Mano ūkis - Svarbūs patarimai braškių augintojams

Archyvas

Mano Ūkis 2008/12

Dr. Nobertas USELIS, LSDI
Mano ūkis

Per pastarąjį dvidešimtmetį, kuriant ir tobulinant inovatyvias braškių auginimo technologijas, buvo gilintasi į braškių augimo, vystymosi ir derėjimo biologiją, o esminiai braškininkystės verslo aspektai buvo pagrįsti ekonomiškai. Per šį laikotarpį pereita nuo ekstensyvių, neracionalių verslinių braškių auginimo technologijų prie labai intensyvių ir ekonomiškai pagrįstų, kurios užtikrina gausius aukštos kokybės desertinių uogų derlius jau pirmaisiais metais po sodinimo.

Ekonominiais skaičiavimais įrodyta, kad, esant ne mažesnei kaip 5–6 Lt/kg vidutinei uogų rinkos kainai, galima ir Lietuvoje braškes auginti tik vienus metus ir taip užtikrinti stambių, aukštos kokybės desertinių uogų tiekimą vietinei rinkai bei eksportui.

Remiantis visais Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atliktais braškių tyrimais ir sukaupta patirtimi, galima suformuluoti esminius patarimus braškių augintojams.

Lietuvos agroklimato sąlygomis geriausiai auga ir dera rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje arba anksti pavasarį (balandžio antroje pusėje) šviežiai iškastais daigais pasodintos braškės. Suvėlinus pavasarinį braškių sodinimą iki gegužės vidurio ar pabaigos, dėl prastesnio pasodintų augalų išsivystymo ir per mažo išaugusių daigų kiekio, braškynas būna retokas ir dera iš esmės prasčiau. Anksčiausiai žiedinių pumpurų diferenciacija prasideda vėliausiai pasodintose braškėse, tačiau daugiausia generatyvinių pumpurų išaugina rudenį ir anksti pavasarį pasodintos braškės.
Reprodukciniai braškynai, įveisti rugpjūčio antroje pusėje ir rugsėjo pradžioje, yra produktyviausi. Įveisus rugsėjo viduryje ir anksti pavasarį, reprodukcinio braškyno produktyvumas iš esmės sumažėja, o veisti juos gegužės mėnesį dėl mažo išauginamų daigų kiekio ūkiškai neapsimoka.
Lauko sąlygomis be laistymo maksimalus daigų kiekis gaunamas, kai daigai kasami vėlai rudenį ir laikomi šaldytuve ar tiesiog prikasami lauke. Reprodukciniame braškyne rugpjūčio viduryje tik 5–15 proc. skrotelių išauga iki standartinių daigų. Rugsėjo viduryje standartinių daigų procentas siekia iki 30, o vegetacijos pabaigoje iki 70 procentų, o daigų kiekis iš ploto vieneto, priklausomai nuo įveisimo laiko, padidėja iki 3 kartų.
Ankstyvas pavasarinis braškių sodinimas, taikant įprastinę technologiją, išlaiko aukštą braškyno derlingumą ir leidžia maksimaliai išnaudoti reprodukcinius braškynus.
Taikant cheminių ir mechaninių piktžolių naikinimo priemonių sistemą, skirtingo piktžolėtumo braškynuose nustatyta, kad mažai piktžolėtame fone braškės produktyviausios ir uogų savikaina mažiausia, kai piktžolės naikinamos dirviniu herbicidu Goltiksu arba braškės dažnai ravimos. Piktžolėtame lauke efektyviausiai piktžolės sunaikinamos herbicidų kompleksu (Goltiksu, Betanalu progres AM, Fiuziladu super ir Lontrelu) purkštame braškyne. Piktžolėtame fone uogų savikaina būna mažiausia, kai herbicidų kompleksu purškiama vieną kartą pavasarį. Gerai paruoštoje dirvoje įveistas braškynas būna 2–3 kartus mažiau piktžolėtas, 13 proc. derlingesnis, o uogų savikaina 11 proc. žemesnė negu piktžolėtoje dirvoje.
Jauname braškyne tris kartus po 1,5 l/ha panaudoti Betanalas ekspertas ir Betanalas plius sunaikina atitinkamai 39 ir 35 proc. daugiau piktžolių ir 54–62 proc. daugiau sumažina piktžolių masę negu purškiant ta pačia standartinio herbicido Betanal progres AM norma. Derančiame braškyne šie herbicidai beveik neturi įtakos bendram braškyno piktžolėtumui, nes jie neveikia daugumos daugiamečių piktžolių.
Jauname braškyne sudygusias piktžoles skilčialapių tarpsniu geriausiai naikina vienkartinė 6 l/ha ir per du kartus išpurkšta po 3 l/ha herbicido Betanalo 160 SE norma. Po 2 l/ha per tris kartus išpurkštas Betanalas 160 SE piktžoles naikina iš esmės prasčiau, bet geriau negu standartinis herbicidas Goltiks 700 SC (norma – 5 l/ha).
Tame pačiame plote 13 metų augdamos braškės (persodintos tris kartus) vidutiniškai išaugina 41 proc. mažiau ūsų, 30 proc. mažiau lapų, 28 proc. mažiau žiedynų, o derlius sumažėja net 50 proc. Nustatyta, kad ilgą laiką auginant braškes toje pačioje vietoje, dirvoje susikaupia daug žalingų grybų. Žemą braškių produktyvumą lemia ir braškių šaknų rizosferoje grybų išskiriami žalingi antriniai metabolitai.
