilku apvalkalėliu. Skirtingų veislių vaisių derlius skyrėsi – nuo vos 0,39 iki 4,20 kg vaisių iš vieno augalo.

Mūsų šalyje sukurtų ar įrašytų į Nacionalinį augalų veislių sąrašą dumplūnių veislių nėra. Daugiausia mūsų šalyje auginamos Rusijoje ir Vokietijoje sukurtų veislių dumplūnės, tačiau ir jų asortimentas nėra gausus.