Pastaruoju metu vis dažniau susiduriama su ligas sukeliančių grybų, kenkėjų ir piktžolių atsparumu pesticidams – didžioji kūrėja gamta vis greičiau sureaguoja į žmonijos bandymus sunaikinti vieną ar kitą jos dalį. Žemdirbiai turėtų atidžiai sekti mokslininkų rekomendacijas ir purkšti pasėlius labai apgalvotai – tik tuomet, kai tai būtina.

Atsparumas pesticidams – nėra visiškai nauja problema. Dar 1914 metais buvo pastebėta, kad dalis kenkėjų yra atsparūs neorganiniams insekticidams. Pradėjus naudoti organinius insekticidus buvo tikėtasi, kad atsparumo atsiradimas nebegresia, tačiau realybė buvo kitokia.

Pastebėta, kad rinkoje atsirandant vis naujoms insekticidų klasėms, kenkėjų atsparumas jiems išsivysto per laikotarpį nuo 2 iki 20 metų. Grybinių ligų sukėlėjų atsparumo fungicidams klausimas aktualus visame pasaulyje taip pat jau ne vieną dešimtmetį. Iki 1970 m. buvo nustatyti tik pavieniai atsparumo fungicidams atvejai ir tik ilgai naudojant tą patį fungicidą. Pradėjus naudoti sisteminio veikimo fungicidus, atsparumo fungicidams dažnis smarkiai išaugo, sutrumpėjo atsparumo atsiradimo laikas. Pirmą kartą piktžolių atsparumas herbicidams nustatytas 1964 metais. Pastaruoju metu Europos šalyse stebimas ligas sukeliančių grybų, kenkėjų ir piktžolių atsparumo pesticidams protrūkis, kuris kelia nerimą mokslininkams, konsultantams, pesticidų gamintojams.

Mokslininkai ir pesticidų gamintojai devintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį suvienijo jėgas, ieškodami būdų sumažinti atsparumo atsiradimo riziką. 1981 m. buvo įkurti veiksmų dėl atsparumo atsiradimo fungicidams (FRAC), o 1984 m. – dėl atsparumo atsiradimo insekticidams (IRAC) komitetai. Maždaug tuo pačiu metu buvo įkurtas ir veiksmų dėl atsparumo herbicidams (HRAC) komitetas. 2007 m. Danijoje pradėjo veikti Šiaurės ir Baltijos šalių veiksmų dėl pesticidų atsparumo grupė (NORBARAG). Atstovai iš Lietuvos taip pat įsijungė į šios grupės darbą. 2008 m. lapkričio viduryje Suomijos žemės ūkio mokslų institute (MTT) vyko ant­rasis NORBARAG pasitarimas, kuriame parengtos rekomendacijos dėl pesticidų naudojimo 2009 m. Atsparumo atsiradimą vienai ar kitai fungicidų, insekticidų ar herbicidų veikliajai medžiagai galima anksti nustatyti tik kasmet vykdant įvairių ligas sukeliančių grybų, kenkėjų ir piktžolių atsparumo monitoringą. Deja, tokio pobūdžio tyrimai nėra patrauklūs projektams rengti, todėl visų šalių atstovai pabrėžė, kad išsamiems tyrimams stinga lėšų. Nuo 2008 m. Lietuvos žemdirbystės institute pradėti atsparumo fungicidams ir insekticidams tyrimai, kuriuos rėmė Valstybinis mokslo ir studijų fondas, buvo įvardinti kaip sektinas pavyzdys.

Atsparumas fungicidams

Lapų septoriozė yra viena iš pagrindinių kviečių ligų ir pastaraisiais metais apsauga nuo jos darosi vis labiau komplikuota dėl atsparumo atsiradimo. Lapų septoriozės sukėlėjo Mycosphaerella graminicola (Septoria tritici) atsparumas strobilurinams pirmą kartą Europoje buvo nustatytas 2002 m. ir šiuo metu stebimas esminis grybo M. graminicola atsparumo šios klasės fungicidams didėjimas. Šios ligos sukėlėjo atsparumas strobilurinams yra nustatytas ir Lietuvoje, tačiau kol kas jis nedidelis.

O štai kviečių dryžligės (Pyrenophora tritini-repentis) atsparumas fungicidams Lietuvoje 2008 m. buvo didelis. Lapų ir varpų septoriozės sukėlėjo (Stagonospora nodorum) atsparių strobilurinams populiacijų kol kas buvo rasta tik Švedijoje. Lapų dėmėtliges kviečiuose sukeliančių grybų atsparumo triazolams lygis Šiaurės ir Baltijos šalių regione yra nuo mažo iki vidutinio, tačiau tikslių duomenų apie atsparumo mąstus kiekvienoje regiono šalyje kol kas nėra.

Apsaugai nuo miltligės javuose rekomenduojama nebesirinkti strobilurinų klasės fungicidų, kadangi šios ligos sukėlėjo Blumeria graminis atsparumas minėtiems fungicidams yra didelis. Kviečiuose miltligės atsparumas yra didesnis negu miežiuose. Apsaugai nuo miltligės rekomenduojama naudoti morfolinų (fenprofimorfą, fenpropidiną, spiroksaminą) ar kitų klasių naujų veikliųjų medžiagų (metrofenono) turinčius fungicidus. Labai svarbu fungicidus kaitalioti, nes naudojant tą patį produktą gali paprasčiausiai sumažėti veiksmingumas, kurio nereikėtų painioti su atsparumo atsiradimu.

