Veršelių viduriavimas yra neinfekcinių ir infekcinių veiksnių derinys, todėl siekiant apsaugoti bandą nuo viduriavimo protrūkio, vien gydymo nepakanka. Reikia imtis kompleksinių priemonių ištisus metus – gerinti veršelių, telyčių, karvių priežiūrą, šėrimą, laikymo sąlygas, laikytis sanitarijos ir higienos taisyklių.

Veršelių viduriavimo paplitimas labai priklauso nuo aplinkos užkrėtimo mikroorganizmais intensyvumo ir veršelio imuniteto, t. y. atsparumo ligoms. Nuo diarėjos veršelius galima apsaugoti, didinant jų organizmo atsparumą patogenams – laiku sugirdant krekenas.

Veršelio atsparumo ligoms didinimas – pasyvi imunizacija

Atsparumas ligoms tiesiogiai priklauso nuo krekenų kokybės ir kiekio, kurį veršelis gavo pirmomis valandomis po atvedimo. Kuo anksčiau, tuo geriau – idealu, jei krekenos sugirdomos per pirmąjį pusvalandį. Naujagimiai veršeliai neturi antikūnų, „kovojančių“ su viduriavimu. Antikūnus gamina motinos organizmas, o veršelis gauna jų tik išgėręs krekenų. Ką tik atvestų veršelių virškinimo trakto gleivinė nėra padengta gleivėmis, todėl krekenų antikūnai lengvai absorbuojami į kraują. Bet kokios viduriavimo prevencijos pastangos vakcinuojant karves yra bevaisės, jei veršelis negauna krekenų per pirmąsias dvi keturias gyvenimo valandas. Augant veršeliui, jo žarnyno gebėjimas pasisavinti antikūnus kas valandą mažėja, nes šliužo (tikrojo skrandžio) pH palaipsniui mažėja ir rūgštys suskaido krekenose esančius imunoglobulinus. Po 24–36 val. sugirdytos krekenos praktiškai yra visai nenaudingos, nes veršelis absorbuoja tik 7 proc. antikūnų.

Pirmąsias 0,5–2 valandas veršelis turėtų išgerti ne mažiau kaip 1,2–2 l krekenų, priklausomai nuo jo dydžio. Naujagimio veršelio skrandžio – šliužo – tūris yra apie 1,5 l, todėl pirmą kartą girdant reikia stengtis nesugirdyti per daug, nes persipildžius šliužui, krekenos gali patekti į didįjį prieskrandį ir taip sutrikdyti virškinimą. Pirmąją parą veršelį reikėtų girdyti 4–5 kartus kas 5–6 valandas, sugirdant apie 8 litrus krekenų. Antrą dieną veršelis turėtų būti girdomas 3–4 kartus, kaskart sugirdant ne mažiau kaip po 1,5–2 l krekenų. Vėliau girdoma 2–3 kartus per dieną. Gyvuliams stambėjant, ne visada pakanka nurodyto krekenų kiekio, todėl kaskart reikia atsižvelgti į individualius veršelio poreikius. Yra didelis skirtumas tarp telyčios ir karvės krekenų. Imunoglobulinų (antikūnų) kiekis krekenose labai priklauso nuo karvės amžiaus. Vyresnių sveikų karvių krekenos yra geresnės kokybės ir turi daugiau antikūnų negu telyčių. Vis daugiau ūkių kaupia vyresnių karvių užšaldytas krekenas 1–2 litrų talpos buteliuose. Tokios krekenos lėtai atšildomos butelį pamerkus į 60–65 °C temperatūros vandenį ir sugirdomos telyčių ar sergančių karvių veršeliams. Svarbu krekenas neatšildyti verdančiu vandeniu, nes dalis imunoglobulinų gali prarasti imunines savybes, todėl krekenos bus menkavertės.

Taip pat didelę reikšmę turi melžimo laikas. Kiekvieno kito melžimo metu antikūnų kiekis mažėja perpus, taigi pirmojo melžimo krekenose yra dvigubai daugiau imunoglobulinų negu antrojo melžimo krekenose. Pieninių galvijų veršelių, kurie laikomi prie karvių ir gali bet kada pažįsti, kraujo serume randama didesnė imunoglobulinų koncentracija negu rankomis girdytų veršelių. Pastebėta, kad po apsiveršiavimo labai didelį kiekį krekenų duodančių karvių krekenos yra prastesnės kokybės, todėl reikia nepersistengti šeriant karves. Geriau jas šerti mažesnėmis pašarų porcijomis, bet dažniau. Geriausia, kai karvė duoda apie 7–8 l krekenų.