Pakankamai įtręštame braškyne žydėjimo metu papildomai tris kartus nupurškus braškes „Kemira Ferticare“ 7–27–25, „Phosfik“ 3–27–18, „Trafos K“ 0–30–20, kalcio salietra ir „Biokal 01“ trąšomis, nenustatytas teigiamas poveikis nei derliui, nei vidutinei uogų masei, nei uogų tvirtumui. Patręšus kalcio salietra į dirvą (150 kg/ha), uogų tvirtumas net sumažėja, o „Biokal-01“ teigiamas poveikis yra toks, kad jis sumažina erkių plitimą ir padidina sacharozės kiekį uogose.
Braškių augalus vegetacijos metu kas savaitę 8 kartus nupurškus geležies sulfato arba geležies chelato tirpalais, geležies koncentracija lapuose padidėja atitinkamai 1,6 ir 3,2 proc., pagerėja išorinė augalų būklė, tačiau nei derliui, nei uogų kokybei purškimas geležies trąšomis esminės įtakos neturi.
Per pastaruosius 20 metų buvo ištirta, atrinkta ir pasiūlyta versliniuose braškynuose auginti ankstyvąsias Honeoye, vidutinio ankstyvumo Venta, Dukat, Elkat, Induka, Rubinovyj Kulon, vidutinio vėlyvumo Redgauntlet, Polka, Tenira, Dangė, vėlyvąsias Senga Sengana, Nida, Holiday, Pegasus ir labai vėlyvas Pandora veislių braškes. Pastaraisiais metais plačiausiai versliniuose braškynuose auginamos ankstyvosios Honeoye, vidutinio ankstyvumo Elkat, Elsanta, vidutinio vėlyvumo Polka, Marmolada, vėlyvosios Senga Sengana, Pegasus ir labai vėlyvos Pandora veislių braškės.
Lietuvos agroklimato sąlygomis užšaldyti skirtus braškių daigus galima kasti ne anksčiau kaip spalio viduryje ir antroje šio mėnesio pusėje. Tik tokiu laiku iškasti daigai jau turi sukaupę pakankamai krakmolo ir šaldytuve per žiemą gerai išsilaiko. Geriau išsilaiko storesni ir dar vegetacijos metu prieš kasimą fungicidais nupurkšti daigai.
Braškes pasodinus anksti pavasarį, daigų kasimo laikas ir jų laikymo būdas neturi įtakos braškių augumui bei derlingumui. Suvėlavus pavasarinį sodinimą, šviežiai iškastais daigais pasodintos braškės auga ir dera prasčiau negu pasodintos rudenį iškastais ir šaldytuve arba prikasus per žiemą išlaikytais daigais.
Rudenį šaldytais (frigo) daigais įveistos braškės geriausiai auga durpiniuose maišuose, pakeltuose ant 1,3 m aukščio atramų. Pavasarį kerelių augimas suvienodėja ir nepriklauso nuo auginimo būdo, tačiau, auginant braškes maišuose, susidaro geresnės sąlygos fotosintezei, nes augalai sukaupia daugiau chlorofilo a, karotinoidų, jų didesnis chlorofilo a ir b santykis negu augančių mulčiuotoje lysvėje ar tiesiog dirvoje. Didžiausias bendras rudeninių ir pavasarinių uogų derlius gaunamas tuomet, kai braškės auginamos maišuose ant aukštų lysvių.
Polietileniniuose nešildomuose šiltnamiuose rudenį iki pirmojo derliaus daugiausia lapų, ragelių, žiedynų bei uogų išaugina ir didesnį asimiliacinį plotą suformuoja braškės, pasodintos stambiausiais A+ kategorijos daigais bei šakotais kereliais. Akivaizdu, kad, pasodinus geriausios kokybės daigus, augalai aktyviau vykdo fotosintezę ir gaunamas didžiausias suminis uogų derlius.
Nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose, sodinant frigo daigus anksti pavasarį durpių maišuose, pakeltuose ant 1,3 m aukščio atramų, ūkiniu biologiniu požiūriu geriausiai tinka Elsanta ir Kent veislių braškės. Šių veislių braškių lapuose derėjimo metu intensyviau vyksta fotosintezė.
Auginant Honeoye ar Elkat veislių braškes dvejus metus, didžiausias derlius ir daugiausia pajamų gaunama, kuomet jos auginamos žemose, balta plėvele mulčiuotose, kapiliariniu būdu laistomose lysvėse. Mažiausiai išlaidų padaroma auginant braškes tradiciškai eilėmis ir nedrėkinant. Pelningiausia dvimečiame uogyne braškes auginti tradiciškai eilėmis ir trieilėse žemose, balta plėvele mulčiuotose lysvėse.
Tiriant profiliuotame paviršiuje auginamų braškių dirvos priežiūros būdus, nustatytas teigiamas mulčiavimo poveikis lapų skaičiui augale, žaliajai masei, asimiliaciniam plotui pirmaisiais augimo ir derėjimo metais. Pirmaisiais derėjimo metais balta plėvele mulčiuotos braškės dera iš esmės gausiau, o antraisiais metais plėvele mulčiuotų ir nemulčiuotų braškių derlingumas nesiskiria. Prasčiausiai auga ir dera nemulčiuotos ir nelaistytos braškės.
Taikant naujausią braškių auginimo technologiją, balta plėvele mulčiuotose ir kapiliariniu būdu laistomose trieilėse lysvėse pastebėta, kad pirmaisiais derėjimo metais gausiausiai dera Vikat, Marmolada ir Saliut veislių braškės – 17,6–19,6 t/ ha. Antraisiais metais iš esmės gausiausiai dera Elkat, Saliut ir Vikat braškės – 18,3–24,4 t/ha. Pirmaisiais derėjimo metais vidutinė pirmųjų (stambiausių) uogų masė didžiausia Vikat, Elkat ir Saliut braškių – 28–34,7 g. Antraisiais metais pirmųjų uogų masė būna 2,2 karto mažesnė negu pirmaisiais.