Stiebalūžės sukėlėjų (Oculimacula spp.) atsparumas Šiaurės ir Baltijos šalių regione net ir seniau naudojamiems fungicidams yra mažas, o rinkoje atsiradus produktų su naujomis veikliosiomis medžiagomis atsparumo rizika žymiai sumažėja kaitaliojant produktus.

Tinkliškąją dryžligę sukeliančio grybo Pyrenophora teres atsparumas strobilurinams Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nuo mažo iki vidutinio. Lietuvoje 2008 m. atliktų stebėjimų duomenimis, atsparių grybo P. teres populiacijų kol kas nenustatyta. Suomijoje pastebėta, kad yra sumažėjęs sėklos beicavimui naudojamos veikliosios medžiagos imazalilo veiksmingumas nuo su sėkla plintančios tinkliškosios dryžligės. Šioje šalyje pradėti grybo P. teres atsparumo imazalilui tyrimai. Danijoje jau rasta keletas miežių ramularijos sukėlėjo (Ramularia collo-cygni) atsparių strobilurinams izoliatų.

Atsparumo fungicidams monitoringas 2009 m. bus atliekamas visose Skandinavijos ir Baltijos šalyse, o tyrimai laboratorijoje bus daromi Danijoje ir Vokietijoje, dalis izoliatų bus tiriami ir Lietuvos žemdirbystės institute.

Siekiant sumažinti atsparumo fungicidams atsiradimo riziką, buvo paruoštos fungicidų naudojimo rekomendacijos 2009 m. Numatyta šias rekomendacijas išversti į kiekvienos šalies kalbą ir jas paskelbti. Lapkričio pabaigoje rekomendacijos dėl atsparumo fungicidams rizikos mažinimo buvo baigtos derinti ir paskelbtos NORBARAG internetiniame puslapyje www.mtt.fi/norbarag.

Atsparumas insekticidams

Atsparumo insekticidams tyrimai su kenkėjais – gyvais, judriais organizmais – yra sudėtingi.

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama rapsinių žiedinukų (Meligethes aeneus) atsparumo piretroidų klasės insekticidams problemai (apie tai jau rašyta „Mano ūkyje“, 2008 m. gegužės mėn.). Švedijoje atlikti lambda-cyhalotrino (Karate) efektyvumo nuo žiedinukų tyrimai 12-oje skirtingų vietų ir nustatyta, kad šio produkto efektyvumas, naudojant visą normą, buvo nuo 22 iki 100 proc. Kai kuriose vietose netgi panaudojus 8 kartus didesnę normą nebuvo pasiekta 100 proc. efektyvumo. Nors iki šiol tau-fluvalinatas (Mavrikas) buvo rekomenduojamas kaip veiksmingesnis už kitus piretroidų klasės insekticidus, Švedijoje darytų tyrimų duomenimis, 11-oje iš 14-os vietų Mavrikas sunaikino tik nuo 30 iki 93 proc. žiedinukų. Panaudojus dvigubą šio insekticido normą, efektyvumas nuo žiedinukų šiek tiek padidėjo (60–100 proc.), tačiau nebuvo pakankamas. Šioje šalyje žiedinukų atsparumas piretroidams nustatytas jau 2000 metais.

Jau yra nustatytas ir kitų kenkėjų atsparumas insekticidams: tripsų (Frankliniella occidentalis) šiltnamiuose, amarų šiltnamiuose ir bulvėse, morkinių blakučių (Trioza apicalis), pastebimas ir spragių (Phyllotreta spp.), baltasparnių (Trialeurodes vaporariorum) atsparumas. Dėl morkinių blakučių atsparumo piretroidams Norvegijoje kai kurie ūkininkai nebegali auginti morkų. Akivaizdi ir didėjanti erkių (Tarsonemus fragariae) braškėse prob­lema. Artimiausiu metu bus sudarytas ir paskelbtas svarbiausių kenkėjų rūšių, kurių įtariamas ar galimas atsparumas jau nustatytas Skandinavijos ir Baltijos šalyse, sąrašas.

Siekiant sumažinti rapsinio žiedinuko atsparumo atsiradimo riziką, rekomenduojama nenaudoti piretroidų klasės insekticidų rapsų pasėliuose žiedinukų plitimo metu daugiau kaip vieną kartą, taip pat nenaudoti piretroidų, jei nėra būtinybės (pastebėjus tik vieną kitą kenkėją). Dažnas piretroidų naudojimas skatina atsparumo atsiradimą ir vystymąsi.

Labai svarbu ir žemdirbių – pesticidų naudotojų – sąmoningumas, jų turima informacija apie atsparumą ir apie pesticidų purškimo kokybę – juk nekokybiškai nupurškus, sumažėja insekticido efektyvumas. Taigi blogas vieno ar kito insekticido efektyvumas gali būti ne tik kenkėjo atsparumo, bet ir nekokybiško purškimo pasekmė.