Žema temperatūra taip pat turi įtakos krekenų imunoglobulinų absorbcijai. Šalta aplinka sumažina veršelio jėgas, nors žarnyne antikūnų absorbcija yra normali. Sunkus veršiavimasis išsekina karvės organizmą bei neigiamai veikia imunoglobulinų koncentraciją kraujyje, todėl sunkiai atvesti veršeliai labiau linkę viduriuoti. Taigi reikia labai atidžiai parinkti bulių reproduktorių telyčioms sėklinti.

Vakcinacijų programa – aktyvi imunizacija

Gerai suplanuota ir nuosekli vakcinacijų programa yra efektyvus būdas apsisaugoti nuo viduriavimo. Skirtinguose regionuose, taip pat skirtingose to paties regiono bandose, gali būti paplitę įvairūs infekcijų tipai. Nėra universalios vakcinacijos programos, tinkamos visoms bandoms ir visiems ūkiams. Programa turi būti kruopščiai parinkta, atsižvelgiant į susirgimų pasireiškimą, klinikinius požymius, laboratorinius tyrimus, gyvulių laikymo, judėjimo ypatumus. Tik nustačius veršelių viduriavimo ar kvėpavimo ligų sukėlėją, galima tiksliai parinkti reikiamą vakciną ir pagal specialistų sudarytą programą kelerius metus vakcinuoti galvijus, kad būtų sunaikintas sukėlėjas. Vakcinacija yra labai svarbi tuose ūkiuose, kur gyvuliai nuolat juda (perkami, parduodami ir ypač kai įsivežami iš užsienio šalių). Gali būti vakcinuojami veršeliai arba veršingos karvės ir telyčios. Vakcinuojami tik sveiki gyvuliai. Vis daugiau ūkių, ypač stambių, kuriuose vakcinuojami galvijai, jau pastebėjo skiepijimo naudą – gaišta mažiau veršelių, jie atvedami stipresni ir atsparesni ligoms, greičiau auga. Nors vakcinuojant karves ir neįmanoma apsaugoti visų veršelių nuo ligų, tačiau susirgę jie perserga lengviau ir greičiau.

Veršelių viduriavimo gydymas

Pastebėjus pirmuosius diarėjos požymius (sutrikęs apetitas, nuleistos ausys, akys neblizga, uodegos pašaknys suteptas išmatomis, kūno temperatūra žemesnė kaip 37,8 °C ar aukštesnė kaip 39,2 °C), būtina kuo skubiau pradėti gydymą. Viduriuojantiems veršeliams reikia kuo greičiau atstatyti prarastus skysčius. Paprastai gydoma elektrolitų tirpalais. Papildomai taikomas gydymas antibiotikais. Organizmas stiprinamas vitaminų injekcijomis. Gydymas priklauso nuo organizmo dehidratacijos laipsnio.

Esant ankstyvai diarėjos stadijai, veršelis netenka mažiau kaip 5 proc. kūno masės (KM) skysčių, stovi susigūžęs, kaklo srityje patempta odos raukšlė atsistato per 4 sekundes ar mažiau, akys blizga, burnos gleivinė drėgna. Elektrolitų tirpalu sergantis veršelis girdomas iš butelio. Paprastai prieauglis girdomas pienu ir papildomai po kelių valandų duodama po 2 litrus elektrolitų kasdien, kol baigiasi viduriavimas.

Kai netenkama 7 proc. KM skysčių, veršelis būna apatiškas ir guli, patempta odos raukšlė atsistato po 5 sekundžių, akys truputį įkritusios, susidaro nedidelis odos griovelis ties akiduobių kraštais, galūnės šaltos, burnos gleivinė šilta, bet lipni. Veršeliui reikia 2 l šilto, energija praturtinto elektrolitų tirpalo. Jei negeria, tirpalą galima supilti per stemplės zondą. Tokia procedūra atliekama tris kartus per dieną. Elektrolitų tirpalas turėtų būti praturtintas gliukoze ir kitais komponentais, skatinančiais skysčių absorbciją. Gerai būtų veršelį perkelti į šiltas patalpas.

Netekus daugiau kaip 9 proc. KM skysčių, veršelį ištinka koma, patempta odos raukšlė neatsistato, akys giliai įdubusios, galūnės šaltos, burnos gleivinė blyški, sausa. Tokiam veršeliui išsaugoti reikalinga skubi intraveninė skysčių injekcija iki 4 litrų.