Atsparumas herbicidams

Atsparumas herbicidams pasireiškia tuo, kad buvusios jautrios piktžolės iš dalies ar visiškai praranda jautrumą ir, nupurškus herbicidais, toliau auga ir subrandina sėklas. Kuo ilgiau naudojami herbicidai, tuo sparčiau kasmet pasaulyje daugėja piktžolių rezistentiškumo atvejų. Šiuo metu 60 pasaulio šalių užregistruota 323 atsparių piktžolių biotipai, 187 augalų rūšys, iš jų 112 plačialapių ir 75 varpinių piktžolių rūšys. Daugiausia atsparių herbicidams piktžolių yra JAV, Australijoje, Kanadoje, Brazilijoje. Tose šalyse dažnai augalai auginami kaip monokultūra ir kiekvienais metais purškiami tais pačiais herbicidais.

Europoje piktžolių atsparumo mastai mažesni, tačiau kasmet nustatoma vis naujų atvejų, daugiausia Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje ir Čekijoje. Rytų ir Šiaurės Europos šalyse piktžolių atsparumo atvejų mažiau. Lenkijoje, Danijoje, Norvegijoje buvo nustatyta atsparių herbicidams pelinių pašiaušėlių, daržinių žliūgių, aguonų birulių, šiurkščiųjų burnočių, baltųjų balandų populiacijų. Lietuvoje iki šiol piktžolių atsparumo išsivystymo atvejų nenustatyta, tačiau, kol naudojami herbicidai, rizika visuomet yra. Viena geriausių prevencinių priemonių – sėjomaina ir skirtingų herbicidų naudojimas tuose pačiuose laukuose. Tuomet piktžolės nepripranta prie herbicidų ir atsparumo atsiradimo rizika sumažėja.

Artimiausiu metu būtina suvienodinti informacijos apie galimą atsparumo atsiradimo riziką pateikimą pesticidų etiketėse. Taip pat etiketėse turėtų atsirasti ir svarbiausia informacija naudotojui, kokių atsargumo priemonių reikėtų imtis, kad neatsirastų ligų, kenkėjų ir piktžolių atsparumas. Sekant kitų šalių pavyzdžiu, planuojama informaciją apie atsparumo pesticidams problemas pateikti ir LŽI internetiniame puslapyje. Trečiasis NORBARAG narių pasitarimas vyks 2009 m. lapkritį Lietuvoje – Lietuvos žemdirbystės institute.

• Vengti auginti jautrių ligoms veislių miežius ir kviečius, teikti pirmenybę tolerantiškoms ligoms, ypač lapų septoriozei, veislėms.
• Pirmumą reikėtų atiduoti ligų riziką mažinančioms auginimo technologijoms, kurias taikant mažėja pirminio užkrato tikimybė (sėjomaina, arimas, optimalus sėjos laikas ir kt.) ar ligų plitimas (optimalus pasėlio tankumas, tręšimas ir kt.).
• Fungicidus naudoti tik esant būtinybei, priklausomai nuo meteorologinių ir auginimo sąlygų, ligų plitimo.
• Apgalvoti ir apsispręsti dėl purškimo laiko, atsižvelgiant į ligų vystymąsi, naudoti patikimus stebėjimo metodus, ligų rizikos analizę ir vertinimą pagal požymius pasėlyje.
• Mažinti purškimų skaičių per sezoną su to paties veikimo pobūdžio veikliųjų medžiagų turinčiais fungicidais, kuriems būdingas kryžminis atsparumas.
• Siekiant sumažinti atsparumo vystymosi riziką arba jau esamą atsparumą atskirų fungicidų klasių veikliosioms medžiagoms, fungicidus reikia kaitalioti arba naudoti jų darbinius ar gamyklinius mišinius su skirtingo veikimo veikliosiomis medžiagomis.
• Kviečiuose nuo lapų septoriozės, miltligės ir kviečių dryžligės vien strobilurinus naudoti neverta (reikėtų naudoti gamykliniuose ar darbiniuose mišiniuose su kitų grupių fungicidais), tačiau šie fungicidai išlieka veiksmingi nuo rūdžių kviečiuose. Strobilurinus geriau naudoti tik kartą per sezoną.
• Strobilurinai iki šiol veiksmingi nuo rinchosporiozės ir rūdžių miežiuose. Palyginti su ankstesniais metais, mažėja jų veiksmingumas nuo tinkliškosios dryžligės. Vasarinius ir žieminius miežius taip pat rekomenduojama vieną kartą purkšti strobilurinais (jie turėtų būti naudojami mišiniuose su kito veikimo fungicidais).
• Pastebimas sumažėjęs DMI fungicidų (kuriems priklauso ir triazolai) veiksmingumas nuo lapų septoriozės ir tinkliškosios dryžligės. Esant didelei atsparumo atsiradimo rizikai rekomenduojama rinktis pačius veiksmingiausius nuo šių ligų triazolus. Naudojant derinius ar mišinius su kito veikimo būdo fungicidais, triazolų veiksmingumas dar pagerės.