Taigi veršeliui, kurio dehidratacija siekia 8 proc. kūno masės, skysčių trūkumas organizme siekia apie 4 l. Tokiam veršeliui per dieną reikia apie 4 l skysčių, o norint atstatyti normalų skysčių balansą, reikia per dieną sugirdyti apie 8 l skysčių. Geriau daugiau, negu per mažai. Skysčių perteklius pasišalins su šlapimu.

Jei elektrolitų tirpalas yra pagamintas acetatų pagrindu, jį galima girdyti pakaitomis su pienu. Naujausiais mokslininkų ir praktikų duomenimis, nuostata, kad viduriuojant reikia nutraukti girdymą pienu, yra klaidinga.

Veršelius nuo viduriavimo apsaugoti ar ligos simptomams sumažinti į pieną gali būti pridedama specialių rūgštinančių medžiagų.

Ligos diagnozavimas

Kiekvienu atveju turi būti įvertintas ligos sunkumas ir paplitimas, kad būtų galima spręsti apie viduriavimo pobūdį ir problematiškumą. Jei viduriuoja daugiau kaip 5 proc. veršelių, jiems reikalingas gydymas, ir tokį atvejį jau galima vadinti problema. Jei gaišta daugiau kaip 2 proc. veršelių, reikia veterinarijos gydytojo pagalbos. Viduriavimo protrūkis yra tada, kai kiekvieną mėnesį iš eilės daugiau kaip 20 proc. veršelių pasireiškia klinikiniai viduriavimo simptomai.

Siekiant teisingai nustatyti viduriavimo priežastis, reikalinga tiksli diagnozė. Dėl mėginių paėmimo ir siuntimo tyrimams reikėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju. Paėmus viduriuojančių veršelių iki 2 sav. amžiaus mėšlo mėginius, laboratorijoje galima nustatyti rota ir korona virusų infekciją. Iš 8–12 mėn. galvijų kraujo serumo pavyzdžių galima nustatyti, ar banda užkrėsta galvijų virusinės diarėjos virusais. Dėl infekcinio rinotracheito ir galvijų virusinės diarėjos virusų galima tirti ir suaugusius galvijus, siunčiant ne mažiau kaip po 5 kraujo mėginius kiekvienos ligos tyrimui, paimtus iš įvairių grupių ir amžiaus gyvulių. Užsikrėtimas bakterine infekcija tiksliausiai nustatomas iš nugaišusių veršelių (geriausia negydytų antibiotikais) parenchiminių organų tyrimo. Ar gyvulys užsikrėtęs parazitais, nustatoma laboratorijoje ištyrus išmatas.

Lietuvoje laboratoriniai tyrimai virusinėms, bakterinėms ar parazitinėms ligoms nustatyti atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) bei Lietuvos veterinarijos akademijos užkrečiamų ligų katedroje.

***

Infekcinių veiksnių mažinimo priemonės

• Veršelius laikyti uždaruose gardeliuose po vieną mažiausiai vieną mėnesį. Sėkmingai gali būti naudojami mobilūs gardeliai, kuriuos, esant reikalui, galima perkelti į švarią vietą.
• Valyti, dezinfekuoti gardelius ir tarpus tarp jų.
• Gardelius laiku pakreikti, kad jų viduje būtų sausa.
• Gardeliai turėtų būti su stogu arba pastatyti uždengtame pastate.
• Viduriuojančius veršelius reikia nedelsiant atskirti nuo sveikų ir šerti paskutinius.
• Po kiekvieno girdymo ar šėrimo kruopščiai išplauti ir dezinfekuoti šėrimo bei girdymo reikmenis.
• Prieauglio neperšerti. Pirmąsias 7–10 dienų sugirdomų krekenų ar pieno kiekis per dieną turi būti ne didesnis kaip 10 proc. kūno masės. Veršelius girdyti reguliariai geru nenugriebtu pienu arba geros kokybės pieno pakaitalu. Prastas pieno pakaitalas gali sukelti diarėją taip pat, kaip ir peršėrimas.
• Kasmet gerai išplauti ir dezinfekuoti tvartus.

***

Girdymo plano pavyzdys

• 7 val. ryto veršeliui sugirdyti 2 litrus pieno
• 10 val. sugirdyti 2 litrus elektrolitų tirpalo
• 14 val. duoti 1–2 litrus pieno
• 18 val. – 2 l elektrolitų tirpalo
• Po 2–3 dienų tokio girdymo daugumos veršelių savijauta pagerėja. Jei per šį laiką veršelio būklė neatsistato, kreipkitės į veterinarijos gydytoją, kad pakartotinai ištirtų veršelius ir nustatytų viduriavimo priežastis